Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jai teisę nusistatyti sodo žemės sklypo Nr. 264, unikalus Nr. 7725-00110337, esančio Joniškės k., Tauragės sen., Tauragės r. sav., ribas be besiribojančio sklypo Nr. 251 savininkės V. O. B. sutikimo pagal jos užsakytą ir teismui pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, parengtą J. L. PĮ bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1836 bei 2002 m. balandžio 8 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1839 pagrindu nusipirko 0,0615 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį vieno aukšto sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), SB „Švyturys“ Nr. 264. 2005-09-18 ieškovė kreipėsi į SB „Švyturys“ valdybą su prašymu leisti apsitverti jai priklausantį žemės sklypą Nr. 264, vieline tvora. Tokį leidimą gavo 2005-09-28. Tačiau vėliau, 2008 metų pradžioje SB „Švyturys“ informavo ieškovę, kad priimtame Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme išaiškinta, kad nuo 2008 metų sodininkų bendrijose nebegalioja nefiksuoti (preliminarūs) matavimai, sodininkų bendrijoms nesuteikta teisė matuoti ir formuoti sodų žemės sklypus. Tam, kad atlikti kadastrinius matavimus ir nusistatyti tikslias sodo žemės sklypo ribas, ieškovė kreipėsi į J. L. personalinę įmonę, kuri nustatė jai priklausančios žemės sklypo ribas, jas paženklino įtvirtindami riboženkliais bei pateikė žemės sklypo planą. Nustatant žemės sklypo ribas yra būtina derinti raštiškai su sklypo teritorija besiribojančių žemės sklypų savininkais arba naudotojais, sodininkų bendrijomis. Atsakovės sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Visi gretimų sklypų savininkai pasirašė sklypo paženklinimo - parodymo aktą, išskyrus atsakovę. Atsakovė atsisakė pasirašyti sklypo paženklinimo - parodymo aktą. Nurodo, kad SB „Švyturys“ pirmininkė nustatė, jog ieškovei priklausantis aptvertas sodo žemės sklypas Nr. 264 nėra didesnis, negu nurodyta preliminariuose bei žemės kadastrinių matavimų bylose, o riba tarp sodų žemės sklypų Nr. 264 ir Nr. 251 nepažeista, todėl SB „Švyturys“ valdybos posėdyje buvo nutarta pasirašyti sodo žemės sklypo Nr. 264 kadastrinių matavimų byloje.

Atsakovė priešieškiniu prašo atmesti ieškovės ieškinį ir tenkinti jos priešieškinį, pripažinti jai teisę suformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Švyturys“ Joniškės kaime Tauragės raj. pagal UAB „Dvimetris“ paruoštą žemės sklypo planą M1:500 sklypo plotas 601 m² , be besiribojančio sklypo Nr. 264 savininkės D. D. sutikimo. Atsakovė nurodė, kad dar 1974 m. jai buvo paskirtas sklypas Nr. 251, kurio plotas 619 m². Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-60, buvo sudaryta 1993-01-07. Jai parduoto sklypo plotas, už kurį ji sumokėjo nustatytą kainą yra 0.0619 ha. Nuo 1974 m. atsakovė faktiškai naudojasi 0.0619 ha žemės sklypu. 2004-07-30 buvo paruoštas jai priklausančio sodo žemės sklypo planas, kuriame buvo supainioti ilgio ir pločio kraštinių skaičiai. Kraštinių ilgis buvo nurodytas teisingai, tačiau skaičiai sukeisti vietomis, t. y. plotis nurodytas 24,10, o turėtų būti 25,70, o ilgis nurodytas 25,70 , o turėtų būti 24,10. Kadangi sklypo Nr. 251 plane buvo padaryta klaida, ji nuo 2004 m. kreipėsi į sodo bendrijos pirmininką dėl sklypo plano patikslinimo, tačiau jos prašymai buvo visiškai ignoruojami. Ginčai su ieškove prasidėjo nuo tada, kai ji neteisėtai nusitvėrė tinklinę tvorą apytikriai 1,5 m. įsiterpdama į atsakovei priklausantį žemės sklypą, išraudama jos sodinukus, tokiu būdu neteisėtai nusavindama jai priklausančios žemės sklypo dalį ir paruošė planą norėdama įteisinti jos žemės perėmimą. Nuo 1974 m. ieškovė valdo žemės sklypą, kurio ribos yra aiškios iš šulinių, esančių ant sklypo kampų. Dar 1973 m. visi kaimynai kasė šulinius vandeniui sklypų kampų susikirtimo vietose, kad aiškiai žinotų sklypo ribas ir patogiai galėtų naudotis vandeniu. Kadangi ieškovė nusitvėrė tvorą nesivadovaudama minėtu orientyru faktinėms riboms nustatyti, tai savavališkai užimdama atsakovės žemės sklypo dalį, todėl ji atsisakė pasirašyti ant ieškovės pateiktų dokumentų, nes jie grubiai pažeidžia jos teises, nes ieškovei priklausanti valda įsiterpia į jos nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą. Atsakovė nurodo, kad jos užsakymu UAB „Dvimetris“ atliko jai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus ir paruošė žemės sklypo planą. Ant jai priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto pasirašė besiribojančių sklypų savininkai, tačiau ieškovė šio akto nepasirašė. Kadangi ieškovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto yra pažeidžiama atsakovės teisė valdyti ir disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, prašo pripažinti jai teisę suformuoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be ieškovės D. D. sutikimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vertinant liudytojų parodymus, teismas padarė neobjektyvią išvadą, kad žemių sklypų ribos buvo nustatytos vadovaujantis šuliniu. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu šulinys būtų iškastas ant sklypų ribos, tai nuosavybės teisė į šulinį būtų įteisinta tiek jos, tiek atsakovės vardu. Tačiau pagal registro duomenis šulinys priklauso ieškovei. Pirmosios instancijos teismas netyrė, neįvertino byloje esančio rašytinio įrodymo – Sodininkų bendrijos „Švyturys" 2008-11-25 rašto, kuriame nurodoma, kad atlikus vietoje patikrinimą tarp žemės sklypų „264" ir „251" buvo nustatyta, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas „264" nėra didesnis, negu nurodyta preliminariuose bei žemės kadastrinių matavimų bylose ir riba tarp sklypų „264" ir „251" nėra pažeista. Pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir Tauragės apskrities viršininko administracijos Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2008-12-12 akto Nr. 24, iš kurio matyti, kad ieškovė nėra užėmusi kito asmens privataus žemės sklypo. Be to, šiuo aktu nustatyta, kad žemės sklypo riboženkliai nėra išlikę. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nepatikrino liudytojo V. P. parodymų, kuriuose jis teigė, kad sklypų ribas galima nustatyti pagal drenažinius šulinukus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino vieno svarbiausio byloje esančio rašytinio įrodymo – Žemės sklypų generalinio plano. Šiame generaliniame plane yra nubraižyti sklypai „ 264" ir „251" . Ieškovei priklausančiame žemės sklype „264" ties Žibuoklių gatve, kairiajame kampe mažo apkritimo forma yra pažymėtas elektros stulpas. Pagal ieškovės ir atsakovės parengtus kadastrinius matavimus šis elektros stulpas yra žemės sklypo „251" dešiniajame kampe. Tai akivaizdu, kad ieškovės žemės sklypas sumažėjo, tuo tarpu atsakovės V. O. B. žemės sklypas padidėjo, nes žemės sklypo riba tarp sklypų „264" ir „251" pasistūmė į ieškovės sklypo pusę ir elektros stulpas atsidūrė atsakovei V. O. B. priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ko nevertino UAB „Žemės matas" matininko- eksperto A. M. pateiktos žemės sklypų išdėstymo schemos. Iš šios schemos matyti, kad pagal ieškovės parengtus kadastrinius matavimus, jai atitenka žemės sklypas mažesnis, t. y. 23,92 m. pločio ir 23,69 m. ilgio. Tuo tarpu šalia esančiam sklypui „251" lieka žemės sklypo plotis 25,25 m. ir ilgis 23,64 m., todėl šalia esančio sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų ieškovė nepažeidė.