Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d. inter alia nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. S. protokolas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje inter alia numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Iš bylos duomenų matyti, jog A. S. išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 18), baudą sumokėjo, jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. Tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad A. S. teisės atėmimo laikotarpiu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 1 d., t. y. nevykdė 2017-01-06 mokesčių administratoriaus nurodymo, dėl ko jam 2017-03-10 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutarimu A. S. pripažintas kaltu padarius ANK 505 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir jam, taikant ANK 34 str. 5 d., paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ši aplinkybė atskleidžia, kad yra ne visi formalūs pagrindai taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Nors A. S. atskirajame skunde akcentuoja, jog teismas jam baudos nepaskyrė, tačiau apygardos teismas pažymi, jog tai, kad A. S. už pažeidimo padarymą, taikant ANK 34 str. 5 d., paskirta savo rūšimi švelnesnė ANK 23 str. 1 d. 1 p. numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, niekaip neįtakoja aplinkybės, kad teisės atėmimo laikotarpiu A. S. padarė teisės pažeidimą, konstatavimo. Tokiu būdu apylinkės teismas tik sušvelnino pažeidėjui skiriamą nuobaudą, tačiau nustatė, kad administracinis nusižengimas padarytas buvo, o ši aplinkybė užkerta kelią A. S. taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Nors atskirajame skunde pažeidėjas vardina nusižengimo, už kurį jis buvo nubaustas pagal ANK 505 str. 1 d., padarymo aplinkybes, tačiau apygardos teismas pažymi, jog jos buvo svarbios ir į jas buvo atsižvelgta individualizuojant nuobaudą minėtoje byloje, tačiau jos niekaip nepaneigia neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu buvo nustatyta A. S. kaltė padarius naują administracinį nusižengimą. Kita vertus, vertinant ir kitas pareiškėjo prašyme bei jo skunde nurodomas aplinkybes matyti, jog jų nepakanka, kad A. S. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. S. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.58 prom.) Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), pagal tuo metu galiojusį ATPK užtraukė administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais A. S. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Dėl savo padaryto pažeidimo jis nesigailėjo ir savo kaltę neigė. Už šį pažeidimą A. S. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai artima bauda (300 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. S. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net jei šiuo atveju ir būtų nustatytos visos formalios ATPK 329 str. nurodytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Tai, kad A. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde teigiama, kad A. S. po sunkios galvos-stuburo srities pirmosios operacijos tapo tik 30 proc. darbingas, jo žmonai nustatytas 40 procentų darbingumas, be to, prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad jis reguliariai, dėl progresuojančios ligos, kartą per 3 mėnesius iš Švėkšnos turi nuvežti sutuoktinę į Santaros respublikinę klinikinę ligoninę pas specialistus sulašinti paskirtus vaistus, dažnai lankytis pas medikus Klaipėdoje tenka ir jam pačiam, ir teigė, kad vienintelė mobilumo ir vietos pakeitimo galimybė yra automobilio vairavimas. Tačiau skunde nenurodoma, kodėl A. S. ar jo žmona negali nuvykti į gydymosi įstaigas naudodamiesi viešuoju transportu, padedami šeimos narių, giminaičių ar draugų. Tuo pačiu pažymėtina, kad sistemiškai analizuojant ATPK 27 str. 3 d. (ANK 28 str. 4 d.) reglamentavimą, matyti, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, jog tuomet, kai automobilį vairuoja neblaivus asmuo, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas net ir tuo atveju, jei jis naudojasi automobiliu dėl neįgalumo. Šioje normoje atsispindi įstatymo leidėjo nuostata, kad vairavimas būnant neblaiviam yra ypatingai šiurkštus pažeidimas, ir tokiu atveju asmeniui gali būti atimama teisė vairuoti net ir tuomet, jei tai reikštų judėjimo negalios nulemtą mobilumo apribojimą. Todėl akivaizdu, jog ir svarstant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, vien pažeidėjui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis nėra pakankama ir nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios jam turėtų būti pirma laiko gražinamas vairuotojo pažymėjimas. Be to, ir pats pažeidėjas savo atskirajame skunde nurodo, kad jo manymu, 30 proc. darbingumo negalia jo neišskiria iš visos dalies žmonių įstatymo atžvilgiu.

Byloje pateikta ir (duomenys neskelbtini) klebono surašyta A. S. charakteristika, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šioje charakteristikoje (b. l. 11) nurodyti duomenys niekaip neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: dalyvauja miestelių visuomeninėje ir bažnyčios veikloje, turi muzikinį išsilavinimą, gieda bažnyčios chore, neatlygintinai derina vargonus, juos suremontuoja, yra paslaugus, iniciatyvus ir draugiškas, domisi naujovėmis. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikoje pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės A. S. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad A. S. elgesys pasikeitė, ir kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokios išvados neleidžia daryti ir A. S. atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis dėl nepriekaištingos tėvų ir jo reputacijos atliko karinę tarnybą karo zonoje Etiopijoje 1985-86 metais. Pažymėtina ir tai, jog nors A. S. nurodo, kad bando dirbti įvairius darbus, tačiau nenurodo, kad šiems darbams dirbti jam reikalinga teisė vairuoti, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio. O tai, kad dėl pažeidėjo neapgalvotų veiksmų patiriamos neigiamos pasekmės, yra tik jo paties netinkamo elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad A. S. dar prieš pažeidimo padarymą žinojo, siekiant tinkamai pasirūpinti savimi ir savo žmona, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis šeima, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde A. S. iš esmės kartoja deklaratyvius teiginius apie bausmės tikslų pasiekimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kodėl jo atžvilgiu susiklostė ypatinga situacija, ir teismas turi taikyti išimtį iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad A. S. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis neturi darbo, kad turi negalią, ir kad jam reikalinga teisė vairuoti. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad A. S. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis iš anksto baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti – ATPK 330 str. 2 d. (ANK 686 str. 3 d.) numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju A. S. ši teisė atimta vieneriems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, A. S. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad A. S. praeityje yra padaręs 15 administracinių teisės pažeidimų, nors Šilutės bei dviejose Klaipėdos miesto policijos skirtingų datų pažymose dėl pažeidimų nurodomi 9 pažeidimai, iš kurių 2 panaikinti. Apygardos teismas sutinka su A. S. argumentu, jog jis yra padaręs mažiau pažeidimų, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Vis dėl to jų analizė atskleidžia, jog prieš vairavimą būnant neblaiviam, A. S. buvo ne kartą praeityje baustas už kelių eismo pažeidimus, kas rodo, kad ir itin šiurkštus KET pažeidimas, dėl kurio jam atimta teisė vairuoti, nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, o dėsninga jo elgesio pasekmė.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. S. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo pamoka, ir jis ateityje kelyje elgsis atsakingai, stengsis ir nepažeis įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Pažymėtina, jog nors A. S. deklaratyviai nurodė, jog dėl savo padaryto pažeidimo ir sukelto pavojaus gailisi, tačiau pažymėtina, kad jis savo padaryto pažeidimo nepripažino ir skiriant nuobaudą teigė, kad alkoholio nevartojo, kad apsvaigo neva nuo stiklų valiklio garų, o tai kelia pagrįstą abejonę, ar iš tiesų pažeidėjas suprato savo pažeidimo esmę ir iš jo pasimokė, ir ar nuobauda pasiekė savo tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog A. S. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. S., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pažadus ateityje vairuoti atsakingai, ir A. S. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas A. S. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. S. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus A. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.