Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-05-20 · Administracinė byla Nr. TA-48-552/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
TA-48-552/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05032-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-48-552/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05032-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (laikotarpis nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 28 d.), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (laikotarpis nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. liepos 30 d., nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d.) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. kovo 26 d., nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d.) jo naudai 80 194,50 Eur (276 900 Lt) neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 500 Eur (8 625 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui 80 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. S-205-575/2015 atsisakė priimti A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsniu, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2015 m. vasario 26 d., paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2015 m. kovo 12 d., pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. kovo 17 dieną. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad A. M. apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. kovo 17 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. pateikė prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, paaiškindamas, kad terminą praleido ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimą gavo kovo 9 d., todėl pateikti skundą anksčiau neturėjo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pareiškėjas A. M. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. vasario 26 d., taigi terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2015 m. kovo 12 dieną. Tačiau apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam išsiuntė tik 2015 m. kovo 17 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodamas tuo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą gavo tik 2015 m. kovo 9 dieną.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Kaip minėta, pareiškėjas dalyvavo 2015 m. vasario 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo pranešta, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2015 m. vasario 26 d., tačiau pareiškėjas skelbiant teismo sprendimą nedalyvavo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. vasario 26 d. (b. l. 174). Kaip nurodo pareiškėjas ir patvirtina byloje esantis vokas, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas įteiktas 2015 m. kovo 9 d., t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, be to, minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. kovo 17 d., t. y. per 7 dienas nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 4 dienomis. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, išskyrus vėlesnį sprendimo įteikimą, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, paruošti skundą teismui.

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškais atvejais tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-27-822/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasRamūnas GadliauskasDainius Raižys