- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- PK-1808-818/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pareiškėjas
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. S. ir P. T.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (teisme registruotas 2014-05-02 Nr. BBP-1081), kuriame prašo patraukti A. S. ir P. T., baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodoma, kad A. S. ir P. T., konflikto metu nežymiai sutrikdė pareiškėjo sveikatą, o būtent, kaltina A. S. ir P. T., jog 2013-08-31 apie 23.30 val. viešoje vietoje adresu Architektų g. 86, Vilniuje, jie veikdami iš chuliganiškų paskatų, tyčia, panaudojant medinį pagalį sudavė A. B. į galvos sritį, o pareiškėjui nukritus ir praradus sąmonė, A. S. ir P. T. toliau sudavė gulinčiam A. B. kojomis nuo 2 iki 4 smūgių į nugarą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Pareiškėjas mano, kad tokiais savo veiksmais A. S. ir P. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. nežymiai sužalojo pareiškėjo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.
Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 straipsnyje nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.
Pareiškėjas prašo A. S. ir P. T. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis dėl kaltinamųjų galimų veiksmų patyrė fizinį skausmą bei jis buvo gydomas ligoninėje, prie skundo yra pridėtos įvairios medicininių dokumentų kopijos, tačiau tokie A. B. teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pvz. specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo teismui nepateikta. Pateikto skundo aprašomojoje dalyje pareiškėjas nurodė, jog į daugiabučio namo kieme buvusios kompanijos asmenys rėkavo (triukšmavo) ir vienas iš šių asmenų, kaip vėliau nustatyta jo tapatybė – A. S., jam grasino, tačiau šie asmenys ir jų duomenys skunde taip pat neįvardinti, o šie asmenys esant pagrindui, gali būti kviečiami į posėdį, siekiant išsiaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Skunde taip pat, nurodoma, kad prie įvykio vietos daugiabučio namo kieme prie stovinčio automobilio stovėjo M. P., teismo vertinimu, esant būtinumui šis asmuo gali būti kviečiamas į teismo posėdį liudytoju, tačiau M. P. anketiniai duomenys irgi nėra nurodyti. Pasak A. B., jam įvairūs kūno sumušimai buvo padaryti panaudojant medinę lazdą (bitą), duomenų apie tai, kad kaltinamieji pareiškėją mušė naudojant minėtą įrankį nėra. Po patirto sumušimo A. B. kreipėsi pagalbos į medicininę įstaigą, pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba RVU ligoninėje. Teismo vertinimu, skunde nėra įvardinti policijos pareigūnai, gydytojas, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą bei teikė medicininę pagalbą, o nesant šiems duomenims (asmenų anketiniai duomenys, jų darbovietės adresai, nepateikti medicininiai dokumentai iš aukščiau minėtos gydymo įstaigos) yra apsunkinta galimybė kviesti juos į teismo posėdį. Iš skundo turinio darytina išvada, jog pareiškėjui dėl patirto sumušimo iškilo pavojus prarasti darbą, buvo apsunkinta galimybė bendrauti su bendradarbiais, rūpintis savo vaiku, dėl sveikatos sutrikimo buvo laikinai apribota judėjimo galimybė, jis patyrė daugybių neigiamų pasekmių, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikti jokie duomenys. Be to, pažymėtina, kad kaip teigia A. B., prokuratūroje šiuo metu nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl priimto procesinio sprendimo medžiagoje, tyrimas šioje medžiagoje yra susijęs su skunde nagrinėjamomis aplinkybėmis, galutinis procesinis sprendimas (prokuroro nutarimas) prie skundo nėra pridėtas. Taip pat, skundė nėra įvardinti kaltinamųjų A. S. ir P. T. asmens kodai, o tai apsunkina teismui rinkti charakterizuojančią medžiagą apie kaltinamuosius.
Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.
BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. B. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,
nutarė:
Pareiškėjo A. B. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti A. B. gyv. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.