- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2-449-892/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02555-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, BAB bankas “Snoras“
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė
dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei
atsakovui V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui V. S. bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei O. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, BAB bankas “Snoras“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė O. S. prašė nutraukti O. S. ir V. S. santuoką; neskirti šalims termino susitaikymui; pakeisti 2010-09-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį priteisiant iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. S. išlaikymui ir po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. S. išlaikymui iš jų tėvo V. S.; santuokoje įgytą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus rajonas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei O. S. asmeninės nuosavybės teisėmis; 2005-08-25 kredito sutartimi Nr. 05-055031-FA/07-136488-FA/09-025587-FA-5 su vėlesniais pakeitimais, prisiimtus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo laikyti asmenine ieškovės prievole kreditoriui AB „Swedbank“; nustatyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms momentą, t. y., kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2009-12-01 ir kaip bendroji jungtinė nuosavybės dalintinas turtas (įskaitant prievoles) yra tas, kuris buvo įgytas iki 2009-12-01; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Snetkovienės pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. A. V. Snetkovas priešieškiniu ieškovei O. S. prašė: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės O. S. kaltės; O. S. priteisti – ½ dalį buto, kurio unikalus Nr.4400-0618-9840:1805, esančio adresu Kranto g. 23-6, Nemenčinė, Vilniaus r. sav., dalies vertė - 70000 Lt; kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2005-08-25 kredito sutartį Nr.05-055031-FA pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; kreditorinį įsipareigojimą AB bankas „Snoras“ pagal 2010-01-15 teismo įsakymą Nr.L2-784-577/2010 pripažinti O. S. asmenine skola; pakeisti 2010-09-14 Vilniaus r. apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo formą nepilnamečiams vaikams A. S., gim. 2000-08-24, bei A. S., gim. 2002-03-25, priteisiant kiekvienam vaikui po ¼ buto, kurio unikalus Nr.4400-0618-9840:1805, esančio adresu Kranto g. 23-6, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., ir laikyti 28000 Lt išlaikymo įsiskolinimo prievolę pasibaigusia; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos mergautinę pavardę – Kliukovskaja; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkintino iš dalies.
Vilniaus apygardos teismas 2015-11-03 nutartimi sprendimo dalį, kuria santuokoje įgytas turtas – butas unikalus Nr. 4400-0618-9840:1805, esantis adresu Kranto g. 23-6, Nemenčinė, Vilniaus rajonas po santuokos nutraukimo priteistas ieškovei O. S. asmeninės nuosavybės teisėmis; priteista iš ieškovės O. S. atsakovui V. S. 10772,10 Eur už jai tenkančią didesnę turto dalį, įskaitant V. S. 9501,29 E. O. S. esamą išlaikymo iki 2013-08-01 įsiskolinimą; 2005 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartimi Nr. 05-055031-FA/07-136488-FA/09-025587-FA-5 su vėlesniais pakeitimais, prisiimti įsipareigojimai po santuokos nutraukimo laikyti ieškovės O. S. ir atsakovo V. S. solidaria prievole kreditoriui AB „Swedbank“ bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti nustatyta, iš kokių lėšų yra sumokėta 25 125 Lt už buto pirkimą, kokia suma yra sumokėta bankui dengiant paskolą dėl buto pirkimo, išreikalauti įrodymai, liečiantys paskolos gavimą ir laidavimą.
4. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmos instancijos teisme ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo. Papildomai paaiškino, kad mokant 25 125 Lt už buto pirkimą buvo panaudoti iš AB „Swedbank“ bei AB bankas Snoras gautos vartojamosios paskolos lėšos, įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį ji dengia viena. Nurodė, kad AB „Teo“ paslaugomis po sutuoktinių gyvenimo skyriumi nesinaudojo, jų tiekimas 2010 metų pradžioje buvo nutrauktas.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmos instancijos teisme atsakovas pateikė pareiškimą dėl reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, padalinti šalims lygiomis dalimis, laikyti, kad prievolė AB „Swedbank“ įgyta 2015-08-25 kredito sutarties Nr. 05-055031-FA/07-136488-FA/09-025587-FA-5 pagrindu yra solidarioji šalių prievolė, priteisti iš ieškovės atsakovui 148,05 Eur, sumokėtų 2011-08-16 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, patarnavimą bei 888,34 Eur, sumokėtų 2013 metais už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, įsiskolinimą (2 t b.l. 6-8). Teismo posėdyje atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus papildomai paaiškino, kad už AB „Teo“ paslaugas sumokėjo gavęs teismo įsakymą bei pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą, prašo priteisti butą natūra šalims, nes šiuo metu jis nedirba, neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos, yra priverstas nuolatos keisti gyvenamąją vietą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad butas buvo pirktas be apdailos, atsakovas savo jėgomis įrengė butą tuo padidindamas jo vertę, todėl atsakovui turi būti priteista pusė ekspertizės aktu konstatuotos atsakovo atliktų vidaus apdailos statybos darbų vertės, nes į buto remontą investuotos lėšos ir laikas turi piniginę vertę.
Atsiliepimas
6. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, paaiškino, kad šalių prievolė pagal sutartį yra solidari ir negali būti dalijama, nes kreditas buvo imtas šeimos poreikiams – gyvenamajam būstui įsigyti, tuo tarpu sutuoktiniai tarpusavyje gali nusistatyti kiekvieno iš jų dalį solidarioje prievolėje, neprieštaravo, kad turtas būtų perduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad gali pateikti duomenis apie bendrą pagal paskolos sutartį išmokėtą sumą, tačiau neturi galimybės identifikuoti, kas konkrečiai vykdė įsipareigojimus.
7. Tretysis asmuo BUAB „Snoras“ į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta, 2014-09-23 atsiliepime nurodė, kad ieškovė, siekdama gauti kreditą su AB banku „Snoras“, 2007-05-23 sudarė pirkimo išsimokėtina kortele sutartį Nr. SL070503V990679, dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo nutraukus sutartį prieš terminą, bankas kreipėsi dėl teisminio skolos išieškojimo, pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra, gautas vykdomasis dokumentas dėl 4435,95 Lt skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo 2010-03-22 buvo perduotas antstoliui vykdyti, prašė minėtą prievolę pripažinti asmenine ieškovės prievole (1 t. b.l. 59).
Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo tenkintini iš dalies
8. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos. Sudarant dalijamo turto balansą turi būti ir nustatoma dalijamo turto vertė. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas)-(Lietuvos A. T. 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo vieną dalintiną turto objektą – butą, esantį buto (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. Iš byloje esančios 2005-11-11 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad jis buvo įgytas už 167 500 Lt (48511,35 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys sutarimu nustatė, kad buto vertė yra 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo šalys kitos buto vertės nei paminėta neįrodinėjo, teismo posėdyje pripažino, kad dalintino turto – buto vertė atitinka Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytą bei pradinio nagrinėjimo pirmos instancijos metu konstatuotą turto vertę – 40 546,80 Eur ((duomenys neskelbtini) str.). Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog nėra tarp šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos A. T. 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011), tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, tačiau kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Todėl, vertindamas įrodymus, susijusių su dalintino buto verte, teismas pažymi, kad 2011-05-30 ataskaitoje nurodyta, kad buto rinkos vertė yra 42 000 Eur; VĮ „Registrų centras“ duomenimis buto, unikalus Nr. 4400-0618-9840:1805, rinkos kaina nurodoma 21 600 Eur, taigi, gerokai mažesnė nei nurodyta šalių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti duomenys atspindi tik bendrą tokių nekilnojamo turto objektų vertę, tuo tarpu konkretaus nekilnojamo objekto kainą apsprendžia ne tik jo vieta, bet ir būklė, todėl byloje esant duomenims, kad butas yra tinkamai įrengtas, ekspertui konstatavus, kad buto vidaus apdailos darbai sudaro 15 158 Eur, nesant tarp šalių ginčo dėl buto vertės, teismas konstatuoja, kad dalintino buto vertė santuokos nutraukimo metu yra 40 546,80 Eur ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., 3.119 str.).
10. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos A. T. 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Nagrinėjant bylą pirmą kartą, teismas konstatavo, kad šalių dalys bendrame turte yra lygios. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje nurodė, kad teismas teisingai nustatė, kad dalijant turtą sutuoktinių dalys yra lygios. Nagrinėjant bylą iš naujo, šalys minėtos išvados neginčijo, taigi, konstatuotina, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis.
11. Remiantis CK 3.127 str. 3 d., turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas patikslintame ieškinyje palaikė reikalavimą dėl buto dalies jam priteisimo natūra, tačiau, pripažino, kad nuo 2009-12-01 minėtame bute negyvena. Bylos duomenys patvirtina, kad butas yra dviejų kambarių, iš bylos duomenų ir eigos taip pat matyti, kad šalys kartu negyvena nuo 2009 metų, jų santykiai yra konfliktiški, ieškovė bute gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Nors atsakovas ginčijo, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad jis turi kitą gyvenamąją patalpą, be to, yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo darbingumo apribojimus ar neįgalumą į bylą nebuvo pateikta ((duomenys neskelbtini) str.), taigi, manytina, atsakovas turi galimybę užsitikrinti kitą gyvenamąją patalpą ((duomenys neskelbtini) str.). Be to, kaip nustatyta remiantis ieškovės paaiškinimais bei nepaneigta atsakovo, šalims nustojus gyventi kartu ieškovė viena moka įmokas bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, tokiu būdu būsto priteisimas ieškovei natūra atitiktų teisingumo principą. Dėl nurodytų argumentų, įvertinus ir apeliacinės instancijos teismo 2015-11-03 nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad yra pagrįsta ir teisinga dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise butą, esantį Kranto g. 23-6, Nemenčinės m., Vilniaus r. nustatant, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovui didesnę jai tenkančio turto dalį – 20 273,40 Eur (CK 3.127 str. 3 d.).
12. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad pradinė 25 125 Lt įmoka perkant būstą buvo sumokėta iš AB „Swedbank“ pagal 2005-08-02 sutartį gautos vartojamosios paskolos gautų bei 2005-08-25 iš AB „Snoras“ pagal pirkimo išsimokėtinai kortelės Nr. SL070503V990679 sutartį gautų lėšų. Atsakovas minėtos aplinkybės neginčijo, teismas posėdyje ją pripažino ((duomenys neskelbtini) str., 187 str.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimu nustatyta, kad sutuoktiniai O. S. ir V. S. faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2009 m. gruodžio 1 d. (CK 3.67 str.). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos A. T. 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai reiškia, kad po 2009-12-01 atsiskaitymai pagal solidarias, iki gyvenant kartu įgytas prievoles, vykdomi iš asmeninių lėšų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. S. 2005-08-25 su AB „Swedbank“ sudarė Kredito sutartį Nr. 05-055031-FA, pagal kurią bankas suteikė 41 852,22 Eur dydžio kreditą būsto įgijimui. Minėta sutartis buvo pakeista 2007-11-27 susitarimu Nr. 09-025587-FA dėl papildomos 3 765,06 Eur sumos suteikimo (1 t. b.l. 149-157). Už įsipareigojimų pagal minėtą kredito Nr. 05-055031-FA sutartį tinkamą vykdymą 2005-08-25 Laidavimo sutartimi Nr. 05-055031-LA1, laidavo atsakovas V. S.. Teismo posėdyje AB „Swedbank“ atstovas paaiškino, kad paskola buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti, todėl minėta prievolė yra solidari. Iš esmės šalys taip pat neginčijo, kad paskola buvo suteikta bei panaudota šeimos poreikiams, taigi, nepaneigtos aplinkybės dėl šalių prievolės pagal ieškovės 2005-08-25 su AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties Nr. 05-055031-FA, solidarumo (CK 3.109 str. 1-3 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad neįvykdytos turtinės prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktinai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Taigi, trečiajam asmeniui AB “Swedbank” prieštaraujant dėl prievolės modifikavimo, nustatytina, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi trečiajam asmeniui AB “Swedbank” pagal 2005-08-25 sudarytą Kredito sutartį Nr. 05-055031-FA su pakeitimais (CK 3.109 str.).
14. Kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos, sutuoktinis turi teisę gauti kompensaciją (CK 3.98 str.). Kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos A. T. 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). 2016-05-02 AB “Swedbank” pažymoje konstatuota, kad ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2008-08-02 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-049546-VA, nurodyta, kad skola sumokėta laikotarpiu nuo 2005-08-02 iki 2011-02-23, kredito dalis sudaro 5792,40 Eur, palūkanos – 1201,60 Eur, sutarties administravimo mokestis 60,82 Eur, priskaičiuoti delspinigiai – 74,55 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji vienasmeniškai dengė minėtą paskolą, tačiau neginčijo, kad atsakovas šalims nustojus gyventi kartu (nuo 2009-12-01) apmokėjo dalį vartojamosios paskolos. Atsakovas pateikė įrodymus dėl pervedimų ieškovei dengiant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, taigi, tiek šalių paaiškinimai, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalims nustojus gyventi kartu atsakovas dengė dalį lėšų ieškovei pagal 2008-08-02 vartojamosios paskolos sutartį Nr. 05-049546-VA iki sutarties termino pabaigos (1 t. b.l. 37-55, (duomenys neskelbtini) str.). Grąžinus bylą nagrinėti pakartotinai, šalims buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus ir paskaičiavimus, kokia paskolos dalis pagal vartojimo sutartis, kurių lėšos buvo panaudotos pradinei įmokai sumokėti, yra išmokėta ir iš kokių lėšų. Ieškovė pateikė antstolio patvarkymą, kad yra baigta vykdomoji byla pagal 2010-01-15 teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės AB bankas „Snoras“ naudai, AB „Swedbank“ pažymą dėl įsipareigojimų pagal vartojimo sutartį įvykdymo, tačiau nebuvo pateikta paskaičiavimų, kokią dalį įsipareigojimų pagal minėtas sutartis ieškovė įvykdė iš asmeninių lėšų ((duomenys neskelbtini) str.). Tuo tarpu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad įsipareigojimus pagal ieškovės su AB „Swedbank“ 2005-08-25 sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr.05-055031-FA su pakeitimais šalims nustojus gyventi kartu, tai yra po 2009-12-01, vienasmeniškai vykdė ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Iš AB „Swedbank“ 2016-05-02 pažymos Nr. SR/16/11531 matyti, kad kredito likutis 2009-12-01 pagal sutartį Nr. 05-055031-FA buvo 39 746,43 Eur, pagal sutartį Nr. 09-025587-FA – 473,48 Eur. Tuo tarpu iš banko 2017-05-30 pažymos matyti, kad paskolos likutis pagal sutartį Nr. 05-055031-FA yra 32 833,87 Eur, sutartį Nr. 09-025587-FA yra 348,80 Eur, taigi, šalims nustojus gyventi kartu ieškovė sumokėjo 7037,24 Eur (40 219,91 Eur -33 182,67 Eur) pagal būsto paskolos sutartį priklausančių mokėti mokėjimų. Atsižvelgiant į paminėtą, Vilniaus apygardos teismo 2015-11-03 nutartyje pateiktus išaiškinimus, iš ieškovės priteistina kompensacijos atsakovui suma mažintina ieškovės iš asmeninių lėšų vykdant solidarią prievolę bankui pagal būsto paskolos sutartį iki 2017-05-30 sumokėta 3518,62 Eur suma (7037,24 Eur: 2)-(CK 3.98 str., (duomenys neskelbtini) str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovui priteistina 16 754,78 Eur (20 273,40 Eur - 3518,62 Eur) piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 str.).
15. Atsakovas nurodė, kad jis savo jėgomis įrengė šalių įgytą turtą - butą, esantį Kranto g. 23-6, Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, todėl nustatant turto vertę ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo turi būti atsižvelgta į ekspertizės akte nurodytą vidaus apdailos darbų kainą ir ji dalijama per pusę. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad būstas buvo įgyjamas be apdailos, iš esmės ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas jį įrengė, tik nurodė, kad dalį darbų taip pat atliko jos tėvas. Remiantis CK 3.88 str. turtas, įgytas po santuokos abiejų sutuoktinių vardu, pajamos bei kitos lėšos, gautos iš bendros sutuoktinių veiklos, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas neginčijo, kad butas buvo įrenginėjamas iš bendrų šeimos lėšų. Būsto pagerinimo (įrengimo) vertę apima bendra turto rinkos vertė, dėl kurios sprendime pasisakyta. Dėl nurodyto, atsakovo argumentas, kad dalinant šalių santuokoje įgyta turtą turi būti atsižvelgta į atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų vertę dalinant ją per pusę abiem šalims atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (žr. Lietuvos A. T. 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
16. Atsakovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 148,05 Eur, sumokėtų 2011-08-16 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, patarnavimą bei 888,34 Eur, sumokėtų 2013 metais už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, įsiskolinimą (2 t b.l. 6-8). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2017-05-16 nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas pašalinti patikslinto priešieškinio trūkumus – nurodyti faktinėmis aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas (už kokias paslaugas yra prašoma priteisti nurodytą įsiskolinimą, kokiu laikotarpiu jos buvo suteiktos, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas minėtas lėšas priteisti iš ieškovės), pateikti jas pagrindžiančius įrodymus bei sumokėti 31 Eur žyminį mokestį bei išaiškintina, kad nepašalinus minėtų trūkumų, reikalavimas gali būti paliktas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Atsakovas pareiškimo faktinio pagrindo netikslino, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl laikytina, kad nebuvo tinkamai pašalinti patikslinto priešieškinio trūkumai, todėl atsakovo reikalavimai dėl 148,05 Eur, sumokėtų 2011-08-16 už buto, esančio Kranto g.23-6, Nemenčinėje, Vilniaus rajone, patarnavimus bei 888,34 Eur, sumokėtų 2013 metais už buto, už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, įsiskolinimą, paliktini nenagrinėtais (CK 296 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 238,65 Eur (31,28 Eur (108 Lt) + 207,37 Eur) žyminio mokesčio, 1647,66 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (1 t. b.l. 87, 118-120)-(260,66 Eur + 87 Eur +600 Eur + 700 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti, tai yra viso 1886,31 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 87,47 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (1 t. b.l. 1), 1387,16 Eur (787,16 Eur + 600 Eur) išlaidų, apmokėtų už advokato teisinę pagalbą (1 t. b.l. 82-86, 2 t. b.l. 83), 325,42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (1 t. b.l. 99, 103), 800 Eur už ekspertizės atlikimą (2 t. b.l. 39), tai yra viso 2600,05 Eur. Teismas pažymi, kad buvo patenkinta 90 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo patenkinti visiškai, reikalavimas dėl prievolės pobūdžio – iš dalies), todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 1697,68 Eur ieškovės patirtų išlaidų.
Priešieškinio reikalavimai patenkinti 30 procentų (patenkinti reikalavimai dėl prievolės pobūdžio nustatymo, netenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, išlaikymo formos pakeitimo, turto padalijimo būdo bei paliktas nenagrinėtu reikalavimas dėl skolų priteisimo), todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 780 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 917,68 Eur (1697,68 Eur – 780 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 108 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 18,32 Eur. Įvertinus atsakovo atmestų reikalavimų dalį, iš jo priteistina valstybės naudai papildomai 11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taigi, viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 119 Eur (CPK 92 sr., 96 str.). Ieškovei tenkanti apmokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Teismas, remiantis išdėstytu bei vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priteisti ieškovei O. S. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. 4400-0618-9840:1805, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinė.
Priteisti iš ieškovės O. S. atsakovui V. S. 16 754,78 Eur (šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt keturi Eur, 78 ct) piniginę kompensaciją.
2005 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartimi Nr. 05-055031-FA/07-136488-FA/09-025587-FA-5 su vėlesniais pakeitimais, prisiimtus įsipareigojimus, po santuokos nutraukimo, laikyti ieškovės O. S. ir atsakovo V. S. solidaria prievole kreditoriui AB „Swedbank“.
A. V. S. reikalavimus dėl 148,05 Eur bei 888,34 Eur iš ieškovės O. S. priteisimo palikti nenagrinėtais.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 917,68 Eur (devyni šimtai septyniolika Eur, 68 ct ) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. S. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 119 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.