Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui J. B.,

išnagrinėjęs A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014-08-03 apie 14.30 val. kelio A-1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 184-ajame kilometre vairuodamas automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, važiavo 142 km/h greičiu, nors privalėjo važiuoti ne didesniu nei 90 km/h greičiu, tokiu būdu važiavo viršydamas leistiną greitį 52 km/h (paklaida ±1 km/val.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies, t. y. prisipažino, kad viršijo leistiną greitį, tačiau ne tiek. Parodė, kad 2014-08-03 jis ir dar trys asmenys vyko iš Rumšiškių, kur vyko muzikos festivalis. Važiavo paskui sunkiasvorį automobilį, kuris važiavo 90 km/h. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Buvo itin karštas oras, vienas iš važiuojančių asmenų jautėsi blogai, todėl nutarė aplenkti automobilį. V. M. pasidarė bloga nuo saulės, todėl visi ir vyko namo. Jam svaigo galva, bet taip blogai nebuvo, kad reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Padarė tarpą, kad galėtų lenkti. Pradėjęs lenkti, pravažiavęs daugiau nei pusę sunkiasvorio automobilio, priešingoje kelio pusėje pamatė stovinčius pareigūnus. Jie buvo dviese, stovėjo žalioje skiriamoje juostoje. Vienas iš pareigūnų, kuris laikė matavimo įrenginį, nuleido jį ir pasisuko į kolegą ir linktelėjo. Kolega iškėlė lazdelę, kad sustotų. Aplenkė automobilį ir sustojo, laukė kol privažiuos pareigūnai. Priėję pareigūnas patikrino dokumentus ir paprašė išlipti iš automobilio. Pats pareigūnui paaiškino susidariusią situaciją, kodėl lenkė, kad jo paties vairuojamą automobilį pralenkė juodas visureigis, t. y. važiuojant jo vairuojamą automobilį pralenkė visureigis, o pats iš karto po visureigio lenkė. Manau, kad galėjo būti užfiksuotas kito visureigio greitis. Atstumas iki pareigūnų buvo ne daugiau kaip 200 metrų. Po to privažiavo pareigūnas su motociklu, parodė skaičius matuoklyje ir pradėjo pildyti protokolą. Sunkiasvoris automobilis važiavo tai lėčiau, tai greičiau. Kiek tiksliai viršijo greitį, pasakyti negali. Įvykio metu vairavo tėvų automobilį „Toyota“, kurio galingumas yra 98 kw. Tikrai iki tokio greičio negalėjo įsibėgėti. Tuo metu leistinas greitis buvo 90 km/h. Lenkimo metu paties greitis galėjo būti 110 km/h, daugiau įsibėgėti negalėjo. Kadangi lenkė kitą automobilį, todėl turėjo viršyti greitį. Sutinka, kad viršydamas greitį padarė pažeidimą. Pareigūno motociklas buvo kitos kelio pusės žalioje kelio juostoje, vienas nuo kito metro atstumu. Pareigūnas iškeldamas lazdelę žengė link jo kelio dalies porą žingsnių. Pareigūnas stovėjo šalia motociklo ir laikė rankoje, kairė ranka buvo subintuota. Greičio matuoklis nedidelis, rodė 142 km/h. Tuo metu nesiginčijo, nepaklausė, ar tai būtent jo vairuojamo automobilio greitis. Tuo metu buvo šoke ir pareigūnams nepasakė, kad gal tai ne jo greitis. Bendravimas su pareigūnais truko apie 20 minučių. Eismas buvo intensyvus. Lenkimo metu spidometrą stebėjo ir tiek įsibėgėti negalėjo.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad A. V. yra jo draugas. Su juo važiavo automobiliu, sėdėjo dešinėje pusėje gale. Važiavo paskui sunkiasvorį automobilį, norėjo jį lenkti, prisistabdė ir iš kairės pusės dideliu greičiu jų automobilį aplenkė automobilis. Lenkiant juos sustabdė pareigūnai. Pareigūnų stabdymo momento pats nematė. Pats spidometro rodmenų nesekė, greičio nežino. Pagal automobilio variklio galingumą abejoja, kad automobilis galėjo tiek įsibėgėti. Visureigis jų automobilį pralenkė, kai važiavo pirma juosta, lenkiantis automobilis buvo antroje juosta. Kažkas automobilyje pasakė „pralėkė kaip pro stovintį“. Iki jų automobilio sustojimo praėjo gal 30 sekundžių, gal minutė.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. A. V. gal ir matytas, tačiau kur - nepamena. Galėjo būti, kad buvo sustabdytas automagistralėje. Pamena, kad daug jaunimo vyko iš festivalio. Galėjo būti, kad tuo metu pats dirbo su motociklais. Greitis turėjo būti matuojamas prietaisu „Berkut“. Naudojant prietaisą yra prieš dirbant atliekamas testavimas, atliekamas kontrolinis matavimas, po to atliekami matavimai. Pagal galimybes galima matuoti, bet dirbant su motociklais dažniausiai greitis matuojamas stovimoje padėtyje. Automagistralėje matuojama stovint. Matuoklio paklaida ±1 km, važiuojamojo ±2. Stovimoje padėtyje paklaida ±1 km. Kiek asmuo tuo metu viršijo greitį, pasakyti negali. Greitį, kiek pamena, matavo kolega, bet tiksliai pasakyti negali. Nepamena kas asmeniui parodė kiek greičio jis viršijo. Tai buvo paprastas įvykis, prisiminti sunku. Nepasakys, ar asmuo minėjo, kodėl viršijo greitį. Greitis 142 km/h galėjo būti. Eismo intensyvumo nepamena, žino, kad asmenys po protokolo surašymo dar buvo sustoję degalinėje „Lukoil“. Gal asmuo galėjo minėti, kad buvo draugui blogai. Kalbos dėl greičio dydžio nebuvo. Kiekvieną dieną nurodoma kur dirbti, nurodomi konkretūs kilometrai, būna maršrutas, postas. Šiuo atveju kaip buvo, tiksliai nepamena. Automagistralėje duodamas atstumas, maršrutas. Policijos norminio dokumento, kuris leidžia sustojus mobiliu greičio matavimo prietaisu nustatyti stacionarią matavimo padėtį, tiksliai pasakyti negali. Su matavimo prietaisais susipažįsta kursuose, mokymuose. Užduotyje nurodoma kokioje atkarpoje reikia dirbti. Jei judama maršrute, tai rėžimas perjungiamas, sustojus – stacionarus rėžimas.

Liudytojas H. P. teisme parodė, kad A. V. nepamena. Tame kelyje būna dažnai, nepamena kokį protokolą yra rašęs, jų būna kokį 50 per dieną. Mano, kad galėjo būti asmuo, neturintis vairavimo stažo. Rugpjūčio 3 dirbo su matuokliu „Berkut“. Stacionariniu rėžimu paklaida ±1, patruliniame rėžime ±2. Darbo instrukcijoje numatyta kaip prietaisą galima naudoti. Šiuo atveju matavo stovimoje padėtyje, t. y. nejudėdamas. Policijos Generalinio komisaro įsakymu nustatytos tvarkos dėl rėžimo parinkimo nėra. Dėl paklaidos dirbant rėžimu kaip priklauso, prietaisas „Berkut“ dirba tvarkingai. Prieš dirbant su greičio matuokliu, atliekamas kontrolinis matavimas. Automobilio numerių prietaisas nefiksuoja. Jei važiavo tuo metu keli automobiliai, prietaisas užfiksavo greičiausią, nes buvo užstatytas fiksuoti greičiausią. Kada yra maži automobilių greičiai, tuomet yra jų eiliškumas. Apie stabdomą automobilį pranešama ryšio pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę pilnutinai įrodo kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų H. P. ir M. M. tarnybiniai pranešimai, šių pareigūnų paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotas greičio matuoklio „Berkut R“ patikros sertifikatas, kuriame nurodyta, kad prietaisas buvo tinkamas naudojimui, t. y. patikra galioja iki 2015-01-09; radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninis aprašymas ir naudojimo instrukcija, kurioje nurodyta, kad greičio matuoklio stacionariame režime greičio matavimo paklaida neviršija ±1 km/val., o patruliniame rėžime greičio matavimo paklaida neviršija ± 2 km/val.

Teisme A. V. pripažino, kad viršijo greitį, tačiau neigia, kad galėjo greitį viršyti tiek daug, nes, pasak jo, spidometrą stebėjo ir tiek įsibėgėti negalėjo. Teismas A. V. iškeltą versiją, kad greičio matuokliu užfiksuotas greitis galėjo būti ne jo vairuojamo automobilio, o jį lenkusio visureigio, laiko kaip A. V. iškeltą gynybinę versiją, siekiant išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad A. V. savo pirminiame pasiaiškinime su užfiksuotais greičio matuoklio duomenimis sutiko visiškai, visiškai pripažino, jog viršijo leistiną greitį. Apie jokį visureigį A. V. neužsiminė nei savo pirminiame pasiaiškinime, nei tokių aplinkybių neišsakė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tai patvirtino teisme apklaustas pareigūnas M. M., kuris parodė, kad kalbos dėl greičio dydžio nebuvo. Posėdžio metu A. V. atstovas kėlė greičio matavimo paklaidos tikimybę, t. y. ar greitis fiksuotas patruliniame, ar stacionariame rėžime, nes nuo to priklauso paklaidos dydis. Policijos pareigūnas M. M. teisme parodė, kad automagistralėje greitis matuojamas stovint. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas H. P., t. y. teigė, kad šiuo atveju matavo stovimoje padėtyje, t. y. nejudėdamas. Esant šioms aplinkybėms, jog greitis užfiksuotas stacionariame rėžime, paklaida imtina ±1 km/val. ir darytina išvada jokių norminių teisės aktų nuostatų policijos pareigūnai nepažeidė. Liudytojo V. M. duotais parodymais teismas nesiremia, kadangi nelaiko juos išsamiais ir objektyviais – V. M. ir A. V. yra draugai, todėl V. M. gali padėti A. V. siekti padėti išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Be to, V. M. parodymai prieštarauja aukščiau minėtiems įrodymams. Iš kitos pusės, kaip V. M. patvirtino teisme, pats spidometro rodmenų nesekė, greičio nežino. Tokiu būdu, įvertinus surinktų įrodymų visetą, pripažintina, kad A. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2014-08-03 apie 14.30 val. kelio A-1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 184-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, važiavo 142 km/h greičiu, nors jam leistinas važiavimo greitis tame kelyje ne didesnis nei 90 km/h, tokiu būdu važiavo viršydamas leistiną greitį (po paklaidos) 51 km/h, todėl A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Nenustatyta, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo situacijoje (ATPK 17 str.) – kaip teisme pripažino A. V., V. M. pasidarė bloga nuo saulės, todėl visi ir vyko namo; jam svaigo galva, bet taip blogai nebuvo, kad reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Spręstinas klausimas dėl A. V. skirtinų administracinių nuobaudų.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. V. už padarytą pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda (t. y. netaikant specialios teisės atėmimo), šioje byloje nėra. Nors A. V. pripažino faktą, kad greitį viršijo, tačiau teisme nepripažino viršyto greičio dydžio bei jo dydį ginčijo. Grubų teisės pažeidimą padarė būdamas jauno amžiaus, turėdamas gana menką vairavimo patirtį, automobiliu veždamas kitus žmones, tai, teismo vertinimu, rodo itin didelį vairuotojo neatsakingumą. A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (ATPK 31, 32 str.). Tai, kad asmuo studijuoja užsienio valstybėje, pažeidimo fiksavimo momentu iki 2 metų stažo jam truko apie pusantro mėnesio, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30(1) str. nuostatų ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis realų pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skiria 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., teisėjas

nutarė:

A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.