Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7351-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06644-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3, 45.4.4., 45.4.7, 45.4.5.

2015 m. gegužės 29 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2015 m. gegužės 10 d., apie 20.47 val., Jonažolių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį Hyundai Accent, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, nesiėmė visų atsargumo priemonių, užkabino stovintį automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. L. M. apie eismo įvykį nedelsdama nepranešė nukentėjusiajam asmeniui, neužsipildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iškart vartojo alkoholį, nustatytas 2,56 (po paklaidos) promilės girtumas, iki tol kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Šiais veiksmais L. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdyje L. M. prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus. Ji nurodė, jog važiuodama atbula užkabino kitą automobilį, buvo išlipusi iš vairuojamo automobilio, matė, kad apgadino kitą automobilį. Ji girdėjo kaip kaimynas pradėjo šaukti, kvietė policiją. Tuomet ji įsėdo į savo automobilį, jį pastatė kitame kieme, nuėjo namo ir iškvietė policiją. Teises ir draudimo polisą buvo palikusi darbe. Alkoholį pradėjo gerti grįžus namo, kai skambino policijai jau gėrė vyną. Įvykio vietoje nekvietė policijos, kadangi buvo su vaiku ir nenorėjo jo tąsyti.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų faktus bei L. M. kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. (b. l. 2) Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, jog 2015 m. gegužės 10 d., 21.37 val., L. M. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. (b. l. 15) Patikros sertifikate užfiksuota, kad alkoholio matuoklis tinkamas naudoti iki 2015 m. liepos 28 d. (b. l. 14) Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliams Hyundai Accent, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 10-11) Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2015 m. gegužės 10 d., apie 20.47 val., buvo gautas pranešimas, kad Jonažolių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilis Hyundai Accent, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas galimai neblaivios vairuotojos atsitrenkė į stovintį automobilį Hyundai i30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo nėra vietoje, įvykį sukėlęs vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vykstant į įvykio vietą buvo gautas dar vienas pranešimas, jog į policiją paskambino moteris, gyvenanti Jonažolių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pranešė, kad padarė minėtą eismo įvykį. Atvykus į eismo įvykio vietą, įvykio liudininkas, kuris nenurodė savo asmens duomenų, papasakojo, kad matė, kaip automobilio Hyundai Accent vairuotoja važiuodama Jonažolių g. (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje atbula kliudė stovintį kitą automobilį, sustojo, išlipo, apsižiūrėjo ir niekam nieko nepranešus pasišalino iš eismo įvykio vietos, moteris atrodė neblaivi. Bendraujant su liudytoju į kiemą išėjo moteris, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, kaip vėliau paaiškėjo L. M., kuri pasakė, kad ji vairavo Hyundai Accent automobilį, tačiau vairuotojo pažymėjimo ir draudimo liudijimo nepateikė. L. M. patikrinus alkotesteriu, jai buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. L. M. nurodė, kad jos automobilis yra kitame kieme, ji neneigė, kad padarė eismo įvykį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pastatė savo automobilį kitame kieme, pasakė, jog po eismo įvykio labai susinervino, todėl išgėrė visą butelį vyno. Ant L. M. automobilį buvo matomi ant jo neseniai padaryti sugadinimai. (b. l. 6-7) Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 10 d., 20.47 val., į policiją paskambino pranešėjas, kuris nurodė, jog matė, kad automobilis Hyundai Accent, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi, apgadino automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos link ligoninės Jonažolių g. (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-9)

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. M. vairuodama automobilį Hyundai Accent, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, nesiėmė visų atsargumo priemonių, užkabino stovintį automobilį Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, po to nedelsdama nepranešė apie tai nukentėjusiajam asmeniui, nesusipildė eismo įvykio deklaracijos, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iškart vartojo alkoholį, nustatytas 2,56 (po paklaidos) promilės girtumas, iki tol kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, todėl pažeidėja yra baustina.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad L. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji suvokė, jog padarė eismo įvykį, tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, kad jai turėjo būti žinoma ir buvo žinoma, kaip tokiu atveju privalu elgtis, t. y. ji turėjo imtis veiksmų, numatytų KET 220, 221 ar 222 punktuose, tačiau ji galiojančio teisinio reglamentavimo nesilaikė ir pasitraukė iš įvykio vietos, policijai apie įvykį pranešė tik perstačius automobilį ir grįžus namo, į įvykio vietą sugrįžo tik atvykus policijos pareigūnams. Praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio. Čia būtina pabrėžti, jog pati pažeidėja nurodė, kad ji girdėjo, kaip kaimynas ant jos šaukia, kvietė policiją, šis faktas leidžia daryti išvadą, jog pažeidėja privalėjo suvokti ir suvokė, kokių veiksmų ji turėtų imtis, t. y. koks jos veikimas būtų laikomas teisėtu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, ir tuo pačiu suvokė savo veiksmų neteisėtumą.

Pasitraukimo iš eismo įvykio motyvai nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2AT-33-2013, 2AT-41-2014).

L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinės teisės pažeidimus ir galisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Akivaizdu, jog L. M. iš karto po eismo įvykio nesiėmė teisės aktuose numatytų veiksmų, vis tik byloje yra nustatyta, kad ji apie padarytą eismo įvykį pranešė dar iki to, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, t. y. neužilgo po eismo įvykio, be to, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ji pati jiems prisistatė, nurodė, kur pastatė savo automobilį, dėl pažeidimo prisipažino, jos pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir padarytų pažeidimų, yra pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos pačios švelniausios nuobaudos, t. y. minimalios baudos, paskyrimas L. M. atitiks teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Tuo pačiu konstatuotina, jog L. M. nustačius net ir patį trumpiausią Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjai Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tačiau nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas, skirdamas L. M. nuobaudas už kitus jos padarytus pažeidimus, įvertina jų skaičių, pobūdį, pavojingumą, L. M. atsakomybę švelninančią aplinkybę, taip pat atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus nėra bausta. Taigi L. M. už padarytus pažeidimus yra skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 126 straipsnio 5 dalies, 124¹ straipsnio 8 dalies, sankcijų ribose.

L. M. posėdžio metu prašė neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tai gali pakenkti jos darbinių funkcijų atlikimui, taip pat asmeniniam gyvenimui. Vis tik, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pakankamo pagrindo atsižvelgti į tokį prašymą.

Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ribos pažeidėjos galimybes atlikti darbines funkcijas, pakeis jo įprastą asmeninį, visuomeninį gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos aptariamos nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pažeidėja turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jos darbinei veiklai, socialiniam gyvenimui ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti atėmimas pažeidėjai nesukels jokių išskirtinių neigiamų padarinių. L. M. nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas jai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 5 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 286, 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

L. M. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.