- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- I1-2331-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03268-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo – 20 parų neteisėto patalpinimo kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–9) nurodė, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktorius 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 82104K-310 (toliau – ir Nutarimas) paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 20 parų. Nuobauda Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus buvo panaikinta. Nors nuobauda ir yra panaikinta, tačiau pareiškėjas ją yra atlikęs. Marijampolės PN direktorius visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus prieš skirdamas nuobaudą, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo žodinius paaiškinimus drausmės komisijoje, kodėl pareiškėjas atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1 būryje. Paskirdami pareiškėjui nuobaudą Marijampolės PN administracijos pareigūnai neveikė taip, kaip reikalavo teisės aktai, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nurodė, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto patalpinimo 20 parų į kamerų tipo patalpas jam buvo sukelti psichologiniai išgyvenimai, sumenko pasitikėjimas visuomene ir savimi, pareiškėjas stapo grubus, konfliktiškas. Patalpintam į kamerų tipo patalpas teko ne vieną kartą badauti, kankino nemiga. Taip pat nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas yra apribojama visa eilė teisių ir veiksmų, t. y. negalima skambinti telefonu artimiesiems, rašyti laiškų. Dėl negalėjimo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais pareiškėjas patyrė stresą, emocinius išgyvenimus. Taip pat negalėjo iš savo asmeninių lėšų apsipirkti parduotuvėje, negalėjo naudotis elektros prietaisais, negalėjo pakankamai laiko praleisti gryname ore, lankyti užsiėmimų, sportuoti. Be to, dienos metu buvo paimama patalynė – čiužinys, pagalvė, patalynės užvalkalai. Visa tai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus.
Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 24–27) nurodė, kad Marijampolės PN Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą už padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą - perkelti į kamerų tipo patalpas 20 parų. Pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, taip pat pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjui nuolatos atsisakinėjant atlikti bausmę jam paskirtame būryje, buvo pasiūlyta atlikti bausmę kitame, jo pasirinktame būryje. Tačiau, net ir tuomet pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę būryje. Atsižvelgiant į tokią situaciją Marijampolės PN neliko nieko kito, kaip tik skirti pareiškėjui nuobaudą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog Marijampolės PN elgėsi tinkamai. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN – neteisėtai paskiriant nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 20 parų.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 82104K-310 paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų už tai, kad jis atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje (b. l. 10). Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-13 Nutarimą panaikino (b. l. 12–13). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2S-2373 (b. l. 10–11).
Kaip jau buvo paminėta, ginčo atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš pirmiau minėtos nuobaudos, kurią Kalėjimų departamentas panaikino, skyrimo fakto. Nurodo, jog nors nuobauda ir buvo panaikinta, tačiau pareiškėjas ją atliko – 20 parų buvo laikomas kamerų tipo patalpose, ko pasėkoje patyrė neturtinę žalą, kadangi negalėjo skambinti telefonu artimiesiems, rašyti laiškų, apsipirkti parduotuvėje, naudotis elektros prietaisais, pakankamai laiko praleisti gryname ore, lankyti užsiėmimų, sportuoti. Be to, dienos metu buvo paimama patalynė – čiužinys, pagalvė, patalynės užvalkalai.
Viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nutarimu paskirta drausminė nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-13, t. y. buvo konstatuotas paskirtos nuobaudos nepagrįstumas ir neteisėtumas. Tai suponuoja išvada, jog atsakovo atstovas, skirdamas pareiškėjui minėtą nuobaudą, nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. N-13 būtų teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas apygardos administraciniam teismui, todėl konstatuotina, jog įsakymas yra galiojantis ir sukeliantis Marijampolės PN teisines pasekmes.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, ir tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, konstatuotina, jog tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų jis patyrė daug nepatogumų – 20 parų neturėjo galimybės paskambinti šeimos nariams bei artimiesiems, rašyti laiškų, negalėjo apsipirkti pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje, negalėjo naudotis asmeniniais elektros prietaisais, per parą tik vieną valandą būdavo išleidžiamas pasivaikščioti gryname ore, negalėjo dalyvauti pataisos įstaigoje rengiamuose užsiėmimuose, sportuoti, dienos metu iš jo buvo paimama patalynė. Pabrėžia, kad dėl minėtų apribojimų jis patyrė neigiamų dvasinių bei psichologinių išgyvenimų, sumenko pasitikėjimas visuomene ir savimi, pareiškėjas tapo šiurkštus bei konfliktiškas.
Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmeniui, kalinamam kamerų tipo patalpose, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, o tai, kad asmuo nepagrįstai laikomas kamerų tipo patalpose, ypač ilgesnį laiką, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo pasunkėjęs, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012, 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Marijampolės PN administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad Marijampolės PN pareigūnai sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.