Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Fasma“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir atleidimo nuo delspinigių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mokesčių mokėtoja 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo papildomai priskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių, kuriuos sumokėti buvo įpareigota Raginimu.

Skunde paaiškina, kad 2009 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo aktu Nr. 35-160, bei 2010 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 14.4-4-13 Šiaulių AVMI priskaičiavo ir nurodė pareiškėjai papildomai sumokėti į biudžetą 282 977 Lt Pelno mokesčio, 109 422 Lt šio mokesčio delspinigių, 28 298 Lt baudą; 339 704 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ( toliau – PVM), 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt šio mokesčio baudą.

Centrinis mokesčių administratorius 2011 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr. 69-34, nurodė atlikti pakartotinį patikrinimą, kurį Šiaulių apskrities VMI atliko per 5 metus ir 2016 m. gegužės 20 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-374 įmonei buvo papildomai priskaičiuota 98 3885,07 Eur PVM nepriemoka.

Patvirtinus patikrinimo aktą, Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-500 pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti į biudžetą dar 53 478,92 Eur PVM delspinigių ir 9 838 Eur baudą.

Pakartotinis mokestinis ginčas dėl tų pačių sumų baigėsi 2019 m. sausio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) priimta nutartimi, teismas patvirtino nurodymą pareiškėjai sumokėti 161 701,99 Eur į biudžetą.

Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėja gavo mokesčių administratoriaus Raginimas per 20 dienų sumokėti į biudžetą 180 033,57 Eur, t. y. 98 3885,07 Eur PVM, 9 838 Eur PVM baudą ir 75 339,09 Eur PVM delspinigių.

Pareiškėja iki 2019 m. vasario 14 d. į biudžetą sumokėjo 161 732,01 Eur, t. y. faktiškai įvykdė vietos mokesčių administratoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą.

Skunde akcentuoja, kad priverstinai dar buvo išieškota 22 229,80 Eur delspinigių, nors ginčo sprendime nurodoma, kad papildomai priskaičiuota ir išieškota 18 930,08 Eur delspinigių. VMI sprendime nurodė, jog delspinigiai paskaičiuoti nuo pakartotinio patikinimo pabaigos 2016 m. rugsėjo 1 d. iki mokestinio ginčo pabaigos 2019 m. sausio 25 d., kas nesusiję su ilgai trukusiu pakartotiniu patikrinimu. Mokesčių administratorius laikė, kad mokestinio ginčo inicijavimas – mokesčio mokėtojo atsakomybė ir rizika, kad pralaimėjus ginčą, bus priskaičiuoti delspinigiai už visą ginčo laikotarpį.

Skųsdama Šiaulių AVMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimą, pareiškėja argumentavo, kad šiuo atveju mokestinis patikrinimas ir ginčas vyko du kartus dėl to paties dalyko – priskaičiuotos nepriemokos buvo identiškos 2009 ir 2016 metais. Mokestinis ginčas dėl tų pačių sumų 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 baigėsi teismui patenkinus pareiškėjos skundus. Iš to pareiškėjai atsirado teisėti lūkesčiai, kad 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu Nr. 35-160 mokestinė PVM nepriemoka buvo priskaičiuota be pagrindo.

Skunde mokesčių mokėtoja aiškina, kad skundžiamu sprendimu centrinis mokesčių administratorius pakartojo faktines aplinkybes, jog papildoma delspinigių suma, t. y. 75 339,09 Eur delspinigių vietoje buvusių 53 478,95 Eur delspinigių Raginime nurodyti todėl, kad vyko mokestinis ginčas.

Centrinis mokesčių administratorius skundžiamame 2019 m. gegužės 17 d. sprendime rėmėsi įstatymo nuostata, kad visa delspinigių suma – 53 478,95 Eur, priskaičiuota 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir papildomai 18 930,08 Eur delspinigių, nurodytų Raginime, yra jau išieškota, todėl nėra pagrindo nuo jų mokėjimo pareiškėjos atleisti.

Pareiškėjos manymu, papildomai prie 53 478,95 Eur delspinigių dar priskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių jau išieškota negali būti kliūtimi svarstyti klausimą iš esmės, nes tai buvo formalus centrinio mokesčių administratoriaus nurodytas pagrindas prašymui atmesti.

Mokestinis ginčas baigėsi LVAT 2019 m. sausio 16 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019, kuria įmonės apeliacinis skundas buvo atmestas ir patvirtintos sprendime nurodytos sumos.

Inspekcija nurodo, kad 2019 m. balandžio 15 d. sprendime pažymėjo, jog atlikus pareiškėjos pakartotinį patikrinimą, 2016 m. gegužės 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame papildomai apskaičiuota 98 385,07 Eur PVM (kaip ir pirminio patikrinimo metu). Patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, kuriame apskaičiuota 53 478,92 Eur PVM delspinigių ir paskirta 9 838 Eur bauda. Įvertinus, jog pakartotinis patikrinimas tęsėsi ilgą laiką (laukta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla), atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nesikeitė papildomai apskaičiuotas mokestis, Sprendime 53 478,92 Eur delspinigiai buvo apskaičiuoti tiktai iki pirminio patikrinimo akto dienos (iki 2009 m. lapkričio 30 d.), t. y. daugiau nei už 6 metus delspinigiai nebuvo skaičiuojami.

Inspekcija nurodė, kad pareiškėja per nustatytą terminą papildomai apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo, o pradėjo mokestinį ginčą.

Pasibaigus mokestiniam ginčui, delspinigiai buvo apskaičiuoti už visą ginčo laikotarpį, kurie kartu su sprendime apskaičiuotais delspinigiais buvo nurodyti Raginime.

Atlikus mokesčio įskaitymus, buvo perskaičiuoti delspinigiai už ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos) ir apskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių (vietoje Raginime nurodytų 21 848,81 Eur), kurie įskaityti pagal pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą (įmokos kodas 1001). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrįstai apskaičiuotas 18 930,08 Eur delspinigių dydis yra įskaitytas pagal įmonės 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą, todėl nėra pagrindo grąžinti įskaitytas delspinigių sumas, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta, kad pagal MAĮ reglamentavimą apskaičiuoti delspinigiai įskaityti nepagrįstai. Sprendimo priėmimo metu nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima mokesčių mokėtoją atleisti nuo jau įskaitytų sumų sumokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais pareiškėja neatleista nuo delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja gavo Raginimą sumokėti 75 339,09 Eur delspinigių.

Įmonė 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo papildomai priskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių, kuriuos sumokėti buvo įpareigota Raginimu.

Pareiškėja prašė atleisti nuo papildomos delspinigių sumos remdamasi tuo, kad mokesčių administratorius tą patį patikrinimą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atliko du kartus ir pareiškėjai Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-500 jau buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 53 478,92 Eur PVM delspinigių (dar 9 838 Eur dydžio PVM baudą).

Šiaulių AVMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 44.4-3/V44-12 prašymą atmetė, nuo papildomai priskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių pareiškėjos neatleido.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 18 d. pasiskundė Inspekcijai, kuri skundžiamu sprendimu patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą ir pareiškėjos neatleido nuo delspinigių.

Atsakovė padarė išvadą, kad pagrįstai apskaičiuota 18 930 Eur delspinigių dydis įskaitytas pagal pareiškėjos atliktą 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą, todėl nėra pagrindo grąžinti įskaitytas delspinigių sumas, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Pareiškėja su sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikint bei atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

Atleidimo nuo delspinigių tvarką reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau – Taisyklės).

Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies (atitinkamai ir Taisyklių 7 punkto) nuostatas mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą – netikslinga išieškoti mokesčio nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Pareiškėjas prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo grindžia MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo žinoti ir numatyti, jog pakartotinis mokestinis patikrinimas administratoriaus iniciatyva vyks net 6 metus.

Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Taigi, siekiant pripažinti, ar nagrinėjamu atveju galima taikyti atleidimo nuo delspinigių pagrindą, svarbu nustatyti, ar aplinkybė, dėl kurios mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčių įstatymą, atitinka du konkrečius požymius, t. y. ar minėta aplinkybė nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir ar mokesčių mokėtojas jos nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pagal LVAT suformuotą praktiką, šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti paveikti mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (LVAT 2005-02-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatytų tokių aplinkybių, kurios prilygtų minėtoms. Pareiškėja teismui nepateikė kitų duomenų ar nenurodė kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jos prašymą tenkinti. Konstatuotina, kad mokesčių mokėtoja negali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu pagrindu. Pastaroji nesiejama su ginčo trukme, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu pripažįstami nepagrįstais. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019 konstatavo, jog įmonė galėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose, todėl pareiškėjos argumentai, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, nėra pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad atlikus įmonės pakartotinį patikrinimą, 2016 m. gegužės 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame papildomai apskaičiuota 98 385,07 Eur PVM, kuris buvo patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir jame buvo apskaičiuota 53 478,92 Eur PVM delspinigių ir paskirta 9 838 Eur bauda.

Pagal MAĮ 97 straipsnio 2 dalį, delspinigiai turi būti skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos. Byloje nustatyta, kad Inspekcija laukė, kol bus išnagrinėta baudžiamoji bylą, be to, nesikeitė papildomai apskaičiuotas mokestis, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime 53 478,92 Eur delspinigiai buvo apskaičiuoti tiktai iki pirminio patikrinimo akto dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 30 d. Konstatuotina, kad mokestinis ginčas baigėsi 2019 m. sausio 16 d. d. LVAT nutartimi, kuria Įmonės skundas buvo atmestas ir galutinai pripažinta, kad VMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodytas sumas apskaičiavo.

MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą kilus mokestiniam ginčui, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Nustatyta, kad mokestinis ginčas baigėsi 2019 m. sausio 16 d., atmetus pareiškėjos skundą, todėl delspinigiai pagrįstai buvo apskaičiuoti už visą ginčo laikotarpį ir jie kartu su sprendime apskaičiuotais delspinigiais buvo nurodyti Raginime, t. y. iš viso 75 327,73 Eur delspinigių (21 848,81 Eur delspinigiai už ginčo laikotarpį). Pareiškėja nei delspinigių dydžio, nei ginčo laikotarpio neginčijo.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad papildomai mokėtini 18 930,08 Eur PVM delspinigiai yra apskaičiuoti be teisinio pagrindo, nepriėmus sprendimo, yra nepagrįsti, nes, kaip minėta, būtent delspinigių skaičiavimo tvarką nustato MAĮ. Taigi, pagrįstai apskaičiuotas 18 930,08 Eur delspinigių dydis yra įskaitytas pagal pareiškėjos atliktą 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą (įmokos kodas 1001), todėl nėra pagrindo grąžinti įskaitytas delspinigių sumas vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi šios sumos išieškotos pagrįstai, tai jos negali būti grąžinamos pagal MAĮ 111 straipsnį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Inspekcija priėmė pagrįstą sprendimą, įvertinusi, jog pakartotinio patikrinimo trukmė neturėjo įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui (ginčo delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), delspinigiai buvo sumokėti (įskaityti) iki prašymo gavimo dienos, todėl atleisti nuo ginčo delspinigių nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, Inspekcija ir Šiaulių AVMI tinkamai vadovavosi ginčo santykį reglamentuojančiais teisės aktais, ginčijamų sprendimų naikinti, o taip pat ir pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. K. individualios įmonės „Fasma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.