Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1449-2022 E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 75 eurų dydžio bauda. E. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 10 d. 11.45 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekmėje su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 101, 157 punktus.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1449-2022 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl 2022 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas paliktinas nepakeistas.

3. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartis ir administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. apylinkės teismas turėjo pašalinti prieštaravimus, atsiradusius dėl skirtingų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas netenkintas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad E. B. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo susidūrė, t. y. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 15 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir jo atžvilgiu procesą nutraukti.

5.1. Apelianto teigimu, Šiaulių apylinkės teismas teisminio nagrinėjimo metu įvykdė tik mažą dalį aukštesniojo teismo nurodymų. Nurodo, kad buvo apklausti tik policijos pareigūnai, kurie iš esmės nieko neprisiminė, tik patvirtino, kad eismo įvykio dalyviai buvo sutarę dėl kaltės. Šie parodymai, pasak apelianto, patvirtino jo versiją dėl eismo įvykio kaltininko. Nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas pats E. M. ir neišsiaiškintos aplinkybės, dėl kokių aplinkybių jis atsisakė pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, kodėl atsisakė priminio savo kaltumo, todėl teismo posėdžio metu, apelianto teigimu, nebuvo paneigta jo versija dėl eismo įvykio aplinkybių bei nebuvo patvirtinta tiesioginė jo kaltė sukėlus eismo įvykį. Nurodo ir tai, kad teismo posėdžio metu taip pat nebuvo apklausti asmenys, turintys specialiųjų žinių, nebuvo imtasi priemonių užklausti šviesoforo operatorių bei nustatyti šviesoforo veikimo ciklus, t. y. nustatyti kiek sekundžių dega šviesoforo šviesos. Teigia, jog remiantis šviesoforo signalo veikimo ciklu bei jo telefonu padarytomis foto nuotraukomis ir atlikus parodymų patikrinimą eismo įvykio vietoje, nustačius susidūrimo vietą, būtų galima apskaičiuoti, kokiu greičiu iki įvykstant eismo įvykiui judėjo automobilis automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, ši aplinkybė yra svarbi, norint nustatyti, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą pažeisdamas KET reikalavimus, ir kas galėjo sukelti eismo įvykį. Teigia, jog taip pat nebuvo imtasi kitų veiksmų, kad būtų nustatyta objektyvią tiesą byloje.

5.2. Apeliantas nurodo, jog jam stovint sankryžoje ir praleidžiant automobilius šviesoforo žalios spalvos signalas pradėjo mirksėti ir užsidegė geltonos spalvos signalas, todėl pagal galiojančias KET, įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui jis turėjo teisę pabaigti savo posūkio į kairę manevrą (KET 162 punktas), nes jau buvo pačioje sankryžoje. Tuo tarpu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam geltonam signalui (KET 29 ir 73.7 punktas) ir tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė KET bei sukėlė jo sveikatai ir turtui.

5.3. Nurodo, kad įvykusio susidūrimo, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas priėjo prie jo vairuojamo automobilio bei pripažino, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, ko pasėkoje trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Pažymi, jog jo automobiliui esant įvykio vietoje, jis savo telefonu nufotografavo savo vairuojamą automobilio ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. M. pripažino savo kaltę, todėl nesant prieštaravimui dėl eismo įvykio kaltės, jie abu automobilius patraukė nuo kelio važiuojamosios dalies į šoną ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, ant kurios E. M., patvirtindamas savo kaltę, pasirašė. Nurodo, kad po įvykio prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino tiek jo, tiek kito vairuotojo blaivumą, ir paklausė ar jų pagalba yra reikalinga, bet, kaip jau minėjo, dėl eismo įvykio kaltės jokių prieštaravimų nebuvo.

5.4. Pažymi, jog šios reguliuojamos sankryžos specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. M. jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie manevro pabaigą įspėjo žalias mirksintis signalas. Jei žalias signalas persijungtu staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada E. M. negalėtų staigiai stabdyti savo automobilio, o turėtų užbaigti manevrą, įvažiuodamas į sankryžą. Apelianto teigimu, todėl policijos pareigūnas suklydo aiškindami apie galimybę įvažiuoti į sankryžą degant geltonam signalui. Kadangi jis įvažiavo į sankryžą degant žaliam signalui ir laukė kol užsidegs geltonas signalas, turėjo užbaigti manevrą – posūkį į kairę.

5.5. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu galiojančiame KET 73.3. punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, jog jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis, KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, galėtų sustoti, KET 165 punkte nurodyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pažymi, jog esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai jam yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje sankryžoje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl E. M. ne staiga, o iš anksto tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Tokio veiksmo jis negalėjo atlikti, nes nėra būtinosios sąlygos – staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją. Todėl tiek policijos pareigūno, tiek teismo aiškinimas yra klaidingas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams, kadangi pagal loginę seką asmeniui, važiuojančiam link sankryžos, staiga pasikeičia šviesoforo signalas, ir jis gali nespėti sustabdyti. O jei jam iš anksto žinoma, kad signalas pasikeis, jis turi iš anksto įvertinti, ar gali įvažiuoti į sankryžą. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms nėra įrodyta jo kaltė.

6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo E. B. apeliacinio skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

6.1. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėjant E. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo bei jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, teismas E. B. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas E. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. E. B. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo ne jo veiksmai, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo E. M. veiksmai, be to, nesant prieštaravimui dėl eismo įvykio kaltės, jie abu automobilius patraukė nuo kelio važiuojamosios dalies į šoną ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, ant kurios E. M., patvirtindamas savo kaltę, pasirašė, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 15 d. nutarimą bei jo (E. B.) atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai paliktas galioti Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas dėl E. B. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog E. B. padarė šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

9. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas E. B. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas ėmėsi priemonių išsamiai ištirti bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik E. B. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovą, bet apklausė liudytoju policijos pareigūną E. S., kuris iškart po eismo įvykio, automobiliams dar esant įvykio vietoje, atvykęs su kolega patikrino vairuotojų blaivumą, bendravo su E. B. ir E. M., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Taip pat apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių į teismo posėdį iškvieti ir apklausti E. M., jam ne kartą siųsti teismo šaukimai, priimta nutartis dėl jo atvesdinimo, suteikta galimybė prie teismo posėdžio prisijungti nuotoliniu būdu, tačiau nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

11. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ar keisti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei galvoja E. B., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

12. Kaip matyti iš pateiktos bylos, nagrinėjamu atveju po eismo įvykio E. M. pripažinus savo kaltę ir sutikus pildyti eismo įvykio deklaraciją, transporto priemonės iš eismo įvykio buvo patrauktos. Tačiau 2021-11-10 paaiškinime E. M. tvirtino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje mirksint žaliam šviesoforo signalui matė mašiną, kuri norėjo važiuoti į kairę ir turėjo jį praleisti, bet nepraleido. Tuo tarpu E. B. 2021-11-10 paaiškinime nurodė, kad E. M. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad E. M. automobilis važiavo tiesiai, bet jis jo nematė, nes prieš jį stovėjo dar vienas automobilis, kuris sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) pusės suko į kairę ir užstojo jam kelią. Jis suko į kairę nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir kai išvažinėjo iš sankryžos E. M. automobilio nematė. Jis truputį pajudėjo, o E. M. automobilis atlėkęs trenkėsi į jį. Jam mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, o E. M. greičiausiai atlėkė jau raudonam signalui degant. Nors E. B. nuomone E. M. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau kaip pats paaiškino, jog mirksint geltonam šviesoforo signalui jis pajudėjo užbaigti manevrą į kairę kai į jo automobilį trenkėsi E. M. vairuojamas automobilis. Taigi šios E. B. nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina E. M. paaiškinimą, kad prieš jam įvažiuojant į sankryžą mirksėjo žalias šviesoforo signalas, o įvažiavus į sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, kaip nurodė pats E. B., automobiliai susidūrė. Kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), jog transporto priemonės vairuotojui, kuriam artėjant prie sankryžos ir užsidegus geltonos spalvos šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš „STOP“ liniją, o jeigu jos nėra, - prieš šviesoforą tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, jog E. B. veiksmai byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu neatitiko KET 4 punkto, numatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, reikalavimų, KET 101 punkto, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat KET 157 punkto, numatančio, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, reikalavimų. Nagrinėjamoje situacijoje net ir tuo atveju, jei automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesielgė pakankamai atsargiai ir atidžiai, kaip to reikalauja KET, galimai viršijo leistiną važiavimo greitį, tai nesudarytų pagrindo daryti išvados, kad E. B., pažeidusiam KET 4, 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus, nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Be to, šią išvadą patvirtina ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad šioje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo E. B. veiksmai, – sankryžoje atlikdamas kairio posūkio manevrą, sudarė kliūtį per sankryžą priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ bei su juo susidūrė, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

13. Nesutikdama su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 3 dalyje, E. B. nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti asmenys, turintys specialiųjų žinių, nebuvo imtasi priemonių užklausti šviesoforo operatorių bei nustatyti šviesoforo veikimo ciklus, t. y. nustatyti kiek sekundžių dega šviesoforo šviesos. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina tai, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Be to, kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kad transporto priemonių padėtys po eismo įvykio nefiksuotos matmenimis ir automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos, negalima atlikti eismo įvykio matematinės analizės, nustatyti transporto priemonių greičių susidūrimo metu, transporto priemonių tarpusavio padėties kelyje, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančiam kairio posūkio kreive, įvažiavus į (duomenys neskelbtini)gatvės priešpriešinio eismo juostą, o tuo pačiu, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. M. turėjo techninę galimybę, E. B. vairuojamam automobiliui įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinio eismo juostą, stabdydamas vairuojamą automobilį, išvengti transporto priemonių susidūrimo. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje. Šviesoforo signalų pasikeitimas ir automobilių judėjimas neturi matematinio ryšio, todėl tirti pateiktoje medžiagoje nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti nors vieno automobilio padėtį šviesoforo signalų keitimosi metu, negalima nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į sankryžą. Būtent dėl šių priežasčių, kaip nurodyta minėtame ekspertizės akte, negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Taigi šiuo atveju kviesti asmenis, turinčius specialių žinių ir juos apklausti ar užklausti šviesoforo operatorių apie šviesoforo veikimo ciklus, nėra tikslinga, nes kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo byloje E. B. kaltei pagrįsti įrodymų surinkta pakankamai, o tokia, aukščiau nurodyta informacija, įtakos sprendžiant kaltės klausimą ir neturėtų.

14. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog E. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė KET 4, 9, 101, 157 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Todėl KET reikalavimus pažeidžiantys E. B. veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįstai, o apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes.

15. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Taip pat E. B. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.