Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. R., nuteistojo S. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 201 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 MGL (500 Eur) bauda; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) bauda; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio S. R. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 15 d. 14.05 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 06.05 val.

J. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (1000 Eur) bauda; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta jam laisvės apribojimo bausmė 2 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu J. V. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimo bausmė 2 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu J. V. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įpareigoti J. V. tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 14 d. 16.40 val. iki 2022 m. birželio 16 d. 16.04 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžia J. V. skaičiuota nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. J. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, bet dėl jo šis nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Jis, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė daugiau kaip dešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. birželio 15 d., apie 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė 19 715 cm³ (19 litrų 715 mililitrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kuriuose tūrinė etilo alkoholio koncentracija (stiprumas) – 38,5 - 40,5 tūrio proc., ir 4 280 cm³ (4 litrai 280 mililitrų) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija (stiprumas) – 90,3 tūrio proc., iki kol 2022 m. birželio 15 d., apie 14 val. 20 min., atliktos kratos metu visi neteisėtai laikomi stiprieji naminiai alkoholiniai gėrimai ir denatūruoto etilo alkoholio skiediniai buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

1.2. Taip pat jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. birželio 15 d., apie 14 val. 20 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, revolverį „Blow38“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą šaudyti 9 mm dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams ir vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį šovinį, skirtą šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių revolverių, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaudmenims, skirtas šaunamiesiems C kategorijos dujiniams (revolveriams) ginklams, iki kol 2022 m. birželio 15 d., apie 14 val. 20 min., atliktos kratos metu ginklas ir šaudmuo buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

1.3. Taip pat jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis – MDMA ir amfetaminu bei jas platino, o būtent: turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko skirtingose vietose – (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį ne mažiau kaip 21,592 g (nuo 17,1 proc. iki 78,8 proc.) psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,428 g (nuo 7,6 proc. iki 15,0 proc.) psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. – 20,137 g psichotropinės medžiagos MDMA bei 0,390 g psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalį – 1,562 g psichotropinės medžiagos MDMA, 2022 m. birželio 14 d., apie 16 val. 23 min (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, už 120 eurų neteisėtai pardavė J. V., o likusią dalį – 18,575 g psichotropinės medžiagos MDMA bei 0,390 g psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m birželio 15 d., apie 15 val. 06 min, kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, o kitą dalį 1,455 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,038 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m birželio 15 d., apie 14 val. 20 min., kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

2. J. V. nuteistas už tai kad, jis turėdamas tikslą dalį psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o dalies medžiagų neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – MDMA ir jas platino, o būtent: turėdamas tikslą dalį psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o dalies medžiagų neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2022 m. birželio 14 d., apie 16 val. 23 min, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, iš S. R. už 120 eurų neteisėtai įgijo 1,562 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią nuo įgijimo momento laikė su savimi bei šią medžiagą atsinešęs prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną apie 16.30 val., dalį – 0,435 g psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtai pardavė P. L. už prieš tai iš pastarojo gautus 30 eurų, o likusią dalį – 1,127 g psichotropinės medžiagos MDMA, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikydamas su savimi gabeno Panevėžio miesto gatvėmis iki kol 2022 m. birželio 14 d., apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir neteisėtai įgyta, laikyta ir gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta asmens kratos metu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Mano, kad teismas S. R. skirdamas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje tik minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, paskyrė per mažą bausmę, nes pas S. R. rastas didelis kiekis psichotropinių medžiagų ir teismui perkvalifikavus pastarojo veiką, šios veikos pavojingumas yra žymiai didesnis nei pastarasis būtų laikęs ir platinęs nedidelį kiekį ar žymiai mažesnį kiekį medžiagų nei pas pastarąjį buvo rasta. Be to, tai nebuvo atsitiktinis platinimas, pats S. R. pripažino, kad ne kartą yra pardavęs narkotinių medžiagų J. V., vaišinęs M. B. bei į jį yra kreipęsi kiti asmenys. Bylos duomenys įrodo, jog S. R. ypač aktyviai veikė platindamas medžiagas, prekyba jomis vyko aktyviai ir nuolat, medžiagos buvo platinamos vos ne kiekvieną dieną, įvairiems asmenims įskaitant ir naktimis, ir teismas tai turėjo tinkamai įvertinti skiriant bausmę. Akivaizdu ir tai, kad nusikaltimai neatsitiktiniai, o vykdyti dėl savanaudiškų tikslų, siekiant pasipelnyti.

8. Mano, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, t. y. dėl S. R. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio l dalies, padarymą. Teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, padaryta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, o dalį aplinkybių vertinant netinkamai.

9. Nesutinka su teismo išvada, kad prekyba psichotropinėmis medžiagomis buvo dar ir jo pragyvenimo šaltinis, nes jis visą laiką dirbo dviejose darbovietėse, todėl jis pragyvenimui pajamas gavo ne iš nusikalstamos veikos, o iš legalaus darbo. Psichotropines medžiagas platino asmenims, kurie kaip ir jis, patys jas vartojo. S. R. įsigijęs didesnį kiekį mažesne kaina už vienetą, dalį psichotropinių medžiagų parduodavo, kad kuo mažiau dėl jo priklausomybės nukentėtų šeimos biudžetas. Pažymi, kad nuo sulaikymo momento psichotropinių medžiagų nevartoja.

11. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo asmenybei, o ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, darbą bei jo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką bei visas aplinkybes, tikslinga paskirti arešto bausmę, paskiriant šios bausmės vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju iš prokuroro M. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl nuteistajam S. R. ir J. V. paskirtų bausmių ir prašo nuteistajam S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, o J. V. - už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje skirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą. Tuo tarpu iš nuteistojo S. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti švelnesnę bausmę – areštą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, jam paskirti galutinę subendrintą arešto bausmę. Nors apeliaciniuose skunduose teikiami skirtingi prašymai ir pateikiami priešingi argumentai, tačiau apeliantai kelia tuos pačius klausimus, todėl teisėjų kolegija visus šiuos apeliacinius skundus nagrinės (dėl jų pasisakys) kartu.

Dėl S. R. paskirtų bausmių

13. Kaip jau minėta, nuteistasis S. R. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, teigiant, kad nebuvo įvertintos visos jo atžvilgiu bylos aplinkybės ir prašo skirti jam arešto bausmę. Tuo tarpu prokuroras M. R. apeliaciniu skundu nurodo, kad S. R. yra skirta per švelni bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

14. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

15. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas S. R. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei paskyrė nuteistajam S. R. individualizuotą bausmę, kuri padės įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

16. Nagrinėjamu atveju S. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitą dalį – naudoti savo reikmėms. Tokie S. R. veiksmai neabejotinai laikoma pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas S. R. skirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padarė keturias baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama sunkių, dvi – apysunkių nusikaltimų, viena – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai), S. R. kaltės formą (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), vedęs, išlaiko vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, taip pat padeda išlaikyti sutuoktinės D. R. du nepilnamečius vaikus, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Priešingai nei nurodo apeliantai, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad S. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nes kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino iš esmės visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y., kad jis laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitą dalį – neturėdamas tikslo platinti (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė vienintelę minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Pripažinti, kad už sunkų nusikaltimą apeliantui S. R. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar yra aiškia per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek S. R., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

17. Nors nuteistasis S. R. skunde pabrėžia, kad jis padarė išvadas, nevartoja narkotinių medžiagų, yra dirbantis, anksčiau teismo neteistas, charakterizuojamas tik teigiamai, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, iš esmės visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo svarstant apeliantui skirtinos bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, ir skiriant minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, dar labiau švelninant nuteistajam paskirtą bausmę būtų nepagrįstas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju S. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skiriant tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo skirti švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, taikyti BK 54 straipsnio nuostatas, nėra. Kaip ir nėra pagrindo, remiantis prokuroro M. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, skirti S. R. didesnį terminą laisvės atėmimo bausmės.

19. Nuteistojo S. R. apeliacinio skundo teiginiai, kad laisvės atėmimo bausmė sužlugdytų jo ateitį, darbą, paveiktų nepilnamečius vaikus, taip pat nepaneigia būtinumo skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad S. R. ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo per du darbus, kas leidžia teigti, kad tai nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, o gaunamų legaliai pajamų jam neužteko savo poreikių patenkinimui ir jų jis yra linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį taip pat charakterizuoja labiau neigiamai. Tai, jog S. R. rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nelaikytina išimtine aplinkybe, kuri lemtų švelnesnės bausmės skyrimą už visuomenei pakankamai pavojingos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, psichotropines medžiagas ne tik pats vartojo, bet ir parduodavo kitiems asmenims, jas laikė ir savo gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena ir jo sutuoktinės D. R. nepilnamečiai vaikai. Taigi, minėti apelianto teiginiai dėl darbo, nepilnamečių vaikų, visų bylos duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis S. R. nusikalsdamas pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas išlaikyti nepilnamečius vaikus, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

20. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro M. R. apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nemotyvavo, kodėl S. R. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, skyrė bausmes mažesnes nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios baudos ribos už atitinkamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad S. R. skiriant už nusikalstamas veikas numatytas BK 201 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, bausmės būtų per griežtos paskiriant jas BK 47 straipsnio nustatytose ribose. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teismas skirdamas nuteistajam S. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje – 30 MGL dydžio baudą, nors įstatymas numato žemiausią ribą 50 MGL, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio baudą, nors įstatymas numato žemiausią ribą 100 MGL, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalį – 10 MGL dydžio baudą, nors įstatymas numato žemiausią ribą 15 MGL, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė neteisingas, per švelnias bausmes S. R. ir tokiu būdu teismas neužtikrino BK 41 straipsnyje numatytų nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskiriant S. R. už minėtas padarytas nusikalstamas veikas, baudą, jos dydį nustatant ne mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas šių bausmių už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų nusikaltimą, apysunkį nusikaltimą minimumas.

21. Nors prokuroras prašo skirti nuteistajam S. R. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas 201 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, didesnę nei minimalus dydis baudą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visumą jau aptartų aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę (bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė), yra pagrindas paskirti pirmą kartą teisiamam S. R. minimalaus dydžio baudas. Būtent tokia bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota.

22. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus nuteistajam S. R. paskirtas bausmes, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei sudėjimo būdu ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 100 MGL (5 000) baudą.

Dėl J. V. paskirtos bausmės

23. Prokuroras M. R. mano, kad teismas nuteistajam J. V. paskirdamas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, už kurią įstatymas numato žemiausią ribą 50 MGL, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę J. V..

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę nuteistajam nurodė tokius bausmės skyrimo motyvus: J. V. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama sunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai; nustatė J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybę - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino iš esmės visas nusikaltimų padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be nurodytų aplinkybių teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis yra neteistas, administracine tvarka per paskutinius 3 metus nebaustas, nevedęs, dirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas paskyrė J. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą. Tačiau BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tokių pagrindų nenustatė ir teisėjų kolegija. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam J. V. už padarytą nesunkų nusikaltimą mažesnę baudą nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalus baudos dydis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą). Ši apylinkės teismo padaryta klaida lėmė neteisingos, t. y. per švelnios baudos nuteistajam J. V. paskyrimą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskiriant J. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudą, jos dydį nustatant ne mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šio bausmės už nesunkų nusikaltimą minimumas. Nors prokuroras prašo skirti nuteistajam J. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, didesnę nei minimalus dydis baudą – 180 MGL (9 000 Eur), tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi visumą jau aptartų aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. V. už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto dydžio bauda, t.y. 50 MGL dydžio bauda. Būtent tokia bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota.

25. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus nuteistajam J. V. paskirtą bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Kai asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019). Todėl bausmės, paskirtos už abu nusikaltimus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir J. V. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Nuteistajam J. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. C.. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 14,1,3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 312,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

27. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam J. V. kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo J. V. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiems kaltinamiesiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jų neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

S. R., pripažintam kaltu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, paskirti 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

S. R., pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirti 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

S. R., pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir sudėjimo būdu ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 100 MGL (5 000 (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

J. V. , pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu J. V. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 3 punktu, 4 punktu, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įpareigoti J. V. tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o taip pat turėti, įgyti ar naudoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo J. V. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.