Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2591-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
A18.-2591-988/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01948-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2591-988/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01948-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 19.9; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, 2019 m. balandžio 10 d. apie 14.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežė smėlį ir 2019 m. balandžio 10 d. 15.10 val. 30 m matavimo rulete Nr. VMC-3-1530 išmatavus transporto priemonės „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį, remiantis apytikriu smėlio kubiniu metro svorio tonomis nustatymu, birių krovinių svorio nustatymo aktu Nr. K-054215, buvo nustatyta, kad V. B. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę be nustatytos formos leidimo, nes faktinis minėtos transporto priemonės svoris buvo 52,39 tonos. Svoris 12,39 tonos viršijo Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) (toliau – ir Įsakymas Nr. 3-185) III skyriaus 15.8 punkte nurodytą leistiną 40 tonų bendrąją masę. Nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. Tuo vairuotojas, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimus, Įsakymo Nr. 3-185 III skyriaus 15.8 punkto nuostatas, ir važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, V. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

Be to, V. B. buvo surašytas protokolas ir dėl to, kad kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą, o būtent: V. B. buvo paprašyta važiuoti į svėrimo vietą, tačiau vairuotojas kategoriškai atsisakė pasverti transporto priemonę „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo dar kelis kartus buvo paprašyta pasverti transporto priemonių junginį, tačiau jis atsisakė. Vairuotojas parašė paaiškinimą, kad negali važiuoti, nes „užkaito“ variklis. Sustabdymo metu transporto priemonė „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ir vairuotojas sustojo tik stabdomas. Tokiu būdu jis nepakluso teisėtiems pareigūno nurodymams bei reikalavimams ir kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. parodė, kad labai gailisi vežęs krovinį ir viršijęs jo svorį virš 12 tonų. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 10 d., Pirklių g. į sunkvežimį „Daf“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats krovėsi smėlį su pakrovėju, jo manymu pasikrovė gerai, galvojo, kad bus 22 tonos smėlio ir nebus viršsvorio. Svarstyklių svoriui pasverti nebuvo ir jis nežino kur reikia važiuoti pasisverti. Smėlį vežė į (duomenys neskelbtini), bet pasiklydo. Važiuojant automobiliui pakilo temperatūra, automobilis „užkaito“, sugedo vandens pompa ir jis ieškojo vietos kur sustoti, bet jį pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Buvo miškas ir siauras kelias, važiavo lėtai, sustabdžius policijos pareigūnams sustojo autobusų stotelėje. Liepiant inspekcijos pareigūnams nevažiavo pasisverti, nes buvo užkaitęs sunkvežimio variklis, bijojo sugadinti variklį. Dėl to buvo iškviestas įmonės mechanikas, kuris sutaisė sunkvežimį. Sutinka, kad viršijo leidžiamą svorį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet galėjo būti balandžio 10 d., kai iš vairuotojo V. B. gavo skambutį, kad automobilis „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apsipylęs skysčiais priekyje. Vairuotojui buvo pasakyta nevažiuoti, laukti, kol atvyks pažiūrėti. Vairuotojas paaiškino į kurią vietą atvykti, į Senąjį Gardino kelią, nuo sankryžos 300-400 metrų. Nuvykus į vietą iš automobilio bėgo aušinimo skystis. Paaiškino, kad bandė palįsti po automobiliu, bet nesigavo. Taip pat bandė pakelti kabiną, bet trūko kabinos pakėlimo vamzdelis. Toje vietoje taip pat buvo transporto inspekcijos atstovai. Inspekcija norėjo, kad B. važiuotų ant svarstyklių, tačiau fiziškai transporto priemonė negalėjo važiuoti, nes galėjo perkaisti. Buvo išbėgęs aušinimo skystis, nes truko diržas, kuris suka vandens pompą. Automobilis jau buvo truputį užkaitęs ir aušinimo skystis bėgo per viršų. Vėliau automobilis buvo nutemptas į šoną, nes stovėjo autobusų sustojime. Paaiškino, kad vėliau nuvyko ir paėmė sujungimą, kad pakelti kabiną ir sutvarkytų automobilį. Pakėlus kabiną nustatė, kad truko aušinimo skysčio pompos vamzdelis. Nuvyko, nupirko reikiamų detalių, grįžo ir sutaisė vietoje. Užtruko 4-5 val., kol sutaisė. Jeigu nebūtų sutaisęs vietoje, tai būtų tempęs į servisą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad balandžio 10 d. po pietų pamatė savivartį važiuojantį A4 keliu link Vilniaus, kuris nusuko (duomenys neskelbtini). Pradėjo jį vytis, sustabdė, nes norėjo atlikti sunkiasvorio svėrimą. Vairuotojas atsisakė vykti į tam tikrą vietą pasisverti. Iki svėrimo vietos reiktų važiuoti 5-10 km, būtų galima ir arčiau, jeigu vairuotojas būtų apsisukęs, gal tik 5 km. Kadangi vairuotojas atsisakė vykti, buvo atlikti matavimai ir surašytas protokolas, kadangi pagal matavimus automobilis viršijo svorį. Leidžiama yra 40 tonų bendroje masėje, o buvo nustatyta virš 52 tonų. Taip pat buvo surašytas protokolas dėl to, kad vairuotojas atsisakė važiuoti į svėrimo vietą. Šiuo atveju, kaip ir dažniausiai būna, vairuotojas bandė imituoti gedimą, sakė, kad sugedo, negali toliau važiuoti. Pradžioje sakė, kad paskambins vadovui, pasitars, po to pasakė, kad sugedo. Jis pats nebandė aiškintis ar ten buvo realus gedimas, ar ne. Stabdomas vairuotojas važiavo, paprastai tokių sutapimų nebūna, kad sugestų, kai reikia važiuoti ant svarstyklių.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad balandžio 10 d. apie 14.20 val. važiavo keliu A4 iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad iš pagrindinio į šalutinį kelią įsuko savivartis, kilo įtarimas, kad jis gali būti per daug pakrautas, todėl nutarė sustabdyti ir patikrinti. Sustabdė automobilį kelyje. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad atidarytų uždangą, joje buvo pilnai pakrauta smėlio. Pasiūlė vykti į tinkamą vietą pasisverti, kad nustatyti krovinio kiekį, tačiau vairuotojas, kaip dažnai būna, pradėjo aiškinti, kad staiga sugedo automobilis. Matė, kad yra gedimo imitacija, buvo pripilta vandens. Automobilis veikė, nebuvo požymių, kad yra gendantis, bet staiga sustojus sugedo. Paaiškino, kad tokia yra pažeidėjų taktika vengiant svėrimo procedūros. Mano, kad nebuvo problemų su automobilio aušinimu, nes jei būtų, tai važiuojant virstų garai, matytųsi, kad yra problemos su aušinimu. Iš karto V. B. nesakė, kad negali važiuoti, po kokių 5-10 min., pašnekėjus su vadovu, atėjo ir pasakė, kad sugedo. Toks atvejis su šia įmone yra ne pirmas.

Tyrimo metu V. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. apie 14.40 val. buvo (duomenys neskelbtini) Sustabdytas pareigūnų buvo paprašytas pasverti transporto priemonę. Ant svarstyklių nevažiavo, nes „užkaito“ variklis. (b. l. 6)

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltę, padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, be paties V. B. paaiškinimų ir pripažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai: 2019 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-955-2019, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4), transporto priemonės birių krovinių svorio nustatymo aktas Nr. K-054215, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. pasvėrus transporto priemonę „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš viso biraus krovinio yra 24,36 m³, biraus krovinio masė – 36,54 tonos, transporto priemonės „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) masė be krovinio – 18,61 tonos, transporto priemonės su kroviniu bendroji masė – 55,15 tonos (skaičiavimo metu pritaikyta 5 procentų paklaida), transporto priemonės su kroviniu bendroji masė – 52,39 tonos (b. l. 5), byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti transporto priemonė „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra smėlis (b. l. 9-15) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Administracinio nusižengimo protokole skiltyje pažeidimo esmė, buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) III skyriaus 15.8 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad didžiausioji leistina krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių turinčių penkias ir daugiau ašių, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai vairuojančios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančios ašies apkrova neviršija 9,5 tonos masė yra 40 tonų. Iš byloje esančio transporto priemonės birių krovinių svorio nustatymo akto Nr. K-054215 nustatyta, kad V. B. vairuojamos transporto priemonės su kroviniu bendroji masė – 52,39 tonos. Darytina išvada, jog šiuo atveju buvo viršyta leidžiama bendroji masė, kuri viršijo 12,39 tonos.

Pagal 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimus didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ gali važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad specialaus įstatymo nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais šiuo atveju nebuvo išduota.

Administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairavo transporto priemonę viršijančią bendrą leistiną svorį bei leidžiamą ašių apkrovą, neturėdamas specialaus įstatymo nustatytos formos leidimo. Transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo viršyta daugiau kaip 12 tonos. Nagrinėjamu atveju V. B. pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, važiavo sunkiasvore transporto priemone neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo

ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. kaltinamas administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. dėl to, kad jis atsisakė pasverti transporto priemonę „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip vykdyti inspekcijos pareigūnų reikalavimus. V. B., savo kaltės, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nepripažino. Posėdžio metu jis paaiškino, kad negalėjo važiuoti pasverti automobilio, nes užkaito variklis. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas R. M.. R. M. paaiškino, kad jis dirba įmonės automechaniku ir jį iškvietė V. B. dėl sugedusio sunkvežimio. Atvykęs į vietą jis nustatė, kad sugedusi sunkvežimio aušinimo sistema ir dėl to automobilis negali važiuoti, nes gali perkaisti variklis. Apie tai jis pasakė ir V. B.. Nors apklausti liudytojais R. T. ir A. Balevičius teigė, kad šis gedimas buvo imituotas, tačiau jie šių aplinkybių nepatikrino, todėl nežino kaip buvo iš tikrųjų. Įvertinus šias aplinkybes, teismui kyla abejonių dėl kokių priežasčių buvo nevykdomi inspekcijos pareigūnų reikalavimai pasverti sunkvežimį. Šių abejonių teismo posėdžio metu pašalinti nepavyko. Todėl konstatuotina, kad galimai V. B. nevykdė pareigūnų reikalavimų dėl automobilio gedimo, kas rodo, kad jis neturėjo tyčios nevykdyti pareigūnų reikalavimų.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju V. B. neneigia fakto, kad viršijo maksimalią leidžiamą transporto priemonės bendrąją apkrovą, tačiau nevažiavo pasisverti dėl gedimų, dėl kurių negalėjo važiuoti su transporto priemone.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kilusias abejones, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. B. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą V. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, taip pat į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. B. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose, lygi minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalimi, 459 straipsnio 6 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

V. B. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19099732679.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka