- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- I-5447-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05032-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. skunde (b. l. 1-7) prašo priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (laikotarpis nuo 2014-03-26 iki 2014-03-28), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) (laikotarpis nuo 2013-07-18 iki 2013-07-30, nuo 2014-04-11 iki 2014-04-18, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-19) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) (laikotarpis nuo 2011-05-27 iki 2014-03-26, nuo 2014-04-11 iki 2014-04-18, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-19), jo naudai 80 194,50 Eur (276 900 Lt) neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose sąmoningai buvo įrengtos perteklinės lovos ir kitas inventorius. Be to Lukiškių TI-K melagingai teigia, kad jis šioje įstaigoje nekalėjo. Ligoninėje kamerų tipo palatose taip pat buvo gydomas perpildytose kamerose. Tokiu nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamų asmenų, provokuoja tarp jų konfliktus. Vienos valandos pasivaikščiojimas kiemelyje prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai pagal kurią asmeniui turi būti sudaryta galimybė būti ne kameroje 8 valandas per parą. Šiais veiksmais buvo pažeista jo, kaip kalinamo asmens, teisė į LR teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tuo pačiu buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nuostatos. Minėtos įkalinimo įstaigos nesilaikė: HN76:2010 21 p. reikalavimų, t. y. jose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos dalies, įrengtas prieš įėjimą į kamerą, todėl sukelia nepatogumus, diskomfortą; HN76:2010 22 p. reikalavimų, t. y. kadangi kamerų langai yra 1 m², nebuvo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis – nepakankamas; HN76:2010 24 p. reikalavimų, t. y. kamerose neįrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; HN76:2010 26 p. reikalavimų, t. y. dėl įrengtų grotų kalinamiems asmenims neįmanoma prieiti prie langų juos užsandarinti, žiemos metu kamerose labai šalta, drėgna; HN76:2010 28 p. reikalavimų, t. y. grindys ištrupėjusio betono, jų neįmanoma valyti, dezinfekuoti, nuo sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas; HN76:2010 41-45 p. reikalavimų, t. y. nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, nėra įrengtos sanitarinės švaryklos, tuo sąmoningai sudaryta grėsmė jo sveikatai; HN76:2010 54-59 p. reikalavimų, t. y. patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis, valymo ir dezinfekavimo priemonės nėra išduodamos, todėl patalpų valymas neatliekamas (minėtus faktus patvirtina Seimo kontrolieriaus pažymos); HN76:2010 60 p. reikalavimų, t. y. patalpose veisiasi tarakonai; HN76:2010 63-67 p. reikalavimų, t. y. čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo į juos įsigeria prakaitas, purvas. Jie neišvalyti perduodami naudotis kitiems kalinamiesiems. Minkštasis inventorius negali būti skalbiamas, o valymo sausuoju būdų įstaigos neturi, todėl patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Pagalvės užvalkalas ir paklodė išduodami retkarčiais, rankšluosčiai neišduodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Šiais institucijų veiksmais jis buvo laikomas antisanitarinėmis ir žmogiškąjį orumą žeminančiomis sąlygomis. Be HN76:2010 pažeidimų, buvo pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas diskriminacijos draudimas, t. y. galimybę naudotis skalbykla ir turėti švarius rūbus bei patalynę turėjo asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, nes asmeninių rūbų skalbimas buvo apmokestintas. Pačios kalinimo įstaigos pašalpų, kitų socialinio pobūdžio išmokų nesuteikia, užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriam egzistavimui nėra. Šiais veiksmais institucijos neužtikrino švaros ir higienos normų laikymosi, nes perpildytose kamerose nebuvo sąlygų skalbti asmeninius rūbus, juos džiovinti. Kalinimas nežmoniškomis sąlygomis yra pažeminimas ir pasityčiojimas, kuris prilygsta psichologiniam kankinimui, kuris laikytinas Jungtinių tautų organizacijos ir Europos Konvencijos prieš kankinimą ir nežmonišką elgesį pažeidimu. Dėl kalinimo perpildytose ir higienos normų neatitinkančiose kamerose patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 80 194,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 31–36) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas kameroje visą kalinimo laikotarpį atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m². Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. HN76:2010 21 p. nuostatos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat, higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ - skirsnyje: „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ yra nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti. Minėtame įsakymo skirsnyje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga - yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. A. M. buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjas važiavo per Lukiškių TI-K tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpą laikotarpį - 2 dienas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. A. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 56–59) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad Ligoninėje apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Ligoninės Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir/arba keičiamas. Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėto punkto reikalavimus. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 p. reikalavimus, t. y. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ligoninė turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone UAB „Švaros etalonas“. Taip pat Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas žalos atlyginimui nėra pagrįstas įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b. l. 126–136) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014-11-19. Paaiškino, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,91 m² iki 11 m², todėl tik tam tikromis dienomis pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama. Atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 m² ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas Šiaulių TI iš viso buvo laikomas 847 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybes sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-18 atliko patikrinimą, kurio metu buvo patikrinta kamera Nr. 46, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-01-19 iki 2012-02-01) ir nustatė, kad kameroje lentynėlė tualeto reikmenims laikyti ir veidrodis yra, pelėsių nėra, tačiau kameroje reikalingas paprastasis remontas. Pažymi, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos, drėgmės ar natūralios apšvietos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-06-26 periodinio patikrinimo, išvada patvirtina, kad įstaigoje patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pažymi, kad Šiaulių TI pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir reikalavimais. Pareiškėjas kalinimo metu nesiskundė Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pažymi, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo pretenzijos dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko Šiaulių TI yra nepagrįstos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2011 m. birželio 22 d. įstaigos direktorius pasirašė įsakymą Nr. 1/01-205, kuriuo buvo patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas, kuriame numatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėmis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigūnams. Šiaulių TI negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose. Šiaulių TI patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekciją, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Iš pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1160 matyti, kad jam buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2014-03-26 periodiškai buvo išduodami ir rankšluosčiai, ir lovos skalbiniai, ir būtinos higienos priemonės. Teisės aktai numato galimybę asmenims laisvės atėmimo vietose naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, o asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Poreikių patenkinimą ir išduotos patalynės kiekio pakankamumą asmenys patvirtina asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos, visais atvejais, kai jam buvo išduotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus išduotinas patalynės kiekis arba buvo atsisakyta patalynės elementų, pareiškėjas išreiškė savo sutikimą dėl konkretaus išduotų daiktų kiekio. Šiaulių TI patalynė perkama periodiškai atsižvelgiant į įstaigos poreikį. Naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir jei reikia nurašomi kartą per mėnesį. Taip pat patalynė keičiama ir apie keitimą yra pažymima. Pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių, po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo. Išduodant patalynę ir rankšluosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių. Įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teises aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl nešvarių, nedezinfekuotų lovos skalbinių, nepagrįsti ir neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 17–20) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Ligoninėje ir Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekta nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, taigi iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Pareiškėjas Ligoninėje ir Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Pažymi, kad tariamai netinkamose sąlygose pareiškėjas buvo laikomas tik 40 dienų. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Ligoninėje ir Šiaulių TI, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² ir
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹.4 punktas, kuriame nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, 5,1 m² - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Dėl kalinimo Lukiškių TI-K
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-03-26 iki 2014-03-27, t. y. 2 paras, kamerose, kurių plotas 7,42 m² ir 26,96 m², vienas, be kitų asmenų (b. l. 31). Darytina išvada, kad visą minėtą laikotarpį pareiškėjui tenkantis plotas kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai dėl HN 76:2010 pažeidimų nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus, jam buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimai ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje
Ligoninės veiklos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia gyvenamojo ploto trūkumu palatose bei netinkamu jų įrengimu, neatitikimu HN76:2010.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje gydėsi laikotarpiais nuo 2013-07-18 iki 2013-07-30, 2014-04-11 iki 2014-04-18 ir nuo 2014-08-29 iki 2014-09-19 (b. l. 62, 63, 64). Pareiškėjas minėtais laikotarpiais buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m², joje numatyta 10 lovų ir Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 m², joje numatytos 9 lovos. Atsiliepime Ligoninė paaiškino, kad negali pateikti informacijos, kiek pacientų buvo palatoje, kai jose buvo gydomas pareiškėjas, nes tokia apskaita nevedama.
Pažymėtina, kad pareiškėjo gydymo Ligoninėje metu minimalų gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui, Ligoninės palatose, nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktas. Pagal šią teisės normą, Ligoninės palatose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m².
Pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas iš viso 43 paras palatose, kuriose jam nebuvo suteiktas paminėtas reikalaujamas 5,1 kv. m dydžio gyvenamasis plotas. Tai iš esmės pripažino ir atsakovė. Taisyklių 11¹.4 punkto pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl minimalios normos tenkančios vienam asmeniui, nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.
Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš Ligoninės veiksmų nesilaikant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 5 punktą į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šios higienos normos 6 punkte nustatytas reikalavimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Sveikatos saugos klausimus reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įstaigos (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančią higienos normą, tik šios įstaigos ir gali pasisakyti, ar sąlygos atitinka higienos normą HN 76:2010. Ši higienos norma reglamentuoja laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimus (19-35 p.). Reglamentuojamas patalpų apšvietimas, vėdinimas, patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis, reikalavimai apdailos medžiagoms, sanitarinių mazgų įrengimas ir pan., tačiau nėra nustatytos ploto normos. Šio įsakymo IX skyriuje „Sveikatos priežiūra“ yra nustatyti tam tikri reikalavimai laisvės atėmimo vietų ligoninėms. Šio skyriaus 46 p. nustatytas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimą-higienos pasą. Tai nustatyta ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad ligoninei, kurios veiklai būtina turėti leidimą-higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai (nebūtinai tik laisvės atėmimo vietoms taikomi).
Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 patvirtina, kad Ligoninės pacientai gydomi sąlygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams (b. l. 60). Aplinkybę, kad Ligoninės vidaus ligų ir chirurginio skyrių palatos atitinka HN 47-1:2012, HN 76:2010 reikalavimus, patvirtina byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-08-02 ir 2014-07-21 patikrinimo aktai Nr. 13(13-3)13.16-893 ir Nr. 08(24.1)-PA-1207 (b. l. 80-81, 82-83). Tai, kad LAVL patalpos bei gyvenimo sąlygos atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas taip pat patvirtina Darbų priėmimo aktai (b. l. 73, 74, 76-77, 78, 79), kurių duomenys patvirtina, kad 2007, 2012, 2013 ir 2014 metais Ligoninėje buvo atlikti statybos remonto darbai, skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 69-71), paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ Nr. 57-1/500 (b. l. 65-68).
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Ligoninės patalpos bei gyvenimo sąlygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.
Dėl kalinimo Šiaulių TI
Pareiškėjas teismo prašo priteisti neturtinę žalą kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2014-03-26.
Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atstovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog visą buvimo Šiaulių TI laiką nuo 2011-05-27 iki 2014-03-26 dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, ir netinkamų laikymo sąlygų jautė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taigi jau tuo metu turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 19 d. (b. l. 8), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-11-19 turi būti taikoma ieškinio senatis.
Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas pateikė 2014-11-19, prašė reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
A. M. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2014-11-19 (b. l. 8), todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-11-19 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-11-19 turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2011-11-19 iki 2014-03-26.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.
Iš byloje esančios 2014-07-15 pažymos Nr. 69/06-356 (b. l. 85) matyti, kad pareiškėjas A. M. į Šiaulių TI buvo pristatytas 2011 m. gegužės 27 d. ir periodiškai skirtingose kamerose laikytas iki 2013 m. kovo 26 d. Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2011-11-19 iki 2012-01-19 su dar 4-9 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,82 iki 1,91 m², kameroje Nr. 46 – nuo 2012-01-19 iki 2012-02-01 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,67 iki 2,29 m², kameroje Nr. 48 – nuo 2012-02-01 iki 2013-07-18 su dar 2-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,27 iki 2,35 m², kameroje Nr. 96 – nuo 2013-07-30 iki 2013-07-31 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,73 iki 3,16 m², kameroje Nr. 48 nuo 2013-07-31 iki 2013-08-13 su dar 4-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,76 iki 2,69 m², kameroje Nr. 7 nuo 2013-08-13 iki 2013-09-19 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11 iki 3,66 m², kameroje Nr. 7 nuo 2013-09-19 iki 2014-03-26 vienas arba su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 22 iki 2,75 m². Viso 845 paras.
Taigi tik 40 dienų (nuo 2013-07-30 iki 2013-07-31 ir nuo 2013-08-13 iki 2013-09-19) kamerų Nr. 96 ir 7 plotai atitiko minimaliam plotui keliamus reikalavimus, tačiau net 805 paras kamerų plotas iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, tikslios informacijos apie pareiškėjui tekusį šių kamerų plotą atsakovas nepateikė, todėl 2014-07-15 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 805 paras buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam pastoviai tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą kameroje Nr. 46, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir nustatė, kad kameroje pelėsių nėra, lubų dažų danga vietomis (virš sanitarinio mazgo) lupasi, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Lentynėlės tualeto reikmenims laikyti, veidrodis yra. Kaip matyti patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas dėl paprastojo remonto (b. l. 92-94).
Higienos normos pažeidimas kameroje Nr. 46 užfiksuotas 2012-07-19, o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas anksčiau, t. y. nuo 2012-01-19 iki 2012-02-01, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo metu pažeidimas buvo, todėl laikytina, kad pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu pažeidimo nebuvo. Duomenų apie kitose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.
Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr. 62/08-57 (b. l. 85-88) nurodyta, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kitų įrodymų dėl netinkamų kamerų būklės byloje nėra, todėl konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl sutinka su atsiliepimo argumentu, kad kai kurių nuolat pasitaikančių trūkumų nėra galimybės pašalinti, nėra galimybės padidinti langų angas ir dėl to padidinti natūralią apšvietą, įrengti papildomą ventiliaciją ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę.
HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio (b. l. 130), toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.
Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr.62/08-57 (b. l. 86–88) nurodoma, kad kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad”. Kamerose, deratizaciją atliekant cheminiu būdu, suimtieji (nuteistieji) yra iškeliami į kitas apgyvendinimo kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop” pasta. Deratizacija pagal planą atliekama kartą per mėnesį.
Byloje pateikti Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012–2013 m. (b. l. 112-113), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planas (b. l. 114-117), Šiaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekcijos planas (b. l. 118-122), taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas (b. l. 123-125) patvirtina, kad Šiaulių TI veikė nepažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punkto reikalavimus.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Iš byloje esančio 2010-06-16 įsakymo Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ matosi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną (b. l. 91). Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.
Teismas nevertina pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI neatliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis patikrinimas, nes tai nėra susiję su pareiškėjo reikalavimu dėl jam atlygintinos žalos.
Iš byloje pateiktos pareiškėjo A. M. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1160 matyti (b. l. 89-90), kad jam buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2014-03-26 periodiškai buvo išduodami ir rankšluosčiai, ir lovos skalbiniai, ir būtinos higienos priemonės. Pareiškėjas, kai jam buvo išduotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus išduotinas patalynės kiekis arba buvo atsisakyta patalynės elementų, pareiškėjas išreiškė savo sutikimą dėl konkretaus išduotų daiktų kiekio, patvirtindamas asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Minėti įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti Šiaulių TI veiksmų neišduodant patalynės, higienos reikmenų ir t. t. neteisėtumą.
Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat byloje pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti, o kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² ir 5, 1 m² ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Šiaulių TI ir Ligoninėje pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (848 paros (Šiaulių TI -805 paros, Ligoninėje – 43 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI ir Ligoninė sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) (8 625 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.