- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-648-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10777-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ ieškinį, atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiami ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TMT Investicijos“ pareikšti piniginiai reikalavimai atsakovui M. P. dėl 17 377,20 Eur sumos priteisimo, kuria atsakovas, kaip vadovas, jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, paėmė iš bendrovės kasos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „TMT Investicijos“ prašė priteisti iš atsakovo M. P. 17 377,20 Eur, procesines palūkanas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, civilinės bylos sustabdymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad įmonei iškelta bankroto byla, todėl administratorius pagal teisės aktų reikalavimus peržiūrėjęs įmonės kasos dokumentus nustatė, kad atsakovas išėmė 17 377,20 Eur sumą. Ši suma užfiksuota kaip trečiojo asmens A. G. skola įmonei. Paaiškino, kad trečiojo asmens finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas, dėl dalies reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių piniginių lėšų už medžiagas nėra gavęs. Kasos suvestinėse nurodoma, kad pinigai paimti atsakovo. Ieškovo vertinimu atsakovas paėmęs iš kasos pinigines lėšas, jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais. Tokiais atsakovo veiksmais įmonei padaryta žala.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, sustabdyti civilinę bylą, kol bus baigta kita civilinė byla, iškelta pagal trečiojo asmens reikalavimus ieškovei. Nurodė, kad iš kasos paimti pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui už jo tiektas medžiagas. Paaiškino, kad pinigai tomis pačiomis dienomis paimti iš ieškovės kasos, kaip ir trečiojo asmens atlikti pavedimai ieškovei. Paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl stogo rangos darbų, taip pat žodžiu sutarta, kad ieškovė pirks iš trečiojo asmens statybines medžiagas, kurias trečiasis asmuo tieks į objektą. Dėl tokio susitarimo, trečiajam asmeniui pervedus lėšas į ieškovės sąskaitą, atsakovas tą pačią dieną ar po kelių dienų sumokėdavo trečiajam asmeniui už statybines medžiagas, tačiau trečiasis asmuo sąskaitų neišrašė. Atsakovo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nėra pinigų perdavimo patvirtinančių duomenų, negali būti vertinama, kad pinigai nebuvo perduoti trečiajam asmeniui. Atsakovo nuomone, šios bylos negalima nagrinėti atsietai nuo kitos civilinės bylos Nr. e2-5000-475/2018, kurioje sprendžiami reikalavimai pagal rangos sutartį.
4. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę siejo rangos teisiniai santykiai pagal 2014 m. spalio 23 d. sudarytą sutartį. Paaiškino, kad ieškovė gavusi sutartą sumą dalies darbų neatliko ir iš objekto pasišalino. Trečiojo asmens pretenzijos dėl žalos atlyginimo priteisimo sprendžiamos teisminiu būdu kitoje byloje. Teigia, kad jis pagal sudarytą sutartį visas lėšas yra sumokėjęs. Pažymi, kad jokių sutartinių santykių dėl medžiagų pirkimo su ieškove nebuvo sudaręs, atitinkamai išrašęs jokių sąskaitų už medžiagų apmokėjimą bei jokių lėšų iš atsakovo nėra gavęs. Atsakovas būdamas įmonės vadovu buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau neužtikrino, kad kasos knygoje būtų nurodytas atsakovui išmokėtų piniginių lėšų teisinis pagrindas bei tai patvirtinantys duomenys pateikti vyriausiajam buhalteriui. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovei padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei BUAB „TMT investicijos“ iš atsakovo M. P. 17 377,20 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovo M. P. 1340 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 521 Eur žyminio mokesčio ir 5,56 Eur pašto išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl statybinių medžiagų, kaip sutarties dalyko, apskritai nepateikė jokių duomenų, t. y. kad šios statybinės medžiagos buvo apskaitytos, kaip gautos įmonėje, už jas kilo pareiga atsiskaityti pagal teisės aktų reikalavimus ir pan. Atsakovas pinigų perdavimą grindžia tik savo paaiškinimais, nes liudytojai negalėjo patvirtinti nei konkrečios sumos, nei jos perdavimo trečiajam asmeniui fakto. Ta aplinkybė, kad iš kasos paimti pinigai artimomis datomis po to, kai trečiasis asmuo bendrovei pervedė pinigines lėšas nėra pakankami, kad patvirtintų sutartinių santykių dėl statybinių medžiagų egzistavimą ir šių susitarimų realų vykdymą. Šioje byloje atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų sumos ir jų panaudojimo yra grindžiamos jo svarstymais, o ne konkrečiais duomenimis, kuriuos teismas pripažintų ir galėtų vertinti, kaip įrodymus.
7. Teismas sprendė, kad 17 377,20 Eur lėšų panaudojimas nėra pagrįstas jokias pirminiais (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.), suvestiniais (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.) ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip atskaitingas bendrovei asmuo, pažeidė tesės aktų reikalavimus, taip pat bendrovės vadovui nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai savo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu bei vengti situacijos, kai vadovo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Teismo vertinimu, didelės vertės bendrovės lėšų paėmimas iš bendrovės kasos ir jų panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratoriui pagrindžia atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus.
9. Teismas konstatavo, kad nesant leistinų ir patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovas gautus pinigus panaudojo bendrovės veiklos tikslams – įvairioms bendrovės išlaidoms už prekes ir paslaugas ar iš šių ginčo lėšų įmonė gavo kitokios naudos, visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos nustatytos: atsakovo veiksmų neteisėtumas bei kaltė yra preziumuojama, atsakovo padaryta įmonei žala bei jos dydis (atsitinkamos pinigų sumos paėmimas iš įmonės, neįrodžius piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo), priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovo veiksmų (įmonei priklausančių lėšų negrąžinimas).
10. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 sprendžiamas trečiajam asmeniui padarytų nuostolių dydis, šioje byloje reikšmingos aplinkybėms susijusios su atsakovo paimtų lėšų panaudojimu bendrovės naudai ir interesais. Taigi skiriasi šių bylų įrodinėtinos aplinkybės. Kadangi priešpriešinių reikalavimų nei ieškovė nei atsakovas minėtoje civilinėje byloje nėra pareiškę, joje priimtas sprendimas prejudicinės reikšmės neturės, todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P., atstovaujamas advokato R. M., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba jei teismo manymu civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo netikslinga - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pažymėjo, kad atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai atitiko lojalaus juridiniam asmeniui, tvarkingo, rūpestingo asmens elgesio standartą. Piniginių lėšų (17 377,20 Eur) paėmimas iš bendrovės kasos, su tikslu trečiajam asmeniui apmokėti už medžiagas yra normali bei teisėta bendrovės vadovo veikla, nepažeidžianti jokių teisės aktų reikalavimų. Minėtų piniginių lėšų išėmimas iš kasos buvo tinkamai apskaitytas UAB „TMT investicijos“ buhalterinėje apskaitoje, kiek tai priklausė nuo atsakovo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas dokumentaliai nepagrindė išimtų piniginių lėšų (17 377,20 Eur) panaudojimo, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, o dėl trečiojo asmens kaltės, kuris privalėjo parduodamas statybines medžiagas, išrašyti pardavimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) bei priimdamas pinigines lėšas - apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderius), tačiau to nepadarė.
11.2. Pabrėžė, jog piniginės lėšos (17 377,20 Eur) trečiajam asmeniui buvo perduotos, tik po to, kai pastarasis pateikė statybines medžiagas ir jos buvo panaudotos atsakovui atliekant konferencijų pastato stogo įrengimo darbus, todėl jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko. Nurodė, jog piniginių lėšų (17 377,20 Eur) apmokėjimą trečiajam asmeniui pavirtinančių dokumentų nebuvimas ieškovo apskaitoje, nesuponuoja išvados, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bei nepatvirtina žalos fakto.
11.3. Teismas vertino tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau visiškai nevertino ieškovo turto (tame tarpe ir statybinių medžiagų) bei jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Teismas atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš fakto, kad jis neperdavė, piniginių lėšų (17 377,20 Eur) už statybines medžiagas perdavimą trečiajam asmeniui, patvirtinančių dokumentų, tačiau visiškai nevertino, tos faktinės aplinkybės, kad statybinės medžiagos buvo panaudotos atliekant konferencijų pastato stogo įrengimo darbus. Pabrėžė, kad apie medžiagų panaudojimą patvirtino ir pats ieškovas bei trečiasis asmuo, todėl akivaizdu, kad piniginių lėšų išėmimu iš kasos atsakovas žalos ieškovui nepadarė, kadangi buvo įgytos statybinės medžiagos, panaudotos konferencijų pastato stogo įrengimo darbams.
11.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nėra ieškovo vadovas, todėl negali pateikti ieškovo dokumentų, kaip ir trečiojo asmens dokumentų ir tuo pagrįsti statybinių medžiagų panaudotų konferencijų pastato stogo įrengimo darbams panaudojimo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu, atsakovas savarankiškai negalėjo pateikti leistinus ir patikimus rašytinius įrodymus, kad gautus pinigus panaudojo bendrovės veiklos tikslams. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala, todėl tokiu atveju priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas nevertintinas, kadangi tam visų pirma būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsiradusią žalą ieškovui.
11.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo teisės buvo iš esmės suvaržytos, dėl ko neištirtos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės bei neatskleista bylos esmė. Teismas priėmė sprendimą, neatsižvelgdamas į atsakovo prašymus teismui - išreikalauti bylai svarbius dokumentus. Atkreipė dėmesį į tai, jog statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos statybų objekte - konferencijų pastato stogo įrengimui pirkimas bei jų panaudojimas yra neatsiejamas nuo ginčo, kuris nagrinėjamas šioje byloje. Būtent minėtame objekte buvo panaudotos statybinės medžiagos už kurias buvo sumokėta trečiajam asmeniui. Atsakovo nurodyti, išreikalautini iš trečiojo asmens dokumentai akivaizdžiai pagrįstų kieno ir kokiu teisiniu pagrindu statybinės medžiagos buvo panaudotos 2014 m. spalio 23 d. sutarties objekto - konferencijų pastato, stogo įrengimui, tačiau teismas atsakovo prašymą dėl duomenų išreikalavimo atmetė.
11.6. Pažymėjo, kad atsakovas trečiojo asmens dokumentų neturi, minėti dokumentai priklauso trečiajam asmeniui, todėl be jo dokumentų atsakovas konkrečiai negalėjo nurodyti statybinių medžiagų pavadinimų bei kiekių. Pabrėžė, kad trečiasis asmuo atsakovui sąmoningai nepateikė prašytų bylai reikšmingų duomenų bei dokumentų, o teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išduoti teismo liudijimą dėl minėtų duomenų ir dokumentų išreikalavimo iš trečiojo asmens, todėl iš esmės buvo suvaržyta atsakovo procesinė teisė remtis visomis CPK leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiant įrodyti lėšų panaudojimą ieškovo reikmėms bei tuo pačiu teismas priėmė sprendimą, neatskleisdamas bylos esmės.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BUAB „TMT investicijos“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Algsta“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Medžiagų suma pagal sąmatą beveik tris kartus mažesnė negu, kad neva sumokėjo M. P. trečiajam asmeniui A. G. už medžiagas pagal 2014 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį (17000 Lt), 2014 m. lapkričio 21 d. kasos išlaidų orderį (15000 Lt), 2014 m. lapkričio 24 d. kasos išlaidų orderį (11000 Lt), 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį (17000 Lt), viso 60000 Lt (17 377,20 Eur). Pažymėjo, kad apeliantas nuo 2016 m. bylinėdamasis su A. G. civilinėje byloje Nr. e2-150-475/2019, nebuvo pareiškęs ieškinio dėl be pagrindo išmokėtų pinigų A. G., nors UAB „TMT investicijos“ apskaitoje jis įtrauktas debitoriumi nurodytai 17377,20 Eur sumai. M. P. neturėjo pareigos mokėti už medžiagas trečiajam asmeniui, nes jokioms medžiagoms A. G. sąskaitos faktūros nebuvo išrašęs ir pateikęs UAB „TMT investicijos“.
12.2. Teismas įvertino kam gauta suma buvo panaudota. Pinigai iš kasos išmokėti M. P., yra jo parašai, o duomenų, kad jie išmokėti A. G. nėra. Taigi darytina išvada, kad pinigai panaudoti ne įmonės interesams tenkinti, o asmeniniams M. P. interesams tenkinti.
12.3. Kasos išlaidų orderiai išrašyti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179 nuostatų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“. UAB „TMT investicijos“ apskaitos dokumentų, kurie įrodytų už ką ir su kuo šiais išimtais iš kasos pinigais buvo atsiskaityta, nėra. Taip pat nėra nepanaudotų pinigų grąžinimo į kasą dokumentų, kas turėjo būti atlikta, jų nepanaudojus. Taigi teismas teisingai pažymėjo ir nustatė, kad 17 377,20 Eur pinigų išmokėjimas M. P. nepagrįstas dokumentaliai, taip, kaip reikalaujama minėtuose nuostatuose.
12.4. Pažymėjo, kad atsakovas veikė neteisėtai, nes nesilaikė pinigų išmokėjimo iš įmonės kasos tvarkos, todėl tokie atsakovo veiksmai, ar veiksmų neatitikimas, kuriais yra pažeidžiama nustatyta įstatymų tvarka, yra neteisėta. Atsakovui neteisėtai (be pagrindžiančių dokumentų) išmokėjus iš įmonės kasos pinigus, BUAB „TMT investicijos“ patyrė 17 377,20 Eur tiesioginės turtinės žalos. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, jei atsakovas nebūtų neteisėtai išmokėjęs iš įmonės kasos pinigų, tai įmonė nebūtų patyrusi tokio dydžio žalos. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą pasielgti tinkamu būdu, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais. Konstatuotina, jog bendrovės direktoriaus elgesys neatitiko reikalaujamo protingo, apdairaus ir rūpestingo bendrovės vadovo etalono ir jo kaltė preziumuojama.
12.5. Atsakovas M. P. nepaneigė savo kaltės ir nepateikė apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų kokiu pagrindu išmokėjo iš kasos pinigus, todėl naudotis įmonės lėšomis ar išmokant jas sau, ar trečiajam asmeniui, tam neturint jokio pateisinančio dokumento, yra neteisėtas veiksmas. Visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra paneigti.
13. Trečiasis asmuo A. G., atstovaujamas advokatės Audros B. R., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti; priteisti trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Atsakovas pats sau išmokėjęs pinigus kasos išlaidų orderiuose nurodė neegzistuojantį pinigų išmokėjimo iš kasos pagrindą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog kasos išlaidų orderiai surašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9, 11 punktus. Atsakovo veiksmai yra neteisėti. Šis faktinė aplinkybė paneigia atsakovo teiginius, jog šiuo atveju bendrovės vadovo veiksmai, paimant pinigines lėšas (17 377,20 Eur) iš bendrovės kasos, buvo normali bei teisėta bendrovės vadovo veikla, nepažeidžianti jokių teisės aktų reikalavimų.
13.2. Trečiais asmuo akcentuoja jog įmonei statybinių medžiagų jis nepardavė ir pinigų iš įmonės (tame tarpe ir iš atsakovo) negavo, todėl neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų darbus objekte iš trečiojo asmens medžiagų atlikusiai ieškovei išrašyti PVM sąskaitas faktūras ar kasos pajamų orderius. Būtent todėl atsakovas savo buhalterinėje apskaitoje neturi pirkimo - pardavimo sandorį patvirtinančių dokumentų ir trečiojo asmens kaltės tame nėra.
13.3. Atsakovui neįrodžius medžiagų pirkimo - pardavimo santykių taip įmonės ir trečiojo asmens, neįrodžius kad įmonė darbus objekte atliko savo medžiagomis, atsakovas negali savo naudai remtis faktu, kad objekte statybinės medžiagos iš viso buvo panaudotos. Atsakovo teiginys, kad turtas atsakovo buvo panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, yra deklaratyvus, nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos fakto ir dydžio.
13.4. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl trečiojo asmens tiektų į objektą statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų išreikalavimo, nes prašomi išreikalauti įrodymai, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, neturi ryšio su nagrinėjama byla. Tokiais veiksmais teismas niekaip nesuvaržė atsakovo teisių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovo tvirtinimai dėl jo teisių suvaržymo iš esmės pirmosios instancijos teisme bei dėl reikšmingų bylai aplinkybių neištyrimo, dėl bylos esmės neatskleidimo, yra deklaratyvūs ir atmestini.
13.5. Atsakovo tvirtinimai dėl negalėjimo pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus yra nesąžiningi, nes teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog pirktų medžiagų įmonės buhalterijoje neapskaitė, tai yra bendrovėje nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su deklaruojamu medžiagų iš trečiojo asmens pirkimu.
13.6. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog tinkamas statybinių medžiagų neapskaitymas bendrovės buhalterijoje neįvyko dėl trečiojo asmens atsisakymo išrašyti statybinių medžiagų pardavimo bei atsiskaitymo už jas dokumentų, prieštarauja logikai, nes pirmą kartą sumokėjęs pinigus ir negavęs statybinių medžiagų pardavimo bei atsiskaitymo už jas dokumentų, vidutiniškai protingas asmuo daugiau pinigų tokiu būdu neišmokėtų. Tuo labiau, kad atsakovas turėjo visas galimybes už, jo teigimu, nupirktas statybines medžiagas, atsiskaityti bankiniu pavedimu.
Žemesnės instancijos teismas
13.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas per keturis kartus kasos išlaidų orderiais paėmė 17 377,20 Eur ir šios sumos panaudojimo nepagrindė. Tokiu būdu minėta suma sumažėjo lėšos, iš kurių bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami kreditorių interesai, ir pagrįstai darė išvadą, kad pagal ieškovės atstovo administratoriaus pateiktus duomenis - kasos išlaidų orderius, bendrovei padaryta 17 377,20 Eur žala, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-513-221/2019) ir bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „TMT investicijos“, bankroto administratore paskyrė UAB „Algsta“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d. Teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „TMT investicijos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bendrai 50 692,20 Eur sumai sąrašą ir atidėjo kreditorių A. G. ir A. G. finansinių reikalavimų, kurių pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1849-390/2018, tvirtinimą, iki teismų procesinių sprendimų nurodytose civilinėse bylose įsiteisėjimo. Peržiūrėjęs įmonės kasos dokumentus bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d. iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius KIO 19, KIO 21, KIO 23, KIO 25 atsakovas M. P. išėmė 60 000 Lt (17 377,20 Eur). M. P. iki pat bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „TMT investicijos“ direktoriaus pareigas ir buvo jos vieninteliu akcininku. Bankroto administratorius teigia, kad M. P., išėmęs iš kasos 17 377,20 Eur (60 000 Lt) sumą sumokėti už medžiagas A. G., jų nesumokėjo, nes nepateisino jokiais apskaitos dokumentais, tokiu būdu padarė žalos įmonei.
17. Bylos medžiaga ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-150-475/2019 duomenimis (anksčiau civilinė byla Nr. e2-1069-191/2017, CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad atsakovas M. P. įmonės UAB „TMT investicijos“ vardu 2014 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. 2014/10/23 (toliau – sutartis) su užsakovu - trečiuoju asmeniu A. G. Sutarties objektu buvo konferencijų pastato stogo įrengimo darbai (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas); sutarties objekto kaina nustatyta šalių susitarimu yra 98 380,16 Lt, PVM sudaro 20 659,83 Lt, iš viso sutarties objekto kainą sudaro 119 039,99 Lt. kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) konferencijų salės stogo darbams atlikti (sutarties 3 punktas). UAB „TMT investicijų“ 2014 m. spalio 21 d. komercinio pasiūlymo priede yra pateikta lokalinė sąmata, pagal kurią siūloma atlikti A. G. sodybos konferencijų pastato stogo įrengimo darbus už 98 380,16 Lt be PVM, PVM yra 20 659,83 Lt, bendra pasiūlymo kaina 119 039,99 Lt. Lokalinės sąmatos didžiąją pozicijų dalį sudaro statybos rangos darbai, medžiagos nėra atskirai išskirtos, o pagal pozicijas 2, 9, 16, 17, 21 rangovo medžiagų (gaminių) vertė būtų 32 554,19 Lt (9 428,35 Eur).
18. Byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar piniginių lėšų paėmimas iš UAB „TMT investicijos“ kasos yra teisėta bendrovės vadovo (atsakovo) veikla.
19. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai; ginčui aktuali jo nuo 2014 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas (ginčui aktuali jo nuo 2010 m. birželio 6 d. galiojusi redakcija) nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK2.87 straipsnio 7 dalis).
21. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas būtinąsias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga yra įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iš esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iš esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl administratorius neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, vadovaudamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
22. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar pagal minėtus keturis kasos išlaidų orderius atsakovas M. P. išėmė pinigines lėšas (17 377,20 Eur) pagrįstai. Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Taigi, nustačius, kad buvęs bendrovės direktorius kasos išlaidų orderių pagrindu pinigines lėšas išsimokėjo nepagrįstai, taip ženkliai sumažindamas bendrovės turto masę, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Kaip jau buvo minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas, siekdama išvengti civilinės atsakomybės ir vadovaudamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją.
23. Apeliantas teigia, kad piniginių lėšų (17 377,20 Eur) paėmimas iš bendrovės kasos, su tikslu trečiajam asmeniui apmokėti už medžiagas yra normali bei teisėta bendrovės vadovo veikla, nepažeidžianti jokių teisės aktų reikalavimų. Minėtų piniginių lėšų išėmimas iš kasos buvo tinkamai apskaitytas UAB „TMT investicijos“ buhalterinėje apskaitoje, kiek tai priklausė nuo atsakovo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas dokumentaliai nepagrindė išimtų piniginių lėšų (17 377,20 Eur) panaudojimo, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, o dėl trečiojo asmens kaltės, kuris privalėjo parduodamas statybines medžiagas, išrašyti pardavimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) bei priimdamas pinigines lėšas - apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderius), tačiau to nepadarė.
24. Pažymėtina, kad kasos išlaidų orderis (-iai), avansinės apyskaitos savaime nepagrindžia atskaitingo asmens, kuriuo šios bylos kontekste yra atsakovas M. P., patirtų išlaidų. Tam yra būtina surinkti pirminius, konkrečius atliktus mokėjimus ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – kasos kvitus, pinigų priėmimo/išmokėjimo kvitus, mokėjimo nurodymus ir pan.
25. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „TMT investicijos“ į sąskaitą AB SEB banke A. G., ūkininkas, pervedė lėšas pagal sutartį Nr. 2014/10/23 stogo dengimui: 2014 m. spalio 30 d. – 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur), 2014 m. lapkričio 5 d. – 20 039,99 Lt (5 803,98 Eur), 2014 m. lapkričio 18 d. – 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur), 2014 m. lapkričio 27 d. – 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur), 2014 m. gruodžio 1 d. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir 2014 m. gruodžio 2 d. – 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur), t. y. visą sutartyje nurodytą 119 039,99 Eur sumą. Atsakovas, gavęs iš A. G. įmokas per banką, dalį pinigų įnešdavo į įmonės kasą: 2014 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderiu TI Nr. 14 įnešė 20 000 Lt, 2014 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderiu TI Nr. 17 – 15 000 Lt, 2014 m. lapkričio 24 d. kasos pajamų orderiu TI Nr. 18 – 11 000 Lt, 2014 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderiu Nr. 19 – 17 000 Lt. Atsakovo M. P. įnešti į bendrovės kasą pinigai tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderius buvo išduoti tam pačiam M. P. (3 000 Lt skiriasi tik pirmas išmokėjimas) grąžinti A. G. už medžiagas: 2017 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 19 – 17 000 Lt, 2014 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 21 – 15 000 Lt, 2014 m. lapkričio 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 23 – 11 000 Lt, 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderiu 17 000 Lt.
26. Pasak apelianto M. P., buvo jo žodinis susitarimas su trečiuoju asmeniu A. G. dėl statybinių medžiagų pirkimo. Tačiau A. G. kategoriškai neigia, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl medžiagų pirkimo už 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė buvus jo ir A. G. susitarimą dėl statybinių medžiagų pirkimo iš A. G.. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl statybinių medžiagų, kaip sutarties dalyko atsakovas apskritai nepateikė jokių duomenų, t. y. kad šios statybinės medžiagos buvo apskaitytos kaip gautos įmonėje, už jas kilo pareiga atsiskaityti pagal teisės aktų reikalavimus ir pan.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (finansinių operacijų seka aptarta nutarties 25 pastraipoje) tokiuose atsakovo veiksmuose (t. y. pinigų paėmimas iš bendrovės kasos su tikslu trečiajam asmeniui apmokėti už medžiagas) visiškai nėra jokios ekonominės logikos. Vadovaudamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, jog ta aplinkybė, kad iš kasos paimti pinigai artimomis datomis po to, kai trečiasis asmuo bendrovei pervedė pinigines lėšas nėra pakankami, kad patvirtintų sutartinių santykių dėl statybinių medžiagų egzistavimą ir šių santykių realų vykdymą.
28. Bylos duomenimis, tarp bankroto administratoriaus perimtų UAB „TMT investicijos“ apskaitos dokumentų nėra dokumentų, kurie įrodytų už ką ir su kuo atsakovo išimtais iš kasos pinigais buvo atsiskaityta. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad didelės vertės bendrovės lėšų paėmimas iš bendrovės kasos ir jų panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratoriui pagrindžia atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovei, atsakomybę CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu užtraukia vien faktas, kad dėl jo aplaidumo tvarkant bendrovės finansinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) negalima nustatyti, kur pinigai yra ir kam jie buvo panaudoti. Tokiu atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš trečiojo asmens A. G. dokumentų dėl objekte panaudotų medžiagų apmokėjimo ir nėra reikšminga, o kita vertus, šiam (t. y. A. G.) laikantis nuoseklios pozicijos, kad dėl objekte stogo įrengimo darbams panaudotų medžiagų pardavimo susitarimo su atsakovu / jo vadovaujama bendrove nebuvo, tokių dokumentų, kurie patvirtintų pinigų iš bendrovės kasos paėmimo teisėtumą, būti ir negalėjo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, tačiau prašymo apeliaciniame skunde dėl įrodymų išreikalavimo CPK 314 straipsnio pagrindu nepareiškė.
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuotina (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), o bankroto administratorius neturi įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, taip pat atsakovo paaiškinimus, byloje apklaustų liudytojų G. M. ir R. D. parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas (apeliantas) nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymais, konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinta visų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimą, tokiu būdu atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, lemianti jo pareigą visiškai atlyginti bendrovei jo neteisėtais veiksmais padarytą 17 377,20 Eur dydžio žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), o ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiasis asmuo A. G. byloje dalyvavo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovo M. P. priteisimos jo turėtos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), sumažinus jas iki Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio, t. y. 1 216,41 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.