- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2-304-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07088-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Atsakovas
- D. N., R. S.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UADBB „E. G.“ ieškinį atsakovams R. S. ir D. N. dėl žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškovo UADBB „E. G.“ ieškinį palaiko ir prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir D. N. 32 309,36 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-05-16 nutartimi iškėlė UADBB „E. G.“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. G.. Administratorė nustatė, kad 2011 metais įmonei iškilo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, 2011 m. gale įmonės finansiniai rodikliai sudarė pagrindą bankroto bylą inicijuoti. 2011-12-15 juridinių asmenų registras buvo informuotas, kad įmonei yra panaikintas leidimas užsiimti draudimo brokerių įmonės veikla. 2012-12-14 notaras sudarė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko UADBB „E. G.“ hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai. Šiaulių apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi patvirtino UADBB „E. G.“ kreditorių finansinius reikalavimus 675 940,13 Lt sumai, iš jų 32 309,36 Lt skolų apimtis padidėjo po 2011-12-31. Bankroto administratorė reikalauja iš abiejų atsakovų iš R. S. kaip įmonės vadovo, o iš D. N. kaip akcininko solidarios atsakomybės dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
A. R. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo informuotas tinkamai, nevykdavo, bylos procesui buvo abejingas.
Šalies argumentai
A. D. N. su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nebuvo bendrovės vadovas nuo 2009 m. pradžios, kurį laiką dar buvo bendrovės darbuotoju, jokių bendrovės dokumentų neturėjo, jokių sprendimų priimti negalėjo, atleidžiant jį iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Teigia, kad jam Latvijoje yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Neneigė, kad turėjo apie trečdalį bendrovės akcijų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui taikymą, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Žala nėra preziumuojama, faktiškai patirtą žalą ir konkretų jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pagal VSDFV Šiaulių skyriaus (toliau Sodra) ieškinį c.b. Nr. B2-823-210/2014 iškėlė bankroto bylą UADBB „E. G.“, bankroto administratoriumi paskyrė S. G.; 2014-11-06 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti šią įmonę dėl bankroto (4-5 b.l.).
A. D. N. UADBB „E. G.“ vadovu bei akcininku buvo laikotarpiu nuo 2006-03-10 iki 2009-01-23, iki kada šis atsakovas turėjo 33,80 proc. šios bendrovės akcijų teismas neturi duomenų, Sodroje nėra duomenų, kad D. N. dirbtų UADBB „E. G.“ po to, kai jis jau nebebuvo vadovas (27 b.l.).
A. R. S. UADBB „E. G.“ vadovu bei akcininku (66,20 proc. akcijų) buvo nuo 2009-01-23 iki iškeliant bendrovei bankroto bylą (8-9, 12-13, 15, 26 b.l.).
Ieškovo atstovės teigimu atsakovai UADBB „E. G.“ padarė žalą laiku nesikreipdami dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, kurią sudaro patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių AB DnB banko, Sodros ir kitų kreditorių reikalavimų suma, skolų kuriems apimtis 32309,36 Lt padidėjo po 2011-12-31 (1, 6-7 b.l.). Dokumentų, patvirtinančių, kad būtent tuo laikotarpiu ir kad būtent tokia suma padidėjo skolos, ieškovo atstovė teismui nepateikė (CKP 178 str.).
Iš ieškovo atstovės pateikto UADBB „E. G.“ 2011 metų balanso matyti, kad įmonės turtas buvo 719 816 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė net 586 595 Lt, taigi 2011-12-31 įmonė jau buvo nemoki, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 14 b.l.). Tokie įmonės finansiniai rodikliai sudarė pagrindą ir pareigą bendrovės vadovui ir akcininkams, kurie turėjo teisę priimti įmonėje atitinkamus sprendimus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d., 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 ). Šiaulių apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi patvirtino UADBB „E. G.“ kreditorių finansinius reikalavimus 675 940,13 Lt sumai (6-7, 17 b.l.). Sutinkamai su formuojama teismų praktika bankroto byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų dydis nebūtinai turi sutapti su konkretaus vadovo bendrovei padaryta žala, žalos dydžiu nelaikytina visa kreditorinių reikalavimų suma, o tik ta suma, kuri atsirado vadovui neįvykdžius pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išaugusi skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Kad UADBB „ Eurogarantas“ skolos kreditoriams po 2011-12-31 didėjo galima matyti remiantis Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis. Pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu už akių c.b. Nr. 2-966-574/2012 iš atsakovų UADBB „Eurogarantas“ ir R. S. priteista viso 8044,11 Lt skolos su bylinėjimosi išlaidomis bei su procesinėmis palūkanomis „Swedbank lizingas“, UAB naudai. Šiaulių apygardos teismo 2012-11-08 sprendimu c.b. Nr. 2-785-194-2012 priteista solidariai iš atsakovų UADBB „ Eurogarantas“, R. S. ir D. N. ieškovui AB DNB bankui 125 602,07 EUR (ekvivalentas 433 678,82 Lt) negrąžintos skolos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2012-04-16 iki teismo sprendimo įvykdymo, po 3666 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DNB bankui ir po 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Reikia pažymėti, kad Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis R. S. jau net du kartus buvo nubaustas, priteisiant iš jo žalas dėl tam tikrų pareigų jam vadovavus UADBB „Eurogarantas“ neatlikimu ryšium su ĮBĮ ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis. Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-03 sprendimu už akių c.b. Nr. 2-7512-641/2014 iš R. S. ieškovui BUADBB “Euro garantas” priteista 7767,16 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, valstybei priteistas žyminis mokestis ir teismo patirtos procesinės dokumentų siuntimo išlaidos. Minėta žala priteista iš R. S., kadangi jis nepateikė bankroto administratorei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie įmonės kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, visų dokumentų, pagrindžiančių iš įmonės kasos išimtų pinigų tikslinį panaudojimą, neužregistravus apskaitos registruose ir neįrašius į apskaitą ūkinių operacijų už 7767,16 Lt. Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimu už akių c.b. Nr. 2-361-650/2015 iš R. S. ieškovui BUADBB “Euro garantas” priteista 33 227,54 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, valstybei priteistas žyminis mokestis. Minėta žala priteista iš R. S., kadangi ieškovo atstovės teigimu jo pateiktas bankroto administratoriui kreditorių ir skolininkų sąrašas neatitiko ĮBĮ reikalavimų, jame nebuvo detalizuoti skolininkai. Apie priteistas iš R. S. žalas bankroto administratorė teismui nieko nenurodė.
Pažymėtina, kad bankroto administratorius privalo veikti ne tik bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011), tačiau naudodamasis jam suteiktomis teisėmis negali pažeisti kitų asmenų teisų, reikalauti iš buvusių bankrutuojančios bendrovės vadovų neadekvačios atsakomybės. BUADBB “Euro garantas” bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą dėl žalos iš R. S. priteisimo, turėjo vadovautis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei sąžiningumo principais, iš karto nurodant, kuom pasireiškė jo bankrutavusiai bendrovei padaryta žala, o ne reiškiant tris skirtingus ieškinius, taip reikalaujant trigubos jo atsakomybės. Nors ieškinių reikalavimai nėra identiški, tačiau teismai jau ne kartą vertino R. S. veiksmų teisėtumą, žalą ir priežastinį ryšį, o 2014-11-03 sprendime už akių iš dalies pasisakyta ir dėl šio asmens veiksmų neteisėtumo laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendime konstatuota, kad „atsakovui laiku atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas rūpestingai, t. y. tinkamai vedus įmonės buhalterinę apskaitą, išsaugojus įmonės turtą bei kitus dokumentus, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti mažesni, o ieškovas būtų galėjęs visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengti nemokumo, įmonės kasoje trūkstama suma gali būti laikoma padarytos žalos dydžiu bei galima konstatuoti, kad yra atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys.“ Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo atstovė nepagrįstai dar kartą reikalauja iš R. S. žalos priteisimo, motyvą dėl šio asmens veiksmų neteisėtumo laiku nesikreipiant dėl UADBB „Eurogarantas“ bankroto bylos iškėlimo, taip padarant bendrovei žalos, bankroto administratorė galėjo pareikšti ir ankstesniuose ieškiniuose, todėl jos reikalavimas dėl žalos iš šio asmens priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis.
Ieškovo atstovė nagrinėjamoje byloje prašo teismo solidarios abiejų atsakovų atsakomybės, nes jos teigimu abiejų buvusių vadovų ir akcininkų buvo vienoda pareiga laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Spręsdamas dėl įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad jų atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs, pirminė pareiga veikti bendrovės vardu tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009, 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Ieškovo atstovė nei vienos iš minėtų sąlygų neįrodė, o jos nurodomi teiginiai dėl solidarios atsakovų atsakomybės, kai vienas iš atsakovų buvo BUADBB “Euro garantas” vadovu po to momento, nuo kurio kaip nurodo bankroto administratorė atsirado bendrovei žala, ir kuris turėjo žymiai daugiau akcijų nei kitas atsakovas ir kuriam prieš tai buvo reikšti ieškiniai dėl žalos, rodo, kad atsakovų atsakomybė negali būti vienoda. Reikia pažymėti, kad atsakovas D. N. bendrovei vadovavo iki 2011-13-31, bendrovės akcijų turėjo gerokai mažiau nei bendrovės vadovas R. S., kuris geriausiai žinojo valdomos bendrovės finansinę būklę. Neaišku, ar D. N. galėjo daryti įtaką priimant sprendimus byloje ir kiek balsų suteikė jam turimos akcijos, kaip bendrovėje buvo sprendžiami svarbiausi klausimai (nepateikti nei bendrovės įstatai nei kiti dokumentai).
Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą, įrodyti neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį, ką teismo vertinimu atsižvelgiant šį nurodytą ieškovo atstovė nepadarė (CPK 185 str.).
Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė ne tik atsakovo D. N. kaltės, jo neteisėtų veiksmų, bet ir nuostolių dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp šio atsakovo veiksmų ir tariamų nuostolių, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir šio atsakovo atžvilgiu.
Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl plačiau neanalizuoti.
Atmetus ieškovo ieškinį dėl pagrindinio reikalavimo atsakovams dėl žalos priteisimo, netenkintinas ir išvestinis ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų iš atsakovų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškinį atmestus, kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,95 Eur) apmokami iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 92 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.