Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo Č. V. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį - areštu 40 parų; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - areštu 50 parų; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - areštu 60 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, Č. V. paskiriant subendrintą arešto 60 parų bausmę. Prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, Č. V. paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, Č. V. paskiriant areštą 60 parų, bausmę atliekant areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1 neteisėtai įgijo ir laikė vieną tikrą, bet jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), taip pat, įgijo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (PIN kodą), o būtent: 2018 m. balandžio 11 d. apie 20.00 val., P., (duomenys neskelbtini), slaptai paimdamas neteisėtai įgijo ir nuo to momento iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, bet ne anksčiau kaip iki 2018 m. balandžio 12 d. 00.30 val. laikė jam svetimą, advokato R. M. kontorai išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei įgijo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą.

1.2 Be to, jis 2018 m. balandžio 11 d. 20.26 val., P., (duomenys neskelbtini), esančiame banko AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate inicijuodamas ir atlikdamas neteisėtą finansinę operaciją (kortelės sąskaitoje esančių pinigų likučio peržiūrą), pasinaudojant sužinotais ir neteisėtai valdomais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) save pristatydamas banko informacinei sistemai, kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, neteisėtai panaudodamas jam svetima, advokato R. M. kontorai priklausančią mokėjimo priemone - „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele, tikslu savo naudai užvaldyti svetimą advokato R. M. kontorai priklausantį turtą – pinigus esančius sąskaitoje, neteisėtai gavo informaciją apie elektroninius pinigus ir jų kiekį esančius nukentėjusiojo advokato R. M. kontoros sąskaitoje. Č. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 21.46 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Latvijos Respublikoje, G., buvusio S. – G. kelio pasienio kontrolės punkto teritorijoje, jam svetima elektronine mokėjimo priemone atliko neteisėtas finansines operacijas neteisėtai valdomais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) save pristatydamas banko informacinei sistemai, kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, atsiskaitydamas kasoje už prekes 169,41 Eur sumai bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 21.48 val. toje pačioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė kasoje už prekes 8,78 Eur sumai. Po to, Č. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 21.56 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje Latvijos Respublikoje, G., buvusio S. – G. kelio pasienio kontrolės punkto teritorijoje, jam svetima elektronine mokėjimo priemone atliko neteisėtas finansines operacijas neteisėtai valdomais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) save pristatydamas banko informacinei sistemai, kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, atsiskaitė kasoje už prekes 24,67 Eur sumai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 21.58 val. toje pačioje degalinėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitė kasoje už prekes 12 Eur sumai. Po to, Č. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 22.40 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Latvijos Respublikoje, B. mieste, (duomenys neskelbtini), jam svetima elektronine mokėjimo priemone atliko neteisėtą finansinę operaciją neteisėtai valdomais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) save pristatydamas banko informacinei sistemai, kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, atsiskaitė kasoje už dyzelinį kurą 43,68 Eur sumai. Po to, Č. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 23.51 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje Latvijos Respublikoje, G., buvusio S. – G. kelio pasienio kontrolės punkto teritorijoje, jam svetima elektronine mokėjimo priemone atliko neteisėtas finansines operacijas neteisėtai valdomais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) save pristatydamas banko informacinei sistemai, kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, atsiskaitė kasoje už prekes 51,47 Eur sumai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 23.55 val. toje pačioje degalinėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitė kasoje už prekes 30 Eur sumai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 23.57 val. toje pačioje degalinėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitė kasoje už prekes 4,87 Eur sumai.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Mano, kad nubaustas per griežtai, prašo paskirtas arešto bausmes pakeisti baudomis, jų dydį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatyti mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytą minimumą.

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nuteistasis Č. V., apeliaciniame skunde keldamas išimtinai bausmės individualizavimo klausimą, neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat veikų kvalifikacijos.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir Č. V. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų 3 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kolegija nenustatė, kad tiriant ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme būtų padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, sutrukdę teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) išsamiai pasisako tik dėl apeliantui skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

7. BK 182 straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už sukčiavimą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas gali būti baudžiama bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

8. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už veikas, atsakomybė už kurias numatyta trijose skirtingose BK straipsniuose: už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą ir laikymą (BK 214 straipsnio 1 dalis), bei neteisėtą jų panaudojimą save pristatant banko informacinei sistemai kaip teisėtą jų naudotoją (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu svetimo turto įgijimą apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis).

8.1 Nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali, kas reiškia, jog šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimo momento – nagrinėjamu atveju nuo tada, kai Č. V. be teisėto banko mokėjimo kortelės naudotojo R. M. žinios šią kortelę pasiėmė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju svetimą turtą – banko sąskaitoje, valdomoje šia kortele, buvusius jam svetimus pinigus, šia kortele atsiskaitydamas prekybos vietose už įgyjamas prekes, jis įgijo sukčiaudamas, t. y. panaudodamas kortelę ir teisėto naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), apgaule banko informacinei sistemai save pristatydamas kaip teisėtą šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją. Tai reiškia, kad svetimą turtą Č. V. įgijo apgaule, kuri pasireiškė neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių panaudojimu. Tokiu būdu Č. V. šia viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sutapčiai. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš už atskiras veikas paskirtai bausmei. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Č. V. skundžiamu nuosprendžiu griežtesnė bausmė (60 parų arešto) paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta švelnesnė bausmė (šiuo atveju 40 parų arešto) ir šios bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant minėtų BK 63 straipsnio nuostatų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė jokios įtakos Č. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiui bei jo teisinei padėčiai apskritai neturi.

9. Minėta, kad BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Abu šie nusikaltimai yra apysunkiai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Baudos dydžiai numatyti BK 47 straipsnyje, kurio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 100 iki 4000 MGL, t. y. nuo 5000 iki 200000 eurų bauda. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju už Č. V. padarytas veikas tiek pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jam galėtų būti skiriamos mažiausios 5000 eurų dydžio baudos, o skiriant subendrintą bausmę šios bausmės turėtų būti subendrinamos dalinio arba visiško sudėjimo būdu. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad Č. V. turto neturi ir nedirba, akivaizdu, jog net ir paskyrus įstatymo numatytą galimą minimalią baudos bausmę, jos Č. V. praktiškai įvykdyti negalėtų. Taip pat pažymėtina, kad, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė būtų aiškiai per švelni. Iš to darytina išvada, kad baudos bausme, kuri nebūtų realiai įvykdoma, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

9.1 Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti apie švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, ko prašoma apeliaciniu skundu, nes švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti paskirta tik esant išimtinėmis aplinkybėmis, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ( pvz. LAT nutartys 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nebūtų teisingas.

9.2 Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog Č. V. visiškai prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, yra reikšmingos individualizuojant bausmę, tačiau jos nedaro mažiau pavojingomis apelianto padarytų nusikalstamų veikų ar jo asmenybės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad straipsnių, numatančių atsakomybę už apelianto atliktus nusikalstamus veiksmus, sankcijose numatytų bausmių skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybė, kad apeliantas nusikalstamas veikas įvykdė savo ilgamečio draugo, kaip nurodoma skunde, atžvilgiu, ne tik nedaro jam inkriminuotų veikų mažiau pavojingomis, tačiau priešingai – tai rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis ne tik teisės, bet ir elementarių moralės normų.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į Č. V. asmenybę, o būtent į tai, kad iki nusikalstamų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis jau buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja ( 2 t. b.l. 172-173), į tai, kad jo atžvilgiu šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymu (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį), be to, 2018-11-23 P. r. PK jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymo ( 2 t. b.l. 176), o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas ( 2 t. b.l. 60-61) akivaizdu, jog apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų ir tai rodo Č. V. didesnį pavojingumą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta arešto bausmė savo rūšimi yra neteisinga.

11. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra.

12. BK 61 straipsnyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, o skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

13. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Pažymėtina, kad tokio dydžio arešto bausmė BK numatyta tiek už nesunkius, tiek už apysunkius nusikaltimus. BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad skirdamas bausmę be kita ko teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant vien į tai akivaizdu, jog už apysunkį nusikaltimą, o Č. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, arešto bausmė turi būti didesnė nei už nesunkų. Nagrinėjamu atveju Č. V. už atskiras veikas paskirtos arešto bausmės, savo trukme artimos šios bausmės vidurkiui (52 paros), o galutinė subendrinta arešto bausmė apeliantui skirta iš esmės subendrinus bausmes už du apysunkius nusikaltimus šiuo atveju taikant palankiausią nuteistajam galimą BK 63 straipsnyje nurodytą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant tik dalį – 30 parų iš 50 parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui už visų šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų padarymą paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Ši galutinė bausmė, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta ir savo dydžiu, todėl švelninti ją nėra jokio pagrindo.

14. Apibendrinant išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra ir teisinga, ir teisėta. Nors apeliantas teigia, kad jis turi sveikatos problemų ir tai bus kliūtis atlikti paskirtą areštą, tačiau šis teiginys yra visiškai deklaratyvus, nes jokie šią skunde nurodomą aplinkybę patvirtinantys duomenys nėra pateikti. Pažymėtina ir tai, kad esama sveikatos būklė nesutrukdė apeliantui padaryti veikų, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

15. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Č. V. apeliacinį skunda atmesti.