Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1026-852/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2S-1026-852/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09699-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
M. B.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1026-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09699-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų.

2. Atsakovas R. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų. Priešieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su visais inžineriniais tinklais ir komunikacijomis (kanalizacija, šildymo sistema, vandentiekiu, šuliniu, visais šių sistemų priedais, įrenginiais ir įranga) bei priteisti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ šio sodo namo dalį (8 punktas); priteisti jam asmeninės nuosavybės teise pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (9 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Be kita ko, nurodė, kad atsakovas nenurodė kokiu teisiniu pagrindu yra įgyti sodo namas ir pirtis ir su ieškiniu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors įstatymas numato pareigą šaliai pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektai – sodo namas ir pirtis nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką tam, kad būtų galima pasidalyti pastatą ar statinį, nėra būtina juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes nuosavybės teisė gali būti įgyjama įvairias būdais. Išaiškino, kad vienas iš nuosavybės objektų pagaminimo būdų – statyba. Tačiau nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo atveju, jei nuosavybė į minėtą nekilnojamąjį turtą, kurį prašoma padalyti nutraukiant santuoką ir nustatyti vieno iš jų naudojimosi tvarką, yra įgytas statybos būdu, atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus, kad jie buvo pastatyti, yra statomi turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, statybos techninių reikalavimų. Į savavališką statybą ar neteisėtą statinį negali atsirasti teisės, be kita ko, šios teisės yra privalomai registruotinos viešuosiuose registruose. Tik įregistravus turto vienetus viešame registre jie tampa civilinės apyvartos objektu ir gali būti padalijami. Priešingu atveju, toks turtas dalytinas kaip statybinės medžiagos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad statyba nebuvo savavališka ir, kad nekilnojamasis turtas nėra neteisėtas. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas po 2018 metų kreipėsi dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Taip pat pažymėjo, kad inžineriniai tinklai ir komunikacijos, kuriuos atsakovas prašo padalinti, kaip nekilnojamąjį daiktą, nėra identifikuotas, t. y. nėra nurodyti turto unikalieji numeriai, todėl nėra galimybės nustatyti ar toks turtas realiai egzistuoja.

4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovui nustatytas papildomas terminas pašalinti nepašalintus priešieškinio trūkumus. Be kita ko, nurodė, kad atsakovas reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo patikslintame priešieškinyje nekeitė ir netikslino, kadangi reiškė prašymą dėl bylos dalies sustabdymo, t. y., anot atsakovo, įteisinus savavališką statybą, nebeliks poreikio šių reikalavimų tikslinti. Kartu su patikslintu priešieškiniu atsakovas pateikė prašymą stabdyti bylos dalį dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo iki bus įteisinti savavališkai pastatyti statiniai – pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), ir sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo 2019 m. kovo 13 d. posėdyje, išklausius šalių, šalių atstovų paaiškinimus dėl atsakovo prašymo dėl bylos dalies / visos bylos sustabdymo, teismas atsakovo prašymo netenkino. Sprendė, kad įvertinus tai ir tai, kad atsakovas nepašalino teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytų dalies priešieškinio trūkumų, nustatytinas papildomas terminas šiems trūkumams, nurodytiems teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje, pašalinti – patikslinti reikalavimus, susijusius su šalių santuokoje įgyto turto padalijimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutartis, klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo patikslintą priešieškinį.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad patikslintas priešieškinis bei jame suformuluoti reikalavimai dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalinimo natūra nutraukiant santuoką visiškai atitinka tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus keliamus procesiniams dokumentams santuokos nutraukimo bylose, jie yra aiškūs ir suprantami. Į bylą yra pateikti įrodymai (kadastriniai matavimai, nuotraukos), jog atsakovo prašomas dalinti nekilnojamasis turtas realiai egzistuoja. Papildomai pažymėtina, jog ir ieškovė neginčija, jog ginčo turtą bylos šalys yra įgijusios, o CK numato galimybę nutraukiant santuoką jungtinę sutuoktinių nuosavybę jiems padalinti natūra. Pažymėjo, kad iš ginčijamų teismo nutarčių motyvų ir argumentų, kuriais nurodoma, jog reikalavimas dalinti nekilnojamąjį turtą natūra yra negalimas ir ydingas, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo nekilnojamojo turto statyba yra legali, todėl toks turtas dalintinas kaip statybinės medžiagos, matyti, jog teismas priešieškinio priėmimo stadijoje reikalauja pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, o tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnis). Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog priešieškinio pateikimo metu prašomo dalinti nekilnojamojo turto statyba nebuvo įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka negali riboti jo teisės reikšti reikalavimą santuokos nutraukimo byloje dalinti minėtą turtą natūra. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. iki to momento, kuomet teismas turi pareigą vertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, atsakovas (abu sutuoktiniai) turi realią galimybę imtis veiksmų savavališkų statybų įteisinimui ir netgi šias procedūras pabaigti. Dar daugiau, atsakovo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu įrodžius, jog konkrečiu atveju egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos (prielaidos) savavališkos statybos įteisinimui, sutuoktinio reikalavimas dėl tokio turto dalinimo natūra laikytinas pagrįstu ir tenkintinu net ir nepradėjus/neužbaigus savavališkos statybos įteisinimo. Atsakovo vertinimu, teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį dėl nekilnojamojo turto padalinimo natūra ir reikalaudamas formuluoti reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo kaip statybinių medžiagų pažeidė dispozityvumo principą. Atsakovo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju turėjo teisę tik pasiūlyti atsakovui pakeisti priešieškinio dalyką, tačiau atsakovas neįpareigotas vadovautis minėtu siūlymu. Nepakeitęs priešieškinio dalyko, atsakovas prisiima riziką, kad priešieškinis gali būti atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau atsakovas turi teisę nevaržomai pasirinkti kokio pobūdžio reikalavimus reikšti.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui dar priešieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio dalyko, t. y. materialaus šalies procesinio dokumento reikalavimo konkretumo ir teisėtumo galimybės. Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas, juolab kad įstatymų leidėjas, nustatęs teismui bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog nesant atliktos pastatų (statinių), kuriuos ieškovas nurodo esant bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe ir prašo ją padalinti, teisinės registracijos, negalima pripažinti, kad šie pastatai egzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, ir kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje formuoja praktiką, jog pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos tokiam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje dalyje ieškovas yra įpareigotinas ieškinį tikslinti, nurodyti, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota pastatų, esančių, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kokia šių medžiagų vertė, pateikti savo turimus įrodymus, patvirtinančius tokių medžiagų įsigijimo faktą ir ieškovo indėlį įsigyjant statybines medžiagas, panaudotas trunkant santuokai su atsakove pastatytus, tačiau kol kas teisiškai neįregistruotus statinius. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo priešieškiniu reiškiamas materialusis reikalavimas nėra galimas įgyvendinti, todėl teismas, siekdamas tinkamai, sklandžiai ir operatyviai išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą, pasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutartys, kuriomis atsakovas įpareigotas pašalinti priešieškinio ir patikslinto priešieškinio trūkumus.

13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartis skundžia tik tose dalyse, kuria nustatyti jo teiktų procesinių dokumentų trūkumai, susiję su pareikštais reikalavimais dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas numato pareigą šaliai pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad prašomo dalinti nekilnojamojo turto statyba nebuvo įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovas negali pateikti dokumentų ir įrodymų, kuriais yra grindžiami jo pareikšti reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

17. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas.

18. Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad aplinkybė, jog priešieškinio pateikimo metu prašomo dalinti nekilnojamojo turto statyba nebuvo įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka negali riboti jo teisės reikšti reikalavimą santuokos nutraukimo byloje dalinti minėtą turtą natūra, kadangi yra galimybė ją įteisinti. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę tikslinti ieškinį (CPK 141 straipsnis).

19. Be kita ko, atsakovui pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai šalis negali pateikti įrodymų, kad statyba nebuvo savavališka ir nekilnojamasis turtas nėra neteisėtas, turtas yra dalytinas kaip statybinės medžiagos. Taigi, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą padalinti minėtą turtą kaip statybines medžiagas ir teikti tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, todėl jos paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nustatyti atsakovui R. B. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti patikslinto priešieškinio trūkumus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas