- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-63-744/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00009-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 75 eurų dydžio bauda. E. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 10 d. 11.45 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekmėje su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 101, 157 punktus.
2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui papildyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl 2022 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas paliktinas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir grąžinti bylą tyrimui papildyti.
Atsiliepimas
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir šviesoforo pagalba reguliuojamoje sankryžoje ketino atlikti posūkio manevrą į kairę, todėl, įvažiavęs į sankryžą, sustabdė savo vairuojamą automobilį tam, kad praleistų automobilius, važiuojančius per sankryžą priešpriešais tiesiai. Jam stovint sankryžoje ir praleidžiant automobilius, šviesoforo žalios spalvos signalas pradėjo mirksėti ir užsidegė geltonos spalvos signalas, todėl pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias KET įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, jis turėjo teisę pabaigti savo posūkio į kairę manevrą (KET 162 punktas), nes jau buvo pačioje sankryžoje. Tačiau automobilis „Seat Leon“ į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui (KET 29 ir 73.7 punktas) ir tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė KET bei sukėlė pavojų jo sveikatai ir turtui.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas pažymi, kad po įvykusio susidūrimo automobilio „Seat Leon“ vairuotojas E. M. priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pripažino, kad jis vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, ko pasėkoje trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Dar automobiliams esant įvykio vietoje jis savo telefonu juos nufotografavo. Automobilio „Seat Leon“ vairuotojas E. M. pripažino savo kaltę, todėl, nesant prieštaravimui dėl eismo įvykio kaltės, jie abu automobilius patraukė nuo kelio važiuojamosios dalies į šoną, kad nekliudyti kitiems eismo dalyviams ir nekelti pavojaus, bei pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, ant kurios E. M., patvirtindamas savo kaltę, pasirašė. Po įvykio prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino abiejų blaivumą ir paklausė, ar jų pagalba yra reikalinga, bet dėl kaltės dėl įvykusio eismo įvykio jokių prieštaravimų nebuvo.
Atsiliepimas
4.3. Apelianto nuomone, teisminio nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, kas turėjo pirmenybę sankryžoje atlikti veiksmus – ar jis užbaigti manevrą, ar kitas vairuotojas, kuris įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Ekspertizę atlikęs ekspertas negalėjo atkurti eismo įvykio aplinkybių, tačiau teismas rėmėsi ekspertizės išvada, kaip patvirtinančia teismo teiginius dėl eismo įvykio sukėlimo mechanizmo ir jo kaltės, nors šie teismo teiginiai nebuvo patvirtinti objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
4.4. Apelianto teigimu, siekiant pašalinti prieštaravimus ir kiek galima objektyviau nustatyti eismo įvykio aplinkybes, jis prašė atlikti papildomus veiksmus ir pašalinti esminius prieštaravimus: 1) užklausti šviesoforo operatorių bei nustatyti šviesoforo veikimo ciklus, siekiant nustatyti, kiek sekundžių dega šviesoforo šviesos; apelianto nuomone, remiantis šviesoforo signalo veikimo ciklu ir telefonu padarytomis foto nuotraukomis bei atlikus parodymų patikrinimą eismo įvykio vietoje ir nustačius susidūrimo vietą, galima apskaičiuoti, kokiu greičiu iki įvykstant eismo įvykiui judėjo automobilis „Seat Leon“; ši aplinkybės yra svarbi, norint nustatyti, ar automobilio „Seat Leon“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą, pažeisdamas KET reikalavimus, ir kas galėjo sukelti eismo įvykį; 2) eismo įvykio tyrimo metu nebuvo apklaustas E. M., užduodant konkretų klausimą, kodėl jis po eismo įvykio pildant eismo įvykio deklaraciją pripažino savo kaltę, tačiau jau vėliau pradėjo neigti kaltę; tai yra esminis prieštaravimas, kuris nebuvo pašalintas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu; 3) apklausti policijos pareigūnus, kurie buvo atvažiavę iš karto po eismo įvykio bei tikrino abiejų vairuotojų blaivumus; šių pareigūnų apklausų pagalba būtų patvirtinta aplinkybė, jog nesutarimų dėl eismo įvykio kaltininko nebuvo, todėl galima buvo pildyti eismo įvykio deklaraciją; ši aplinkybė leistų patvirtinti, kad eismo įvykio deklaracija buvo sudaryta laisva valia; 4) gauti E. M. skambučių išklotines po eismo įvykio, siekiant nustatyti, kam jis skambino; jei jis tikrai skambino į draudimo bendrovę, tai tokie pokalbiai turėtų būti įrašomi, todėl išanalizavus pokalbių išklotines bei gavus galimus pokalbių įrašus, galima būtų vertinti, kaip šie pokalbiai įtakojo jo sprendimą dėl eismo įvykio deklaracijos; 5) prie eismo įvykio tyrimo medžiagos prijungti jo darytas fotonuotraukas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, D. M. prašo E. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, E. B. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde keliamas E. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad E. M., vairuodamas automobilį „Seat Leon“, į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, po įvykusio susidūrimo E. M. pripažino kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, todėl, siekiant kiek galima objektyviau nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus, būtina atlikti papildomus veiksmus (apklausti E. M., policijos pareigūnus ir kt.)
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta ir neteisėta.
9. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir tinkamai išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju E. B. nubaustas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 101, 157 punktus, gatvių reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, ko pasekmėje su juo susidūrė.
11. KET 157 punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Tačiau pagal KET 162 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Taigi manevrą – posūkį kairėn – leidžiama baigti net ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, nes likęs stovėti sankryžoje automobilis sudarytų kliūtį kitiems automobiliams.
12. KET 73.3 punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis; KET 73.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; pagal KET 73.11 punktą raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Remiantis minėtomis KET nuostatomis, eismas draudžiamas tiek degant geltonam šviesoforo signalui, tiek degant raudonam šviesoforo signalui. Pagal KET 165 punktą, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
13. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, dėl kurio eismo dalyvio neteisėtų veiksmų (E. B. ar E. M.) kilo byloje nagrinėjamas eismo įvykis šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje, 2022 m. vasario 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta ekspertizė, neturinti teismo ekspertizės statuso. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių padėtys po eismo įvykio nefiksuotos matmenimis ir automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos, negalima atlikti eismo įvykio matematinės analizės, nustatyti transporto priemonių greičius susidūrimo metu, transporto priemonių tarpusavio padėties kelyje, automobiliui „VW Tiguan“, važiuojančiam kairio posūkio kreive, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinio eismo juostą. Kadangi negalima atlikti matematinės eismo įvykio analizės, taip pat nesant duomenų apie nors vieno automobilio padėtį šviesoforų signalų keitimosi metu, negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nors byloje ir nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga byloje nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, tačiau nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
15. Apylinkės teismas, spręsdamas E. B. kaltės klausimą išklausė tik jo paties ir institucijos, priėmusios nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo paaiškinimus, liudytojomis apklausė policijos pareigūnes D. D. ir A. Č., kurios atvykę į eismo įvykio vietą sudarė eismo įvykio vietos schemą ir iš vairuotojų paėmė paaiškinimus, taip pat teismas rėmėsi rašytine bylos medžiaga. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, darydamas išvadas dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. bei kito eismo įvykio dalyvio E. M. paaiškinimų dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pats teismas, E. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą, nurodydamas, kad sankryžoje, sukant į kairę ir užbaigiant manevrą, atvažiuojantis iš priekio automobilis, važiuojantis per draudžiamą šviesoforo signalą (rašytiniame 2021 m. lapkričio 10 d. paaiškinime ir apylinkės teisme E. B. nurodė, kad E. M. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o apeliaciniame skunde nurodo, kad E. M. į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui), trenkėsi į jo automobilio priekį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie E. B. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat pradžių. Tuo tarpu nukentėjusysis E. M., 2021 m. lapkričio 10 d. po eismo įvykio pildydamas eismo įvykio deklaraciją, sutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes jis nepaisė raudono šviesoforo signalo, o jau vėliau rašydamas paaiškinimą nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sankryžoje mirksint žaliam šviesoforo signalui matė mašiną, kuri norėjo važiuoti į kairę ir turėjo jį praleisti, bet nepraleido.
16. Apeliacinį skundą nagrinėjančio apygardos teismo įsitikinimu, siekiant nustatyti, kas pažeidė KET taisykles ir dėl kurio eismo dalyvio neteisėtų veiksmų kilo byloje nagrinėjamas eismo įvykis šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje, apylinkės teismas turėjo pašalinti prieštaravimus, atsiradusius dėl skirtingų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes, apklausiant automobilio „Seat Leon“ vairuotoją E. M. teisme, kas nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti nagrinėjamą nusižengimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo/nukentėjusiojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik byloje esančio rašytinio E. M. paaiškinimo dėl eismo įvykio aplinkybių, juolab, kad pildydamas eismo įvykio deklaraciją jis patvirtino savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, akivaizdžiai nepakanka. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme nukentėjusiojo E. M., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir siekiant paneigti arba patvirtinti eismo įvykio dalyvių keliamas skirtingas versijas, teismo posėdžio metu galėtų būti užduoti klausimai ir specialių žinių šioje srityje turinčiam asmeniui, taip pat liudytojais galėtų būti apklausti ir policijos pareigūnai, kurie iškart po eismo įvykio, automobiliams dar esant įvykio vietoje, atvykę patikrino vairuotojų blaivumą, bendravo su E. B. ir E. M..
17. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje išsamiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes pasisakydamas dėl jų gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.