Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei V. P., atsakovui P. B. ir jo atstovams R. B. ir advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui P. B. dėl našlių pensijos permokos iš įpėdinio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal G. B. 2007 m. sausio 18 d. prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2007 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. PK1-5245 G. B. už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį M. K. B. paskirta 70,00 Lt našlės pensija per mėnesį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus eurą ši suma atitiko 21,00 Eur (9, 82, 83, 84, 85 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. PE_SP3-1885 nutraukė G. B. našlių pensijos mokėjimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., nes G. B. (duomenys neskelbtini) mirė (11 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. PE_SP6-1770 mirus G. B. paskyrė 21,00 Eur vienkartinė išmoką UAB „Šiaulių gedulo namai“, kaip ją laidojusiam asmeniui (14 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. PE_SP4-110 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-03-31 dėl G. B. kaltės, jai nuslėpus faktą, kad jos santuoka su M. K. B. nutraukta (duomenys neskelbtini), susidarė 1 984,92 Eur našlės pensijos permoka (12 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. PE_SP4-111 nustatyta, kad nepagrįstai išmokėta 21,00 Eur išmoka už mirusiąją G. B. ją laidojusiam UAB „Šiaulių gedulo namai“ (12, 13 b. l.). Ieškovas 2015 m. lapkričio 19 d. nustatė G. B. veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 2 005,92 Eur žalą ir 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.16)S-55284 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mirusios G. B. įpėdinį P. B., kaip palikėjos teisių ir pareigų perėmėją, dėl šios žalos atlyginimo, o P. B. atsisakius gera valia atlyginti žalą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip G. B. teisių ir pareigų perėmėjo. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės, atsirandančios iš delikto, instituto normas. Todėl atsakovo nurodytas Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apribojimas, iš kokio turto negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

G. B. 2007 m. sausio 18 d. prašymas našlių pensijai gauti patvirtina, kad G. B. nuslėpdama faktą, kad santuoka su M. K. B., už kurį mokama našlių pensija, yra nutraukta (duomenys neskelbtini), siekė ją gauti neteisėtai ir nepagrįstai. Nepateikus ištuokos liudijimo, pagal pateiktus dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2007 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. PK1-5245 įgijo teisę gauti našlių pensiją. Atsakovo argumentai, kad minėtame prašyme pažymėjimas, jog miręs asmuo G. B. buvo tėvas/motina, reiškia, kad ji siekė gauti ne našlių pensiją, bet našlaičio pensiją, o pats ieškovas neįsigilinęs ir netinkamai įvertinęs, priėmė nepagrįstą sprendimą paskirti našlių pensiją, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo atstovė paaiškino, kad pildant prašymą padarytas aiškus rašymo apsirikimas žymint atsakymo variantus į klausimą, kas buvo prašančiajai mirusysis. Kitų prašymo grafų užpildymas neleidžia abejoti, kad G. B. kreipėsi dėl našlių, bet ne dėl našlaičių pensijos skyrimo. Be to, teismo nuomone, kartu su minėtu prašymu pateikti dokumentai (santuokos liudijimas, mirties liudijimas), patvirtina, kad G. B. siekė, kad jai būtų paskirta našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį buvusį sutuoktinį M. K. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog G. B. kartu su prašymu pateikė ir pasižadėjimą, kuriame savo parašu patvirtino, kad duomenys, pateikti siekiant gauti našlių pensiją, yra teisingi (5, 82-86 b. l.).

Prie G. B. prašymo pensijai skirti pateikti dokumentai yra teisingi (santuoka buvo sudaryta), tačiau pareiškėja nuo valstybinio socialinio draudimo įstaigos, pateikdama dokumentus, nuslėpė ištuokos faktą. Tai, kad pareiškėja buvo išsituokusi jai negalėjo būti nežinoma, ištuoka įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje (86 b. l.). Pareiškėja ištuokos faktą nuslėpė.

Atsakovas nurodo aplinkybę, kad ieškovas, kaip valstybės institucija, privalėjo nelaukti aštuonerių metų ir patikrinti pareiškėjos pateiktus duomenis. Teismo vertinimu, ieškovas pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 754 ,,Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 63 punktą neprivalo tikrinti pateikiamų dokumentų, už jų teisingumą atsako jį pateikiantis asmuo, tai patvirtina ir G. B. prie prašymo skirti našlių pensiją pateiktas ir pasirašytas pasižadėjimas, jog ji patvirtina, kad pateikta informacija yra teisinga (86 b. l.). Atsakovo nurodytu atsikirtimu susidarytų ydinga situacija, kai sąmoningai melagingus faktus pateikęs asmuo (ar sąmoningai nuslėpęs faktą) galėtų ir toliau naudotis jam dėl apgaulės išmokėtos pensijos lėšomis, o valstybinio socialinio draudimo įstaigos visais atvejais turėtų prisiimti atsakomybę už melagingų duomenų pateikimu padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad G. B., žinodama, kad yra nutraukusi santuoką su M. K. B., neteisėtai savo veiksmais įgijo teisę į našlės pensiją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-03-31 padarė 1 984,92 Eur žalą. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. PE_SP4-111 nustatyta, kad nepagrįstai išmokėta 21,00 Eur išmoka už mirusiąją G. B.. Todėl G. B. kilo turtinė prievolė atlyginti padarytą 2 005,92 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ši prievolė po palikėjos G. B. mirties universaliųjų teisių ir pareigų perėmimo būdu perėjo atsakovui, jis yra priėmęs mirusiosios motinos palikimą (21-33 b. l., CK 5.1, 5.52, 5.53 str.).

Ieškovas prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą, numatytą Civilinio kodekso 5.63 str., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsakovas nesutinka ir prašo jo neatnaujinti, nes svarbių priežasčių ieškovas neįrodo. Civilinio kodekso 5.63 straipsnis reglamentuoja palikėjo kreditorinių reikalavimų priėmusiems palikimą palikėjo įpėdiniams pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Pagal minėto straipsnio nuostatas, palikėjo kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kreditoriai turi teisę reikalavimus pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Aiškindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo šio straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui.

Ieškovas prašo atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Ieškovas 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.16)S-55284 pateikė G. B. įpėdiniui atsakovui P. B. reikalavimą atlyginti dėl G. B. kaltės susidariusią 2 005,92 Eur našlių pensijos sumą. Ieškovė 3 mėnesių termino pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo įpėdiniui praleidimą grindžia tuo, kad apie nepagrįstą ir neteisėtą našlės pensijos paskyrimą ir jos mokėjimą G. B. sužinojo 2015 m. lapkričio 19 d., kai Lietuvos valstybės istorijos archyve buvo gauti duomenys, kad G. B. ir M. K. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad ieškovas nenurodė svarbių termino praleidimo terminų. Teismo vertinimu, ieškovo 2015 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. PE_PZ1-1514 esantis įrašas apie duomenų gavimo iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo datą leidžia teigti, kad ieškovė tik 2015 m. gruodžio 29 d. pateikdama kreditorinį reikalavimą atsakovui terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovas ieškovo sprendimų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad nuoseklūs jo veiksmai: 2015 m. lapkričio 19 d. gauti duomenys apie santuokos nutraukimą, 2015 m. gruodžio 21 d. priimti sprendimai dėl našlės pensijos permokos ir 2015 m. gruodžio 29 d. pateiktas kreditorinis reikalavimas rodo, kad minėtos pažymos paruošimo momentu ieškovas apie G. B. ištuoką duomenų neturėjo, o šios pažymos surašymu tik pradėjo našlių pensijos paskyrimo pagrįstumo tikrinimą. Atsakovo argumentai, kad ieškovas, būdamas valstybės įstaiga, turinti didelius finansinius, techninius pajėgumus, galėjo gauti duomenis apie santuokos nutraukimą žymiai greičiau, laikytini deklaratyviais. Ieškovo atstovė paaiškino, kad našlių pensijos paskyrimų pagrįstumas buvo tikrinimas visoje Lietuvoje, nes buvo nustatyti piktnaudžiavimo atvejai.

Iš notaro liudijimų, viešo registro duomenų matyti, kad atsakovas priėmė palikimą, paveldėtą nekilnojamąjį turtą valdo, jo nėra perleidęs (21-23, 43-48 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 178, 185 str. CK 5.63 str. 4 d.).

Atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė savo prašymo taikyti ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., todėl šio prašymo teismas nenagrinėjo.

Byloje nustatyta, jog G. B. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui, o atsakovas yra priėmęs mirusiosios G. B. palikimą, todėl atsakovas atsako už palikėjos skolas, dėl to iš atsakovo ieškovui priteistinas 2 005,92 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185, CK 5.63 str. 4 d., 5.1, 5.52 str.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei yra atleistas pagal įstatymą, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atnaujinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 2 005,92 Eur (dviejų tūkstančių penkių eurų, 92 euro centų) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. B. 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.