Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos institucijos atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. M.-B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) str., naudojančiai e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. M. (toliau – Institucija) 2025-09-04 nutarimo Nr. 0239-ANR_N-150041-2025, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. M.-B. P. departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. M. 2025-09-04 nutarimu Nr. Nr. 0239-ANR_N-150041-2025 (ROIK: 25277844947) pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Nutarime konstatuota, kad L. M.-B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimus, nes ji, 2025-06-08 11.52 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pr. vairuodama automobilį „Skoda Superb“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 24 km/val. greičiu ir važiavo 84 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat vairavo minėtą automobilį neturėdama teisės vairuoti.

2. Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį L. M.-B. paskirta 60 Eur bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

3. Pareiškėja L. M.-B., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo; 2) sumažinti paskirtą baudą iki įstatymo numatytos ribos pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį, t. y. 30-90 Eur; 3) įvertinti procedūrinius pažeidimus (terminų nesilaikymą, netinkamą straipsnių taikymą). Skundą argumentuoja tuo, kad:

3.1. Jos manymu, buvo pažeista jos teisė į gynybą ir teisingą procesą, nes pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, paaiškinimus galima pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos. Ji pirmą policijos pranešimą dėl šio pažeidimo gavo 2025-08-08, o nutarimas buvo priimtas ir jai išsiųstas tik 2025-09-04, dėl ko jai nebuvo realiai suteikta galimybė pateikti paaiškinimus;

3.2. Ji leistiną greitį viršijo 24 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), o pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį, už tokį nusižengimą skiriama tik bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones taikoma tik tada, kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/val. greičiu;

3.3. Pažymi, kad jai nepagrįstai inkriminuotas nusižengimo padarymas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes šį nusižengimą padaro tik asmenys, neturintys teisės vairuoti arba kai teisė vairuoti jau yra atimta. Jos vertinimu, šiuo atveju jai negali būti inkriminuotas minėtas straipsnis. Ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir vairuoja turėdama (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos pažymėjimo neturi jau daugelį metų. Automobilį nuomojosi 2025 m. birželį. Automobilių nuomos bendrovei pateikė (duomenys neskelbtini) adresą bei vairuotojo pažymėjimo kopiją;

3.4. Akcentuoja, kad jai nutarimu nepagrįstai paskirta 375 Eur bauda, kuri viršija net maksimalią sankciją pagal įstatymą už tokį pažeidimą, bei specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, nors pagal faktinį pažeidimą tai netaikoma.

4. Institucija nesutikdama su pateiktu skundu pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Institucijos nuomone, skundą priėmusi pareigūnė išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti L. M.-B. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad:

4.1. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidus procesinių terminų. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 5 dalimi, administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. L. M. – B. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 0239-ANR_P-132804-2025 buvo išaiškinta, kad vadovaujantis ANK 616 straipsniu administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2025-09-04 rašytinio proceso tvarka Valdyboje, jos nekviečiant į bylos nagrinėjimą. Taip pat išaiškinta, kad pageidavimą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ji galėjo pateikti elektroniniu paštu ketpazeidimai@policija.lt ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos;

4.2. Institucija nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad jai negali būti inkriminuotas nusižengimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėja 2015-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7351-935/2015) buvo pripažinta kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus, dėl to, kad ji 2015-05-10 apie 20.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Hyundai Accent“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono nesiėmė visų atsargumo priemonių užkabino stovintį kitą automobilį bei apgadino abu automobilius. L. M.-B. apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė nukentėjusiajam asmeniui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iškart vartojo alkoholį nustatytas 2,56 (po paklaidos) promilės girtumas iki tol kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Už šiuos pažeidimus pareiškėjai buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 14 mėnesių laikotarpiui. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui dėl jos susigrąžinimo į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti nesikreipė ir vairavimo egzamino nelaikė. Iš vairuotojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad L. M.-B. Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Jos teigimu, ji turi galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Valdyba nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais ir juos vertina kaip nepagrįstus. Pareiškėja kartu su skundu pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) 2024-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodančia, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jie buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Institucijos vertinimu, kad pareiškėja teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje neturi ir neturėjo 2025-06-06, kai ji buvo užfiksuota vairuojanti transporto priemonę, kadangi (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuomet ji nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti, būtent Lietuvoje, pagal čia galiojančią tvarką.

5. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos institucijos atstovas V. G. teisme paaiškino, kad pareiškėja sąmoningai ar nesąmoningai painioja du terminus. Tai terminą teisę vairuoti ir vairuotojo pažymėjimą. Šie terminai nėra tapatūs, nors šiek tiek tarpusavyje yra susiję. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikšmės. Ar jis būtų Lietuvoje išduotas, ar (duomenys neskelbtini), ar bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, šioje situacijoje bylos esmė ne ta, ar (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas galiotų Lietuvoje ir kokiomis sąlygomis galiotų, o visai kita. 2015 m. pareiškėjai už grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, šiame teisme buvo priimtas nutarimas atimti teisę vairuoti 1 metams ir 2 mėnesiams. Tada ANK nebuvo, buvo ATPK bet tvarka, numatanti teises vairuoti susigrąžinimas buvo. Ir reiktų pripažinti, kad nuo to laiko ji ženkliai nepasikeitė. Susigrąžinimo esmė, yra papildomi mokymai ir egzaminų perlaikymas. Norint susigąžinti teisę vairuoti Lietuvoje po tokio pažeidimo, kadangi teisė vairuoti buvo atimta ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui be kitų papildomų mokymų, yra būtina ir išlaikyti egzaminus ir štai tokiu būdu atgauti jau prarstą teisę vairuoti. Ką gi daro pareiškėja, užuot įvykdžiusi būtinas sąlygas siekiant atgauti teisę vairuoti Lietuvoje, ji išvyksta iš Lietuvos ir, jis daro tokią prielaidą, kad savo turėtą Lietuvišką vairuotojo pažymėjimą keičia į (duomenys neskelbtini). Galbūt ji ten ir išlaikė tuos egzaminus, jis nežino. Bet faktas yra tas, kad po to, kai Lietuvos Respublikoje jai buvo atimta teisė vairuoti, šios teisės Lietuvos Respublikoje ji nesusigąžino. Jau 2025 m. birželio mėn. ji padaro pažeidimą vairuodama viršija greitį ir besiruošiant nagrinėti bylą nustatoma, kad dar nuo 2015 m. nesusigrąžino vairuotojo pažymėjimo. Matyt pareiškėja mano, kad (duomenys neskelbtini) išduotas dokumentas jai suteikia teisę vairuoti, tai šią teisę ji kaip ir turi. Tačiau iš tiesų Lietuvos Respublikoje ji jos nesusigrąžino. Todėl jis mano, kad pareiškėjos veika yra kvalifikuota tinkamai, paskirta nuobauda už abu administracinius nusižengimus, tiek už greičio viršijimą tiek už tai, kad ji vairavo neturėdama teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šią veiką be baudos yra numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti atėmimas, kuris šioje byloje paskirtas vadovaujantis tomis pačiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Todėl laikosi pozicijos, kad visas procesas buvo tinkamas ir nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Mano, kad nėra jokio pagrindo nutarimą naikinti arba keisti ir jis turėtų likti toks koks jis yra.

6. Posėdyje nedalyvavo pareiškėja. Jai apie posėdį buvo pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant šioms aplinkybėms ir pagrindams, numatytiems ANK 630 straipsnio 3 dalyje, skundas išnagrinėtas rašytino proceso tvarka.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Teismas, įvertinęs skundo bei atsiliepimo argumentus, institucijos atstovo paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėja L. M.-B. pagrįstai pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

9. Byloje neginčitinai nustatyta, jog pareiškėja L. M.-B. 2025-06-08 11.52 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pr. vairavo automobilį „Skoda Superb“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, jog vairuodama nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 24 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7351-935/2015 buvo nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį. Jai paskirta subendrinta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, nustatant, kad pareiškėja teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturi jau daugelį metų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja išvykimą iš Lietuvos deklaravo nuo 2017-01-23.

10. Pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šį faktą patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai duomenys, todėl teismas plačiau šioje nutartyje apie tai nepasisakys.

11. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytus terminus. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paaiškinimus galima pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos, tačiau ji policijos pranešimą dėl šio pažeidimo gavo 2025-08-08, o skundžiamas nutarimas priimtas ir jai išsiųstas 2025-09-04. Dėl to jai nebuvo realiai suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kas pažeidė jos teisę į gynybą ir teisingą procesą. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjos argumentu nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįsta.

12. Pareiškėjos cituojamame ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris yra administracinio nusižengimo protokolo priedas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai protokolas surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), ir šio kodekso 608 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos nustatytos ANK 577 straipsnyje. O ANK 616 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, – per dvidešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas priimtas 2025-08-09 ir tą pačią dieną išsiųstas dviem pareiškėjos e. p. adresais. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole yra išaiškintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ir pareigos. Taip pat protokole nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas bei nagrinėjimo tvarka, t. y. išaiškinta teisė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė prašyti rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nustatant tokio prašymo pateikimo laiką ir pan. Skundžiamas nutarimas priimtas 2025-09-04.

14. Taigi kaip matyti iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo, pareiškėjos cituojamame straipsnyje nustatytas administracinio protokolo turinys, asmens teisės aptartos ANK 577 straipsnyje. Taip pat matyti, kad nėra ANK 616 straipsnio 5 dalyje nustatytas ne konkretus, o orientacinis 20 darbo dienų terminas, per kurį nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos privalo būti išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjai įteiktame administracinio nusižengimo protokole išaiškintos jos teisės, tarp kurių ir teisė pateikti paaiškinimus, bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data. Pareiškėja nepasinaudojo savo teise prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iki bylos nagrinėjimo nepateikė institucijai jokių prašymų.

15. Visa tai, kas išdėstyta ir nustatyta rodo, kad pareiškėjos teisės į tinkamą procesą nebuvo pažeistos.

16. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes pasak jos, šis straipsnis inkriminuojamas asmenims, vairuojantiems automobilius, kai jie neturi tokios teisės arba kai teisė vairuoti yra atimta. Savo teiginį motyvuoja tuo, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir vairuoja turėdama (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Teismas pareiškėjos argumentą, kad jis gali Lietuvoje vairuoti naudodamasi (duomenys neskelbtini) suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, atmetą kaip nepagrįstą.

17. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

18. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje (šiuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Tačiau šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Pažymėtina, kad 2015-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo atimta teisė vairuoti, priėmimo metu taip pat buvo numatyta, kad šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta (nuo 2014-07-01 galiojanti SEAKĮ 13 straipsnio 5 dalies redakcija).

19. SEAKĮ 24 straipsnis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui (SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalis). Šie reikalavimai buvo nustatyti tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek galioja ir šiuo metu.

20. Kaip pirmiau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2015-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7351-935/2015 buvo pripažinta kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, dėl to, kad ji, 2015-05-10 apie 20.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Hyundai Accent“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono nesiėmė visų atsargumo priemonių užkabino stovintį kitą automobilį bei apgadino abu automobilius. L. M.-B. apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė nukentėjusiajam asmeniui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iškart vartojo alkoholį ir jau buvo nustatytas 2,56 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas iki tol kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Pareiškėjai buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 14 mėnesių laikotarpiui.

21. Bylos duomenimis, pareiškėjam, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų, nustatytų SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje, ir nėra Lietuvoje susigrąžinusi teisės aktų nustatyta tvarka teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vairuotojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, L. M.-B. Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Pareiškėja kartu su skundu pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad jis išduotas 2024-04-30. Taigi matyti, kad pareiškėjas prarado teisę vairuoti ir jos nesusigrąžino ir vairuoja naudodamasi (duomenys neskelbtini) išduotu vairuotojo pažymėjimu.

22. Taigi pareiškėja L. M.-B., nors yra įgijusi vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), jis jai nesuteikia teisės vairuoti kelių transporto priemones Lietuvoje, nes ji, esant šiai teisei Lietuvoje atimtai už tai, kad ji vairavo automobilį neblaivi, suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui neįvykdė Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų specialių reikalavimų, skirtų asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas dėl teisės pažeidimo, susijusio su vairavimu būnant neblaiviam, ir teisės vairuoti kelių transporto priemones Lietuvoje nesusigrąžino.

23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atimtos teisės vairuoti susigrąžinimas ir vairuotojo pažymėjimas išdavimas yra du skirtingi procesai, nes vairuotojo pažymėjimas yra tik dokumentas, kuris patvirtina asmens turimą teisę vairuoti. Pati teisė vairuoti įgyjama ir (ar) susigrąžinama atlikus teisės aktuose numatytas procedūras (išklausant kursus, išlaikant egzaminus ir pan.). Taigi, nors pareiškėja nuo 2017-01-23 laikoma išvykusia iš Lietuvos Respublikos, tačiau atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nėra siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimu. Toks reikalavimas keliamas tik asmenims, besikreipiantiems dėl vairuotojo pažymėjimo, kaip dokumento patvirtinančio asmens turimą teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo principas nėra absoliutus. Nepaisant to, kad pareiškėja nuo 2017-01-23 yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau šiuo atveju svarbiau tai, kad ji administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, dėl kurio jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7351-935/2015 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 2 mėnesiams, buvo nuolatinė Lietuvos gyventoja. Todėl pareiškėja privalėjo SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, o šios tvarkos nesilaikymas užkerta galimybę abipusio vairuotojo pažymėjimų pripažinimo principo taikymui. Šiuo atveju užsienio valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas galėtų būti pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, kaip tai nustatyta SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje, jeigu pareiškėja atimtą teisę vairuoti transporto priemones būtų susigrąžinusi SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

24. ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur, o ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

25. Pareiškėjai skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams.

26. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

27. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

28. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. O iš 2025-09-22 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn buvo traukta vieną kartą, už tai, kad pareiškėja, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė Metinės pajamų deklaracijos už 2022 m. Taigi matyti, kad pareiškėja per paskutinius penkerius metus nebuvo traukta Lietuvoje administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus ar už panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad tikslinga pareiškėjai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonės terminą iki šio straipsnio sankcijoje numatytų minimalių dydžių, t. y. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą jai paskirti 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

29. Atsižvelgiant į visą tai, kas pirmiau aptarta, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo, švelninant paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę iki minimalių dydžių už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai keičiama ir subendrinta nuobauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. M.-B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. M. 2025-09-04 nutarimą Nr. 0239-ANR_N-150041-2025 (ROIK: 25277844947) ir L. M.-B., nubaustai pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, baudą sušvelninti iki 300 (trijų šimtų) Eur, o administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą sušvelninti iki 6 (šešių) mėnesių.

Pakeiti nutarimą dalyje dėl nuobaudų subendrinimo ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinti L. M.-B. paskirtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, paskirtas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir paskirti subendrintą 300 (trijų šimtų) Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitose dalyse nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.