- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-514-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11487-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. B., T. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- L. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. (V. B.), T. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams V. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei „Gilvina“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo –L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti: 1) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilvida“ 1203,26 Eur už stogo remontą ir 382,15 Eur išlaidų; 2) iš atsakovo V. B. 421,86 Eur už stogo remontą ir 133,98 Eur išlaidų; 3) iš atsakovės T. B. 741,12 Eur už stogo remontą ir 235,37 Eur išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškovė reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų, nuostolius už stogo remonto darbus, kurių bendra suma 3 533,88 Eur, o tokio pobūdžio bylose šalys turi įrodyti, jog atlikti darbai buvo būtini bei pagrįsti atliktų darbų vertę, 2018 m. spalio 15 d. nutartimi pasiūlė šalims iki 2018 m. lapkričio 2 d. apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo. Ieškovė V. L. 2018 m. gruodžio 4 d., praėjus mėnesiui laiko po teismo nustatyto termino pabaigos, pateikė teismui prašymą skirti byloje ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogas prieš atliekant stogo remonto darbus buvo avarinės būklės.
Atsiliepimas
3. Atsakovai prašė atmesti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, kadangi paskyrus ekspertizę būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei užvilkintas bylos nagrinėjimas. Juolab, kad stogo remonto darbai jau yra atlikti ir nebus galimybės įvertinti stogo būklės prieš remontą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą skirti ekspertizę, t. y. byloje paskyrė statybos darbų ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertui prof. dr. Sigitui Mitkui, ir civilinę bylą sustabdė. Ekspertui teismas pavedė atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo būklė iki stogo remonto darbų, atliktų 2016 m. spalio–lapkričio mėn., buvo avarinė?; 2) ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo remonto darbai atlikti pagal Statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimus ir darbai atitinka keliamus kokybės reikalavimus?
1.1. Teismas nurodė, kad siekiant byloje išsiaiškinti, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo būklę iki atliktų remonto darbų (2016 m. spalio–lapkričio mėn.) bei atliktų stogo remonto darbų atitikimą teises aktų keliamiems reikalavimams bei kokybės reikalavimams, būtina skirti ekspertizę. Anot teismo, net ir atlikus stogo remontą, ekspertizei reikalingų duomenų turėtų pakakti, nes tebėra senosios stogo konstrukcijos ar jų dalys, taip pat yra filmuota medžiaga, kurioje matosi prie senų stogo konstrukcijų pridėtos naudos detalės. Kita vertus, jeigu šių duomenų nepakaktų, tai turėtų nurodyti pats ekspertas. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų negali būti pagrindu neatskleisti bylos esmės ir ją išnagrinėti greitai, tačiau paviršutiniškai.
1.2. Teismas, be kita ko, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad prašymas skirti ekspertizę pateiktas praleidus teismo nutartyje nustatytą terminą, dėl ko aplinkybės dėl asmens sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis bus įvertintos viso teisminio proceso metu ir atitinkamai, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bus svarstomas klausimas dėl baudos skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovai V. B., T. B. ir UAB „Gilvida“, atstovaujami advokatės Gerdos Storpirštienės Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį dėl statybos darbų ekspertizės paskyrimo bei civilinės bylos sustabdymo ir išspręsti klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą ir neskirti teismo ekspertizės bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
1.1. Anot apeliantų, nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, kuriame nurodoma, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas, atskirasis skundas gali būti paduodamas ir dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę. Todėl atskirajame skunde keliamas ir ekspertizės paskyrimo pagrįstumo klausimas, kadangi ir iš bylos medžiagos, ir iš nurodomų argumentų akivaizdu, kad ekspertizė paskirta be pagrindo, o neskyrus ekspertizės, nebūtų reikėję ir stabdyti šios civilinės bylos. Šiuo gi atveju, civilinės bylos nagrinėjimui jokių objektyvių kliūčių, nėra. Sustabdžius šią civilinę bylą bus pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, tai prieštaraus siekiui išspręsti kilusį ginčą per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą ir vilkins teismo sprendimo priėmimą.
1.2. Apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad namo stogas pakeistas daugiau nei prieš dvejus metus ir nustatyti, ar jis buvo avarinės būklės, galimybių nėra, nes iki stogo pakeitimo nebuvo jokių duomenų ir įrodymų, jog stogas yra avarinės būklės ir jį keisti buvo būtina, o sustabdžius bylą toliau vilkinsis procesas. Be to, prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas praleidus teismo nutartyje nustatytą terminą, nenurodant jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių, dėl ko jis buvo praleistas.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta ekspertizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl ekspertizės paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliantų atskirojo skundo didžioji dalis argumentų yra susijusi būtent su nepagrįstu, jų manymu, ekspertizės paskyrimu. Tačiau pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali būti apeliacijos objektu, apie ką ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015; 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-247-196/2015; 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016; 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018).
11. Aptariamu atveju apeliantai siekia ir nutarties dalies (skirti ekspertizę) dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kurį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų, su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apeliantų nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Apeliantai atskirajame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyręs ekspertizę, kuri šioje byloje nėra reikalinga, iš esmės dirbtinai sukūrė pagrindą bylai sustabdyti, t. y. neskyrus ekspertizės, nebūtų reikėję stabdyti šios civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
13. Pažymėtina, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir tik teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Įstatymų leidėjo valia teismas šią CPK 164 straipsnyje numatytą diskrecijos teisę įgyvendina arba dalyvaujančių asmenų pareiškimu, arba savo paties iniciatyva. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo ir motyvuojamoje nutarties dalyje nurodęs, kad bylos sustabdymą taiko būtent dėl skiriamos ekspertizės ir iki ši bus atlikta, teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų gavimo reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, lyginant su proceso operatyvumu. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių šalių procesinių dokumentų turinio, šalys nesutaria dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktų stogo remonto darbų būtinumo, t. y ar pastato stogas iki remonto darbų buvo avarinės būklės ir atlikti stogo remonto darbai buvo būtini. Todėl akivaizdu, kad ekspertizės metu nustatyta stogo būklė iki stogo remonto darbų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais galės turėti įtakos ieškinio išnagrinėjimui ir jo argumentų pagrįstumo įvertinimui. Tuo tarpu pačių apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl bylos sustabdymo iš esmės apsiriboja tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, nepažeidė proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų, priešingai, pagrįstai nurodė, kad šie principai negali būti pagrindas neatskleisti bylos esmės ir bylą išnagrinėti greitai, tačiau paviršutiniškai, todėl teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutarties dalį, kuria civilinė byla iki ekspertizės atlikimo buvo sustabdyta, nėra.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta ekspertizė, nutraukti.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.