Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-07 · Administracinė byla Nr. I-6156-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
I-6156-281/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00790-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6156-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00790-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. A. 2016-02-23 teismui padavė skundą, kuriuo prašo priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 376,02 € turtinės žalos, susidariusios dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18, ir 877,38 € neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18 nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos dalys, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovas turėjo pareigą aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma. Pasibaigus tarnybinės uniformos ir/ar jo dalių dėvėjimo terminui, įstaigai kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą ir/ar jos dalis, o, esant pareigūno prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija. Atsakovas savo pareigos nevykdė ir naujų uniformos dalių, pasibaigus jų dėvėjimo terminui, pareiškėjui neišdavė, piniginė kompensacija už neišduotas dalis taip pat nebuvo išmokėta. Kadangi pareiškėjas neturi galimybės tiksliai nurodyti turėtą realių išlaidų dydį, nes nerinko ir nekaupė duomenų apie faktines išlaidas įsigyjant ir taisant rūbus ar avalynę, todėl neprieštaraus, jei bus priteista nurodyta Lukiškių TI-K pažymoje grąžintina piniginė suma sudaranti 30 procentų nuo neišduotos tarnybinės uniformos vertės, kas pinigine išraiška sudaro 376,02 Eur. Akcentavo, kad dėl dažno uniformos skalbimo ir lyginimo ji išbluko, plyšo, per trumpą laiką raukšlėjosi, t. y. darėsi nepanaši į tokią uniformą, kokia ji turėtų būti. Dėl tokios nešiojamos uniformos pareiškėjas jautė atliekančių bausmę asmenų pašiepiančius žvilgsnius, tiesiogines pašaipas, todėl patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniu diskomfortu, pažeminimu.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–14).

Šalies argumentai

Pareiškėjo reikalavimui dėl žalos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų, pagal pareigūnų rašytinį prašymą, gali būti mokama kompensacija, t. y. 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Pareiškėjas 2005–2014 m. laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos pareiškėjui išmokėjimo nebuvo svarstytinas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui kompensaciją už tarnybinės uniformos dalių neišdavimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas D. A. ėjo Socialinės reabilitacijos būrio viršininko pareigas iki 2014-08-18 (b. l. 6).

Pareiškėjas 2016-01-20 prašymu kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių, prašydamas išduoti pažymą dėl patirtos turtinės žalos, susidariusios dėl tarnybinės uniformos neišdavimo pareiškėjo tarnybos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo metu bei kompensuoti pažymoje nurodomą sumą (b. l. 7).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas 2016-02-11 raštu Nr. 22-75 informavo pareiškėją, kad turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, gali būti atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje, prašymus (b. l. 8).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016-02-11 pažyma Nr. 24-1537 patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18 nebuvo išduotos nurodytos tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė yra 1 253,40 eurai (b. l. 9).

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti DK 27 str. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju DK 27 str. nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas CK 1.125 str. 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Civilinio kodekso 1.127 straipsnis). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi faktinė situacija, jog pareiškėjo ir atsakovo tarnybos teisiniai santykiai nebesieja nuo 2014-08-18. Būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai taip pat nutrūko, be to, atsakovas nebeturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma (jos dalimis). Vadinasi, pažeidimas, iš kurio kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, tęsėsi iki 2014-08-18, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, už laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18 neišduotas tarnybinės uniformos dalis, prasidėjo 2014-08-19. Taigi į teismą pareiškėjas privalėjo kreiptis per tris metus nuo pažeidimo pabaigos, t. y. iki 2017-08-19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-03-01), kuriame nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai. Statuto 18 str. 3 d. nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministras 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, patvirtino Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas, kurios reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus (toliau – ir Tvarka). Teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymu Nr. 1R-152 šis įsakymas pripažintas netekusiu galios ir patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai, uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos. Nurodytuose teisės aktuose pareigūnų dėvimoms tarnybinių uniformų dalims nustatyti dėvėjimo terminai, kuriems pasibaigus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir/ar atskiros jos dalys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu netoleruojamas, o ją naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, neleidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (2012-12-10 nutartis a. b. Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis a. b. Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis a. b. Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis a. b. Nr. A662-2567/2012).

Tvarkos 1 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėti piniginę kompensaciją, lygią 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi atsakovas yra imperatyviai įpareigojamas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 376,02 Eur žalą, atsiradusią dėl laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18 neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjo prašoma priteisti 376,02 Eur turtinės žalos suma yra lygi 30 procentų kompensacijai (nuo uniformos dalių vertės) už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Byloje esantys duomenys patvirtina bei Tarnyba neginčija to fakto, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2014-12-03 nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, už kurias pareiškėja prašo priteisti po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės (kainos) dydžio žalos atlyginimą (b. l. 9). Bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinių uniformų vertė yra 1 253,40 Eur, pareiškėjui priteistinos žalos, kuri lygi 30 procentų kompensacijai dėl jai laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, suma yra 376,02 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/14, išaiškino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr. 2013-10-18 nutartį a. b. Nr. A146-1648/2013, 2013-10-14 nutartį a. b. Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartį a. b. Nr. A492-1647/2013). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tarnybos teisinių santykių su pareiškėju metu neįvykdė pareigos suteikti pareiškėjui tinkamą tarnybinę uniformą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 376,02 Eur turtinės žalos yra pagrįstas bei teisėtas, todėl tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti 877,38 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jautė pašaipas iš nuteistųjų, reputacijos pablogėjimą diskomfortą, pažeminimą ir bejėgiškumą prieš valstybės instituciją.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismas pažymi, kad nors tam tikri nepatogumai pareiškėjui dėl tarnybinės uniformos neišdavimo galėjo kilti, jie nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo ilgalaikius, intensyvius fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, sąlygotus atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. A. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 376,02 eurų (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir 2 ct.) turtinės žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2005-02-09 iki 2014-08-18 neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė