Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 10 dienos iki 2019 m. lapkričio 13 dienos, būdamas (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įsigijo ne mažiau kaip 0,45 g – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9 – terahidrokanabinolio (THC) kiekis yra 12,4 % ir 2019 m. lapkričio 14 d. skrisdamas ,,Filtras A“ reisu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) oro uostą, per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, laikydamas sukamo tabako pakuotėje, kuri buvo jo krepšyje, sumaišytą su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios masė 14,086 g gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 0,45 g, kuriose ?9 – tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis yra 12,4 %, kol buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardos oro (duomenys neskelbtini) uosto pasienio užkardos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atliekant jų analizę.

Nusikalstamos veikos vienas iš subjektyviųjų požymių yra kaltė, kuri įrodinėtina kiekvienoje byloje ir turi būti neabejotinai nustatyta patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

BK 14 straipsnyje nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK nurodyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neigia sąmoningai, tyčia sumaišęs narkotinę medžiagą su tabaku, buvusiu pakuotėje, ją laikęs bei gabenęs per valstybės sieną. Tačiau tokį D. Č. tvirtinimą paneigia byloje ištirti įrodymai. Liudytojų D. A., M. R., G. S. parodymai, specialistės M. M. paaiškinimas patvirtina, kad atidarius D. Č. per valstybės sieną gabento sukamojo tabako pakuotę, aiškiai, plika akimi, buvo matoma, kad tabakas yra su priemaišomis – žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (kanapėmis). Atlikus šios (žalios spalvos) medžiagos tyrimą, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės, kurios kiekis 0,45 g. Teismo nuomone, toks rastas narkotinės medžiagos kiekis, kaip nurodė specialistė, maždaug atitiktų vienos kanapių suktinės kiekį. Kad nepastebėtum tokio kiekio, tai yra beveik pusės gramo, kanapių nubyrėjimo reikėjo turėti (būti įsigijusiam) bent 4-5 gramus kanapių. Kitu atveju, turint mažesnį kiekį, toks narkotinės medžiagos nubyrėjimas tikrai būtų buvęs pastebėtas. O pats kaltinamasis neigia, kad jis su dviem draugais būtų įsigijęs tokį kiekį (bent 4-5 gramus) narkotinės medžiagos. Jis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) su dviem draugais bendrai nusipirko tik 2 gramus narkotinės medžiagos ir per tris dienas būdami (duomenys neskelbtini) surūkė (bendrai), maišydami su tabaku, tris suktines kanapių. Likusį kanapių kiekį išmetė išvykdamas iš (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, atidarę pakuotę pareigūnai M. R., G. S. aiškiai jautė ir stiprų, specifinį narkotinės medžiagos (kanapių) kvapą. Teismo nuomone, toks gan didelis narkotinės medžiagos kiekis netyčia (atsitiktinai) įbyrėti, susimaišyti su tabaku (tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė D. Č.) tikrai negalėjo, o naudojant tabaką (kaltinamasis rūko ir kaip teigė naudojo tą tabaką ir išvykęs iš (duomenys neskelbtini)) nepamatyti (nežinoti ir nesuprasti), kad jis su priemaišomis, neįmanoma. Taigi, pagal nustatytų aplinkybių visumą kaltinamasis D. Č. bendrais bruožais tikrai suvokė, kad disponuoja narkotine medžiaga ir ją neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Įvertinus kaltinamojo gabentų kanapių kiekį – 0,45 g, konstatuotina, kad D. Č. gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teisingai jo padaryta veika kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Šiame straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Kaip nustatyta iš to kas anksčiau paminėta šiame nuosprendyje, kaltinamasis įsigytą narkotinę medžiagą sumaišęs su sukamuoju tabaku, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, kontrabanda, per (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardą, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, atgabeno į Lietuvos Respubliką.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015 ir kt.) narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojama kaip BK 199 straipsnio 4 dalies ir BK 259, 260, 266 straipsnių sutaptis.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Remiantis BK bendrosios dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tačiau jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu, tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2012, 2K-340/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės (net ir švelniausios) paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204/2015, 2K-159/2019, 2K-233/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Č. neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentas narkotinės medžiagos kiekis buvo labai mažas. Teismų praktika rodo, jog narkotinių ar/ir psichotropinių medžiagų kontrabanda paprastai daroma dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, kaltinamasis narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno, neturėdamas tikslo gauti pelno, ją ketino suvartoti pats. Reiktų įvertinti ir įsigijimo aplinkybes – kaltinamasis nusipirko kanapes (duomenys neskelbtini), tai yra vietoje, kurioje šios medžiagos parduodamos teisėtai.

Aptartos D. Č. narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybės, kiekis, būdas, gabenimo tikslas neabejotinai mažina tokios veikos pavojingumą. Ši nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl gyvenimiškos patirties stokos neįvertinant veikos pavojingumo bei galimai gresiančios atsakomybės. Toks elgesys nesusijęs su kaltinamojo gyvenimo būdu – byloje nėra duomenų apie ankstesnį D. Č. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Teismo nuomone, įvertinus šias visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad šioje byloje nėra visų BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų aplinkybių taikyti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę už jo padarytą sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis), darytina išvada, jog už padarytą nusikaltimą net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl vadovaujantis bausmės paskirtimi ir proporcingumo principu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą D. Č. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmės rūšis nei numatytos sankcijoje – bauda, atitinkamai nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad ir tokia bausmės rūšis nagrinėjamu atveju padės pasiekti bausmės tikslus ir bus užtikrinta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis, BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Už veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat skirtina bausmė – bauda, kaip geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

-pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi – 150 MGL, tai yra 7 500 eurų dydžio baudą;

-pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL, tai yra 1000 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 150 MGL, tai yra 7 500 eurų dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 24 mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, voką su likusiais po tyrimo objektais bei kanapes, likusias po tyrimo – 0,341 g, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.