Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl 2019 m. gegužės 3 d. priimto Įsakymo (b. l. 20), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. VTEK priėmė sprendimą Nr. KS-87, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėją pažeidus VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nenurodė duomenų apie savo narystę medžiotojų klube „Girios“, nenurodė sutuoktinės darbovietės bei deklaruotino dydžio sandorių (b. l. 27–32, 140–145).

2019 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ Nr. AMP-1-58 (b. l. 138) sudarė A. S., Tarnybos direktoriaus, galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją.

2019 m. balandžio 9 d. atsakovė surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137).

2019 m. balandžio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 134–135), kuriame pateikė aplinkybių, susijusių su atliekamu tyrimu, paaiškinimą ir nurodė, kad apgailestauja, kad teikdamas privačių interesų deklaracijas ne visada laikėsi įstatyme nustatytų deklaracijų teikimo terminų.

2019 m. balandžio 25 d. Komisija surašė Motyvuotą išvadą „Dėl A. S. tarnybinio nusižengimo“ Nr. (56-3)-D15-249 (b. l. 21–24, 130–133), kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą.

2019 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ Nr. AMP1-75 (b. l. 20) pareiškėjui už paskyrė griežtą papeikimą.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti paskirta pagal teisės aktuose nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).

Dėl VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo byloje nėra ginčo. Pareiškėjas neginčija, kad narystę medžiotojų klube „Girios“ deklaravo 2017 m. kovo 16 d.; Sandorį Nr. 1 ir Sandorį Nr. 2 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 3 deklaravo 2016 m. balandžio 21 d., Sandorį Nr. 4 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 5 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., pareiškėjo sutuoktinės sudarytą Sandorį Nr. 6 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 7 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 8 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., pareiškėjo sutuoktinės tapimą UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravo 2019 m. sausio 27 d. Tokie pareiškėjo veiksmai pažeidžia VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tą konstatavo VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. KS-87. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad negalima remtis minėtu VTEK sprendimu, o Komisija turėjo savarankiškai tirti pareiškėjo veiklos atitikimą VPIDVTĮ reikalavimams. Pirma, 2019 m. kovo 20 d. VTEK sprendimas Nr. KS-87 nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, pareiškėjas savo 2019 m. balandžio 15 d. paaiškinimuose (b. l. 134–135) sutiko, kad pažeidė deklaracijų teikimo terminus. Trečia, teismo posėdyje pareiškėjas sutiko, kad pažeidė deklaracijų teikimo terminus. Taigi Komisijai nebuvo pagrindo kitaip ar papildomai tirti aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1419-968/2018, nes bylų aplinkybės, ginčo objektas iš esmės skiriasi.

VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).

Pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus pareigas einantis asmuo užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, aplinkos ministrų ir kitų teisės aktų laikymąsi Tarnybos veikloje.

Nagrinėjamoje byloje, nustačius kad pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad buvo pažeistos VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, Pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje įtvirtintos pareigos.

Pareiškėjas teigė, kad VTĮ redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d., jam negali būti taikoma dėl pažeidimų, padarytų iki teisės akto įsigaliojimo. Atitinkamai Pareigybės aprašymo 5.1 papunktis jam negali būti taikomas, nes Pareigybės aprašymas buvo patvirtintas 2019 m. kovo 12 d. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, pirma, analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ankstesnėse VTĮ redakcijose ir pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. spalio 24 d. (b. l. 94–95), 7.1 papunktyje. Antra, Išvadoje konstatuojant teisės aktų pažeidimus nurodyta, ne tik teisės akto (VPIDVTĮ, VTĮ, Pareigybės aprašymo) straipsnis / punktas, bet ir pacituota pati teisės norma, kurią pažeidė pareiškėjas. Pagal LVAT praktiką (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015) tokia techninė klaida nedaro tarnybinės nuobaudos neteisėta. Trečia, pareiškėjo pažeidimai buvo tęstiniai – kai kurie tęsėsi tiek iki 2019 m. sausio 1 d., tiek po.

Taigi teismas nustatė neteisėtus pareiškėjo veiksmus, kurie pasireiškė pavėluotu narystės medžiotojų klube „Girios“ deklaravimu 2017 m. kovo 16 d.; pavėluotu Sandorio Nr. 1 ir Sandorio Nr. 2 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 3 deklaravimu 2016 m. balandžio 21 d., pavėluotu Sandorio Nr. 4 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 5 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu pareiškėjo sutuoktinės sudaryto Sandorio Nr. 6 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 7 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 8 deklaravimu 2019 m. sausio 27d., pavėluotu pareiškėjo sutuoktinės tapimo UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravimu truko nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. sausio 27 d. Pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 punktą, Pareigybės aprašymo 5.1 papunktį.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl jo kaltės nebuvimo. Pirma, Komisijos išvadoje aiškiai nurodyta, kad deklaravimo pareigos neatlikimas laikytinas pareiškėjo nerūpestingu elgesiu, kai valstybės tarnautojas elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad kaltė nenurodyta, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Antra, pareiga pateikti interesų deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais tenka pareiškėjui (VPIDVTĮ 4 straipsnio 1 dalis), o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui. Trečia, teismas įvertino pareiškėjo elgesį (deklaracijos pateiktos, bet pavėluotai, pavėluotai deklaruotų aplinkybių gausa), jo motyvus (pareiškėjas nurodo, kad jam rūpi deklaracijų teikimas) dėl deklaracijų nepateikimo laiku ir pažymi, kad toks elgesys yra nerūpestingumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr. LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017), remdamasis teisės teorija, yra pažymėjęs, kad kaltė – tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei; kaltės formos – tyčia ir neatsargumas; neatsargumas – kai veiką padaręs asmuo nenumatė, kad gali atsirasti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Nagrinėjamoje byloje S. S. nenumatė ir nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų pavėluotai deklaruodamas narystę medžiotojų klube „Girios“, sandorius, sutuoktinės užimamas pareigas, tačiau turėjo ir galėjo žinoti teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nustatyta pareiškėjo neteisėta veika ir kaltė.

Tarnybinės nuobaudos turi būti paskirtos teisės aktuose nustatytais terminais. LVAT yra išaiškinęs (LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019), kad tarnybinės nuobaudos už VPIDVTĮ nuostatų pažeidimą skyrimo terminai turi būti skaičiuojami pagal specialųjį įstatymą, t. y. pagal VPIDVTĮ. VPIDVTĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostata iš esmės turi būti suprantama kaip įgalinanti minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės institucijas ir pareigūnus per trejus metus nuo VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos galimo padarymo atlikti valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiklos tyrimą ir paskirti jam tarnybinę nuobaudą dėl VPIDVTĮ pažeidimo. VTĮ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo tęstiniai ir terminai skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleisti: pavėluotas narystės medžiotojų klube „Girios“ deklaravimas truko nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. kovo 16 d.; pavėluotas Sandorio Nr. 1 ir Sandorio Nr. 2 deklaravimas truko nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 3 deklaravimas truko nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., pavėluotas Sandorio Nr. 4 deklaravimas truko nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 5 deklaravimas truko nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas pareiškėjo sutuoktinės sudaryto Sandorio Nr. 6 deklaravimas truko nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 7 deklaravimas truko nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 8 deklaravimas truko nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas pareiškėjo sutuoktinės tapimo UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravimas truko nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. sausio 27 d.

Pareiškėjas teigia, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo su trūkumais: nebuvo nurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Anot pareiškėjo, Komisija nekonkretizavo, kokią VPIDVTĮ tvarką ir terminus ji turi omenyje, kur pareiškėjas nenurodė atitinkamų duomenų, apie kokią sutuoktinės darbovietę eina kalba ir neįvardijo konkrečių sandorių (kokia jų sudarymo data ir pobūdis), todėl pareiškėjui pateiktas Komisijos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą akivaizdžiai neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirma, 2019 m. balandžio 9 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137) yra išsamus, užima 2 lapus, jame išsamiai nurodyta situacija ir teisės normos su straipsniais, punktais ir jų turiniu. Antra, 2019 m. balandžio 9 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137) nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradėtas gavus iš informaciją iš VTEK apie 2019 m. kovo 20 d. VTEK sprendimą Nr. KS-87. Taigi pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį ir esmę.

Pareiškėjas teigia, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, nes Komisija Išvadoje siūlė skirti papeikimą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras skyrė griežtą papeikimą. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta, nes tarnybinės nuobaudos parinkimas yra į pareigas priėmusio asmens arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovo dikrecijos teisė (VTĮ 34 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje nėra pasisakyta, kokios neigiamos pasekmės nagrinėjamu atveju kilo, ir nurodo, kad jokių neigiamų pasekmių tarnybinis nusižengimas nesukėlė. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014). Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Komisijos Išvadoje (b. l. 20– 24) nėra nurodytos pasekmės, kurias sukėlė pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau tarnybiniam nusižengimui konstatuoti pasekmės nėra būtinos. Atsakovė atsiliepime ir 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos teisinės pasekmės: diskredituotas Tarnybos vadovas ir jo vadovaujamą institucija, daromas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai. Teismas sutinka, kad šie padariniai kilo, tačiau pabrėžia, kad jie privalėjo būti nurodyti Komisijos Išvadoje, į juos turėjo būti atsižvelgta parenkant tarnybinę nuobaudą, ją individualizuojant, o ne vėliau įvardijant bylinėjimosi teisme metu. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes pasekmės nagrinėjamu atveju nėra būtinoji tarnybinio nusižengimo sudėties dalis, tačiau pasekmių nenurodymas ir atitinkamai neįvertinimas prisidėjo prie netinkamos tarnybinės nuobaudos parinkimo pareiškėjui.

Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

VTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. VTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. VTĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų; 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas; 4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda. Pirma, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis (interesų deklaracijų pateikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) nelemia griežto papeikimo skyrimo. LVAT praktikoje griežtas papeikimas seniūnijos seniūnui buvo skirtas už tai, kad jis sudarė darbo sutartį su sutuoktine, neinformavo Administracijos direktoriaus apie esamą interesų konfliktą, nepareiškė nusišalinimo nuo darbo sutarties pasirašymo, kuris sukelia interesų konfliktą dėl artimojo asmens privačių interesų (LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019). LVAT panaikino griežtą papeikimą įstaigos vadovui, kuriam jis buvo skirtas už tai, kad jis nedeklaravo sandorių, kuriais įsigijo keliones (2009 m. – kelionės į Indoneziją, Singapūrą, o 2010 m. – į Braziliją, Keniją) (LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013). Taigi atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, LVAT praktiką, griežto papeikimo skyrimas yra neproporcinga priemonė. Antra, pareiškėjo kaltės forma – nerūpestingumas, o ne tyčia. Trečia, Komisijos Išvadoje nebuvo nustatytos kilusios neigiamos pasekmės. Teismas pažymi, kad, nors jos nagrinėjamoje byloje kilo, atsakovė privalėjo jas nurodyti. Taip pat teismas atsižvelgia į kilusių neigiamų pasekmių pobūdį (neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, o ne supainioti viešieji ir privatieji interesai). Ketvirta, teismas atsižvelgia į pareiškėjo veiklą iki tarnybinės nuobaudos skyrimo: neturi paskirtų tarnybinių nuobaudų, skatintas atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, už labai gerą tarnybinę veiklą, veikla vertinama labai gerai. Penkta, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas deklaravimo trūkumus ištaisė (paskutiniai ištaisymai 2019 m. sausio 27 d.). Šešta, teismas įvertina kai kurių tarnybinio nusižengimo epizodų padarymo aplinkybes – pareiškėjas buvo deklaravęs sutuoktinės einamas pareigas, tačiau tikslindamas deklaraciją nepridėjo priedų ir dėl to vėliau pavėluotai pateikė šiuos duomenis. Septinta, pareiškėjas pripažino padaręs interesų deklaravimo taisyklių pažeidimus, dėl to apgailestavo. Taigi teismas konstatuota, kad atsakovė netinkamai įvertino nurodytas atsakomybę lengvinančias, tarnybinį nusižengimą ir patį pareiškėją individualizuojančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Teismas daro išvadą, kad papeikimas pareiškėjui laikytinas proporcinga nuobauda. Pirma, teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – tai lemia tarnybinės nuobaudos skyrimą. Pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ, tai nėra formalus ar mažareikšmis pažeidimas, nes interesų deklaracijų teisingas (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais) teikimas yra svarbus ir reikšmingas siekiant išviešinti asmenų turimus privačius interesus. Antra, teismas skiria antrą pagal griežtumą, o ne pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą atsižvelgdamas į pareiškėjo užimamas vadovaujančias pareigas, interesų deklaravimo pažeidimo dažnumą (pavėluotai deklaruota narystė medžiotojų klube „Girios“, pavėluotai deklaruoti 8 sandoriai, pavėluotai deklaruotos sutuoktinės pareigos), trukmę (paskutiniai interesų deklaravimo trūkumai ištaisyti tik 2019 m. sausio 27 d.). Taigi paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į papeikimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė pagrindą keisti skundžiamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. AMP1-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies: skundžiamas įsakymas keistinas – skundžiamo įsakymo 2 punkto dalis, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, keistina laikant, kad yra skiriamas papeikimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. AMP1-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikyti, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Likusią pareiškėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.