- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-913-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02961-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- P. B.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui P. B. dėl našlių pensijos permokų iš paveldėtojo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir priteisti iš atsakovo P. B., kaip mirusiosios G. B. turto paveldėtojo, ne dėl ieškovės kaltės susidariusią 2005,92 Eur našlių pensijos permoką bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikrinus mirusiosios G. B. duomenis buvo nustatyta, kad ji nuslėpė faktą apie jos santuokos su M. K. B. nutraukimą (duomenys neskelbtini). Palikėjos G. B. įpėdiniui P. B. perėjo pareiga atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Pateikti reikalavimą atsakovui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento nebuvo galima, nes duomenys apie G. B. ir M. K. B. santuokos nutraukimą buvo gauti tik 2015 m. lapkričio 19 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu atnaujino ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą, ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo P. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 2005,92 Eur žalos atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovo P. B. 60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad G. B. 2007 m. sausio 18 d. prašymas našlių pensijai gauti patvirtina, jog G. B. nuslėpdama faktą, kad santuoka su M. K. B., už kurį mokama našlių pensija, yra nutraukta (duomenys neskelbtini), siekė ją gauti neteisėtai ir nepagrįstai. G. B. kartu su prašymu pateikė ir pasižadėjimą, kuriame savo parašu patvirtino, kad duomenys, pateikti siekiant gauti našlių pensiją, yra teisingi. Teismas vertino, kad ieškovo 2015 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas apie duomenų gavimo iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo datą leidžia teigti, kad ieškovas tik 2015 m. gruodžio 29 d. pateikdamas kreditorinį reikalavimą atsakovui terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nustatė, jog G. B. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui, o atsakovas yra priėmęs mirusiosios G. B. palikimą, todėl atsakovas atsako už palikėjos skolas, dėl to iš atsakovo ieškovui priteisė 2005,92 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams terminą, tvarką.G. B. ieškovui pateikė aiškiai nepagrįstą prašymą, tačiau su teisingais faktiniais duomenimis. 2007 m. sausio 18 d. prašyme į klausimą „Kas jums buvo miręs asmuo?“, atsakyta pažymint kryželiu prie įrašo „Tėvas/motina“. Taigi pildant prašymą G. B. tikėjosi gauti pensiją už mirusį tėvą, o ne sutuoktinį, ir tai aiškiai nurodė 2007 m. sausio 18 d. prašyme. Ieškovas privalėjo atmesti tokį prašymą, nes atsakovo mama neturėjo teisinio pagrindo gauti našlaičio pensijos. Ieškovas taip pat galėjo liepti pataisyti atsakymą prie klausimo „Kas jums buvo miręs asmuo“, tačiau to taip pat nepadarė. Taigi ieškovas, atidžiai ir tinkamai neįvertinęs G. B. prašymo turinio, be pagrindo priėmė sprendimą skirti jai našlės pensiją už mirusį sutuoktinį.Įvertinus G. B. pasirašytą prašymo turinį, galima teigti, kad ji nesiekė apgauti ieškovo. G. B. siekė gauti pensiją už mirusius tėvus ir atvirai tą nurodė. Nesant atsakovo mamos kaltės, negalima ir civilinė atsakomybė. Nuostolius turi prisiimti ieškovas, nes priimdamas sprendimą dėl našlės pensijos skyrimo veikė neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai.Laikytina, kad ieškovas sužinojo apie neteisėtas permokas 2015 m. kovo 24 d., o ne 2015 m. lapkričio 29 d.. Kodėl ieškovas 9 mėnesius delsė reikšti atsakovui kreditorinį reikalavimą, nėra žinoma.Pateiktu atsiliepimu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:G. B., teikdama prašymą našlių pensijai gauti galimai suklydo atsakydama į apelianto minimą klausimą tik todėl, kad nebuvo jai aišku, kurioje lapo pusėje pažymėti atsakymą. Tačiau iš paties prašymo, iš kitų pateiktų klausimų bei pateiktų dokumentų (santuokos liudijimo) nekyla jokių abejonių, kokiu tikslu ji kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių ir kokios pensijos ji norėjo. Pateiktame prašyme dėl našlių pensijos skyrimo G. B. savo parašu patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi, todėl yra nustatytas jos nesąžiningumo bei kaltės įrodymas.Teisminio posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad ieškinyje, taip pat minėtame rašte buvo suklysta data, nurodant 2015-03-24 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo datą. Taigi apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo paaiškinimu apie pažeistos teisės termino pradžios nustatymą. Vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas visi valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai gavo reikalavimus paruošti pažymas apie jų skyriuose mokamas našlių pensijas. Šiuo pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius 2015-03-24 išsiuntė Fondo valdybai nustatytos formos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. B. mokamos našlių pensijos pagrįstumo. Kadangi pagal minėtą tvarką Fondo valdybos sudaryta komisija tikrino duomenis Lietuvos valstybės istorijos archyve (tik tokiu būdu galėjo gauti šiuos duomenis), todėl duomenų patikrinimas užtruko. Šis patikrinimas buvo atliktas tik 2015-11-19, kas matyti iš pateiktos pažymos uždėto spaudo bei atžymos apie atliktą patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2007 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. už 1990 m. vasario 28 d. mirusį sutuoktinį M. K. B. paskirta 21,00 Eur našlės pensija per mėnesį pagal G. B. 2007 m. sausio 18 d. prašymą. G. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė G. B. našlių pensijos mokėjimą nuo 2015 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad dėl G. B. kaltės, jai nuslėpus faktą, kad jos santuoka su M. K. B. nutraukta (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. susidarė 1984,92 Eur našlės pensijos permoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad nepagrįstai išmokėta 21,00 Eur išmoka už mirusiąją G. B. ją laidojusiam (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovas nustatė, kad G. B. veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 2005,92 Eur žala, todėl 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į 2015 m. kovo 27 d. mirusios G. B. įpėdinį P. B., kaip palikėjos teisių ir pareigų perėmėją, dėl šios žalos atlyginimo, tačiau žala ieškovui geranoriškai nebuvo atlyginta. Apeliantas P. B. teigia, kad iš G. B. 2007 m. sausio 18 d. prašymo galima teigti, kad ji nesiekė apgauti ieškovo, ji siekė gauti pensiją už mirusius tėvus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu šį apelianto teiginį, nes iš bylos duomenų visumos matyti, kad pildant 2007 m. sausio 18 d. prašymą G. B. padarė rašymo klaidą atsakydama į klausimą „kas jums buvo miręs asmuo“, kadangi neteisingai pažymėjo „tėvas/motina“, nors iš tiesų prašymą pildė dėl našlių pensijos gavimo už mirusį buvusį sutuoktinį. Atkreiptinas dėmesys, kad į kitus prašymo klausimus, „ar santuoka nebuvo nutraukta, ar sudarėte naują santuoką“, G. B. pažymėjo „ne“. Taigi, vertinant visą 2007 m. sausio 18 d. prašymo turinį akivaizdu, kad G. B. kreipėsi dėl našlių pensijos gavimo, todėl rašymo klaida viename klausime („kas jums buvo miręs asmuo“) ieškovui abejonių dėl prašymo pagrįstai nesukėlė. Pažymėtina, kad G. B. neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos už mirusius tėvus, ši aplinkybė, taikant vidutiniškai apdairaus ir protingo asmens standartą, G. B. turėjo būti žinoma. Juo labiau, kad ji nurodydama prašymo paskirtį pažymėjo „našlių pensiją“, todėl jos buvo klausiama apie santuokos nutraukimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prie 2007 m. sausio 18 d. prašymo G. B. pateiktas santuokos liudijimas, mirties liudijimas, patvirtina, kad G. B. siekė, kad jai būtų paskirta našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį buvusį sutuoktinį M. K. B.. G. B. pateikė pasižadėjimą, kuriame patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi.Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. B. nuslėpė faktą, jog santuoka su M. K. B., už kurį mokama našlių pensija, yra nutraukta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje pagrįstai remdamasis Vyriausybės nutarimo Nr. 754 ,,Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 63 punktu, darė teisingą išvadą, kad ieškovas neprivalo tikrinti pateikiamų dokumentų, kadangi už jų teisingumą atsako jį pateikiantis asmuo. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nepagrįstai dėl mirusios G. B. kaltės išmokėta našlių pensijos permoka neturėtų būti išieškota. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad G. B. neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė santuokos nutraukimo su M. K. B. nuslėpimu, įgijo teisę į našlės pensiją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-03-31 padarė 1984,92 Eur žalą. Taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius nepagrįstai išmokėjo 21,00 Eur išmoką už mirusiąją G. B.. Todėl G. B. buvo kilusi turtinė prievolė atlyginti padarytą 2005,92 Eur žalą ieškovui. Kadangi po G. B. mirties atsakovas P. B. perėmė mirusiosios motinos palikimą, jam kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą, kadangi nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovas 9 mėnesius nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. delsė reikšti atsakovui kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta, nes vertina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kreditoriai turi teisę reikalavimus pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė G. B. įpėdiniui atsakovui P. B. reikalavimą atlyginti dėl G. B. kaltės susidariusią 2005,92 Eur našlių pensijos sumą. Svarbia termino praleidimo priežastimi ieškovas nurodė aplinkybę, jog apie neteisėtą našlės pensijos paskyrimą ir jos mokėjimą G. B. jis sužinojo tik 2015 m. lapkričio 19 d., kai Lietuvos valstybės istorijos archyve buvo gauti duomenys, kad G. B. ir M. K. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovo paaiškinimu, tik iš archyvo duomenų buvo galima sužinoti apie santuokos nutraukimo faktą, o tam, kad tokie duomenys būtų gauti yra nustatyta speciali jų gavimo tvarka. Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovas turėjo pareigą tikrinti G. B. nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovo 2015 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas apie duomenų gavimo iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo datą leidžia teigti, kad ieškovė tik 2015 m. gruodžio 29 d. pateikdama kreditorinį reikalavimą atsakovui, terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, vertina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos eismo sprendimą, todėl atsakovo P. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi ieškovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.