- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-630-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02690-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 str. 6 d. 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nubaustas už tai, kad jis 2014-08-03 apie 14.30 val. kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 184-ajame kilometre vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, važiavo 142 km/h greičiu, nors privalėjo važiuoti ne didesniu nei 90 km/h greičiu, tokiu būdu važiavo viršydamas leistiną greitį 52 km/h (paklaida ±1 km/val.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą, perkvalifikuoti A. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124 str. 6 d. į 124 str. 2 d. ir skirti baudą sankcijos ribose.
Nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas ir keistinas dėl neteisingo byloje surinktų įrodymų vertinimo ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Teigia, kad vertinant kaip įrodymą administracinį teisės pažeidimo protokolą, reikia visų pirma atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Jis iki teisės pažeidimo protokolo surašymo nei karto nebuvo susidūręs su policijos pareigūnais, todėl protokolo surašymo momentu nesugebėjo išreikšti prieštaravimą dėl to, kad technine priemone užfiksuotas jo valdyto automobilio greitis negali būti toks, koks nurodomas protokole. Teismo posėdyje jis davė parodymus, kad lenkė krovininį automobilį ir tuo metu judėjimo greitis galėjo būti apie 110 km/val. Nurodo, jog šiuos jo parodymus reikia laikyti teisingais, nes juos patvirtina arba neneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Jo parodymus teisme tvirtina liudytojo V. M. parodymai apie krovininio automobilio lenkimą, eismo intensyvumą ir nebuvimą galimybės važiuoti greičiu virš 140 km/val. Liudytojo M. M. parodymai neneigia jo parodymų, kad pareigūnas pats greičio nematavo, o jo, A. V., automobilį sustabdė pagal matavimus dariusio H. P. nurodymą. Liudytojas H. P. teismui nurodė itin svarbias šiai bylai aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teisme jos nebuvo įvertintos. Jis parodė, kad prietaisą „Berkut R“ nustatė stacionariam režimui. Paaiškinti, kokiu pagrindu nustatomas stacionarus ar patrulinis režimas H. P. negalėjo. Jis taip pat parodė, kad be stacionaraus režimo prietaisas buvo nustatytas automatiškai fiksuoti greičiausiai važiuojantį automobilį. Jis pripažino, kad automobilių numerių prietaisas nefiksuoja. Pasak apelianto, liudytojo H. P. parodymai reiškia, kad teisės pažeidimo fiksavimo momentu greitį matuojantis pareigūnas faktiškai buvo nusišalinęs nuo konkretaus automobilio greičio fiksavimo, nes ne jis rinkosi tikrinamą automobilį, o matavimo prietaisas savo veikimo diapazone automatiškai rinko greičiausiai važiuojantį automobilį. Todėl mano, kad esant tokiai faktinei padėčiai nėra galimybės neginčijamai nurodyti, kad H. P. fiksavo jo valdyto automobilio greitį.
Teigia, kad byloje yra duomenų, kad greičio matavimo prietaiso paklaida yra ±2 km/val. Taip pat, pasak apelianto, byloje yra duomenų, kad prietaisas „Berkut R“ yra nepatikimas ir gali duoti ženklias paklaidas jei matavimo metu jis pajudinamas ar greta jo suveikia kitas elektromagnetinis prietaisas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad nėra reglamentuota kas tai yra stacionarinis greičio matavimo režimas ir kas tai yra mobilus. Byloje turimų duomenų pagrindu galima manyti, kad mobilus matavimo režimas turi būti nustatomas, kai greitis matuojamas judančiu prietaisu. Tokiu būdu stacionarinis matavimo būdas turi būti siejamas su tuo, kad prietaisas pastatytas nejudamai (pavyzdžiui ant trikojo ir prie jo pritvirtintas). Rankoje laikomam ir turinčiam galimybę judėti greičio matavimo prietaisui turi būti taikomas mobilaus matavimo režimas.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus galima padaryti sekančias išvadas: kad Berkut R“ paklaida turi būti laikoma ±2 km/val., nes šis prietaisas nebuvo stacionariai įtvirtintas, jog byloje nėra įrodymų, kad H. P. prietaisu „Berkut R“ užfiksavo jo automobilio greitį.
Taip pat nurodo, kad objektyvus įrodymų vertinimas reikalauja padaryti šias išvadas – jei H. P. užfiksavo jo automobilio judėjimo greitį, tai dėl prietaiso paklaidos ±2 km/val. padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti perkvalifikuotas į ATPK 124 str. 5 d., jei konstatuoti, kad nėra pakankamų įrodymų, jog užfiksuotas jo automobilio greitis, padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti kvalifikuojant pagal ATPK 124 str. 2 d. Teigia, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, laikantis principo, kad administraciniame procese kylančios abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laiko, kad byloje įrodytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. V. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.
Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tai tik siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad savo paaiškinime pareiškėjas nurodė dėl kokių priežasčių viršijo leistiną greitį bei pripažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. neigia viršijęs leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h, nurodo, jog jis lenkė krovininį automobilį ir tuo metu jo automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 110 km/val. Apeliantas neigdamas viršijęs leistiną greitį daugiau nei 50 km/val., nurodo, jog prietaiso „Berkut R“ paklaida turi būti laikoma ±2 km/val., nes šis prietaisas nebuvo stacionariai įtvirtintas, jog byloje nėra įrodymų, kad prietaisu „Berkut R“ užfiksavo jo automobilio greitį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Tai, kad A. V. 2014-08-03 apie 14.30 val. kelio A-1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 184-ajame kilometre, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, važiavo 142 km/h greičiu, nors privalėjo važiuoti ne didesniu nei 90 km/h greičiu, patvirtina teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paties A. V. paaiškinimas (2–3 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, jog A. V. neturi dvejų metų vairavimo stažo (4 b. l.), policijos pareigūnų H. P., M. M. tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.), kuriuose užfiksuota, jog A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairuotojas neturėjo dvejų metų vairavimo stažo ir kelyje A-1 jam leistinas greitis 90 km/h, vairavo automobilį 142 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 52 km/h, greitis išmatuotas greičio matuokliu „Berkut R“, kad vairuotojas pažeidimo neginčijo, gailėjosi. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnai patvirtino duodami parodymus apylinkės teismo posėdžio metu. (47–48, 57 b. l.). Liudytojas H. P. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. dirbdamas naudojo greičio matuoklį „Berkut“, jog šis matuoklis turi du režimus: stacionarinį su paklaida ±1 km/h, patrulinį su paklaida ±2 km/h, greitį matavo stovimoje padėtyje, nejudėdamas. Taip pat liudytojas nurodė, kad prietaisas tuo metu fiksavo greičiausiai magistraliniame kelyje važiavusio automobilio greitį, nes matuoklis buvo užstatytas fiksuoti didžiausiu greičiu važiuojančią transporto priemonę, jog prieš dirbant su greičio matuokliu, atliekamas kontrolinis matavimas. Liudytojas M. M. parodė, kad A. V. jam matytas, galėjo jį sustabdyti automagistralėje. Galėjo būti, kad tuo metu jie dirbo su motociklais. Greitis turėjo būti matuojamas prietaisu „Berkut“. Prieš naudojant yra atliekamas prietaiso testavimas, atliekamas kontrolinis matavimas. Taip pat liudytojas parodė, kad dirbant su motociklais greitis matuojamas stovimoje padėtyje. Dirbant automagistralėse, greitis matuojamas stovint. Stovimoje padėtyje fiksuojamo greičio paklaida ±1 km/h, važiuojamo – ± 2 km/h. Kiek asmuo viršijo greitį, neprisimena. Greitį matavo jo kolega. Teismas pažymi, kad pagrindo nesiremti nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nėra. Jokių esminių prieštaravimų pareigūnų paaiškinimuose nenustatyta. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų duotais paaiškinimais.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio greitis. Liudytojas H. P. parodė, kad greičio matavimo prietaisas buvo nustatytas fiksuoti greičiausiai važiavusio automobilio greitį. Pats A. V., tiek duodamas parodymus teisme, tiek savo apeliaciniame skunde nurodė, jog jis lenkė keliu važiuojantį sunkiasvorį automobilį, o tai rodo, kad jo greitis buvo didesnis nei minėto sunkiasvorio automobilio greitis. Taip pat apeliantas parodė, kad lenkdamas sunkiasvorį automobilį pamatė priešingoje kelio pusėje stovinčius pareigūnus, jog vienas iš pareigūnų laikė greičio matavimo prietaisą. Nors A. V. ir teigia, kad pareigūnai galėjo užfiksuoti ne jo automobilio greitį, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės, kad buvo fiksuojamas greičiausiai važiuojančio automobilio greitį ir paties apelianto paaiškinimus apie lenkiamą automobilį, duoda pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai greičio matavimo prietaisu užfiksavo būtent jo vairuojamo automobilio greitį. Apelianto teiginį, kad jo vairuojamą automobilį dar prieš jį sustabdant policijos pareigūnams pralenkė visureigis ir po to jis pradėjo lenkti sunkiasvorį automobilį, patvirtina tik liudytojas V. M., kurio parodymais teismas priimdamas sprendimą pagrįstai nesirėmė, kadangi jie prieštarauja anksčiau minėtiems įrodymams. Be to, pažymėtina, kad liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė tik tiek, kad juos aplenkė visureigis, kad lenkiant sunkvežimį juos sustabdė policijos pareigūnai, tačiau kokiu greičiu važiavo A. V., nurodyti negalėjo, pareigūnų stabdymo momento nematė.
Apeliuojama yra ir į tai, kad prietaisas „Berkut R“ yra nepatikimas, kad greičio matavimo prietaiso paklaida yra ± 2 km/h, kadangi šis prietaisas matuojant greitį nebuvo stacionariai įtvirtintas. Šie apelianto deklaruojami teiginiai nepaneigia greičio matuoklio „Berkut R“ Nr. 8606006, kuris pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (patikra galioja iki 2015-01-09 (19 b. l.)), rodmenų, juolab, kad buvo įvertinta ir šio greičio matavimo prietaiso stacionariniame režime nurodoma paklaida ± 1 km/h. Tai, kad greitis magistralėje buvo matuojamas stovimoje padėtyje, nejudant, t. y. fiksuojamas stacionariniame režime, nurodė liudytojai M. M. ir H. P.. Visiškai nepagrįstas apelianto skunde išdėstytas motyvas, kad greičio matavimo prietaisą greičio fiksavimo metu laikant rankoje, o ne pastačius jį ant stacionaraus stovo, turėjo būti įjungtas patruliavimo režimas, nes tai prieštarauja greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje (20-38 b. l.) išdėstytai prietaiso techninei charakteristikai, kad patruliavimo režimas prietaise naudojamas tik tada kai patrulinio automobilio greitis iš kurio vykdomas greičio matavimas yra nuo 30 iki 150 km/h (31 b. l.). Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. veiksmai pagal ATPK 124 str. 6 d. kvalifikuoti teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.