- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-785-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00100-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-01-07 įsakymą Nr. A1-7 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo Saulėtekio takas 22 administratoriumi“ ir jį panaikinti bei teismo sprendimu atkurti daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorei UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymo Nr. A1-4.1-549 2 punktu, 120 punkto galiojimą. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paskirti ieškovę UAB „Palangos butų ūkis“ laikinąja gyvenamojo namo, esančio adresu Saulėtekio takas 22, Palanga, bendro naudojimo objektų administratore. Taip pat uždrausti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priimti aktus, sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai būtų įgyvendintas 2014-01-07 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. A1-7 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo Saulėtekio takas 22 administratoriumi“. Nurodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškinį patenkinus, visiškas sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes jei skundžiamas įsakymas bus vykdomas, ieškovė neabejotinai patirs nuostolių, o nustatyti jų dydį bus labai sunku. Bendro naudojimo objektų administratorius pajamas gauna iš administruojamų statinių bendrasavininkių, jos nėra pastovios, o priklauso nuo to, kokia pastato būklė, ar jam reikalingi remonto darbai ir pan. Šiuo metu skundžiamas įsakymas nėra pradėtas vykdyti, o ieškovei pradėjus administravimo procedūrų perdavimą, ji patirs papildomas sąnaudas. Daugiabučio bendro naudojimo objektų perdavimas administruoti kitam administratoriui yra sudėtingas procesas, todėl realus padėties, buvusios iki skundžiamo administracinio akto, atkūrimas gali tapti labai sudėtingas. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Palangos komunalinis ūkis“ visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu atliks su bendrosios nuosavybės administravimu susijusius veiksmus, todėl teismo sprendimo vykdymas pagal siekiamą tikslą nebebus įmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-02-11 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, jog ekonomiškumo principas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomas taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nepagrįstų nuostolių ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Aplinkybės, kuriomis ieškovė motyvuoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais, todėl vertintinos kaip ieškovės į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomų priemonių taikymui. Ieškovės argumentai dėl daugiabučio namo bendrasavininkų teisių ir interesų pažeidimo taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimu ginčo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų, kurie patys turi teisę pasirinkti ar pakeisti namo administratorių, tikėtinu teisių pažeidimu. Pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia ir ieškovės nurodomi dėl namo administratoriaus pasikeitimo kilsiantys nepatogumai ar galimi teisminiai ginčai. Palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo kilusi žala gali būti atlyginta LR civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu: pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinį nustatyta, kad jos sutampa su ieškinio dalyku. Be to, teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir pasekmes, padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas, nes dėl tokių priemonių taikymo neproporcingų suvaržymų ar nuostolių patirtų ne ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“, o trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo teismo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodo, jog teismas nepagristai padarė išvadą, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys atitinka ieškinio dalyką. Prašoma ne panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o tik uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su jo vykdymu, ir ieškovę, kuri iki šiol administruoja namą, paskirti laikinąja gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų administratore. Apie tai, kad atsakovė ketina perduoti namo administravimą trečiajam asmeniui, ieškovė įspėta nebuvo, dėl to teigtina, jog trečiasis asmuo iš anksto nesiruošė perimti namo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų trečiojo asmens interesų ir teisėtų lūkesčių. Ieškovė pateikė teisinius argumentus dėl kiekvieno iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas nei dėl vieno iš pagrindų nepasisakė. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į kitas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kurios pagrindžia ieškovės ieškinį ir kelia grėsmę sprendimo įvykdymui. Ieškovė kitoje byloje yra pareiškusi reikalavimą dėl kito neteisėto atsakovės įsakymo panaikinimo, t.y. prašo panaikinti atsakovės 2013-10-24 įsakymą Nr. A1-1066 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“. Būtent šio įsakymo pagrindu atsakovė neteisėtai organizuoja daugiabučio namo bendrasavininkių susirinkimus ir balsavimą raštu ir vėliau priima neteisėtus įsakymus dėl ieškovės nušalinimo nuo daugiabučių administravimo. Teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir atsakovės poziciją traktuoti kaip keliančią grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, pritaikytos priemonės paveiktų ne ieškovės ir atsakovės santykius, bet pažeistų daugiabučio namo gyventojų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-04 nutartimi tapatus UAB „Palangos butų ūkis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas analogiškoje byloje konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės išspręstų ginčą ir teiktų ieškovei neproporcingą pranašumą byloje. Net sustabdžius Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-01-07 įsakymo Nr. A1-7 galiojimą, namo savininkams liktų galimybė pasirinkti kitą namo administratorių. Prašo atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo tapačiose bylose formuojamą praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus: laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jei asmenys, prašantys jas taikyti, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios pasaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog parenkamos tokios priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-07 įsakymo Nr. A1-7, kuriuo iš ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo buvo išbrauktas vienas daugiabutis gyvenamasis namas, jo priežiūrą perduodant trečiajam asmeniui, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: paskirti ją laikinąja gyvenamojo namo, esančio Saulėtekio takas 22, Palangoje, bendro naudojimo objektų administratore ir uždrausti atsakovei bei trečiajam asmeniui atlikti veiksmus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai būtų įgyvendintas ginčijamas įsakymas.
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, padėties, buvusios iki sprendimo priėmimo, atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebegalimas (LR CPK 144 str. 1 d.).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, pasunkėtų padėties, buvusios iki byloje ginčijamo įsakymo priėmimo, atkūrimas. Visų pirma, ieškovė pati pripažįsta, jog ginčijamas įsakymas dar nėra pradėtas vykdyti. Ieškovės teiginys, jog pradėjus administravimo perdavimo procedūras, ji patirtų papildomas sąnaudas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neužkerta kelio būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės patirta žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Ieškovės teiginiai, jog žalos atlyginimo klausimas būtų komplikuotas, o nuostolių dydį apskaičiuoti būtų sunku, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė apskritai nekelia reikalavimo atlyginti dėl ginčijamo įsakymo priėmimo patirtą žalą, o, net ir kilus nuostolių atlyginimo klausimui, ieškovė disponuotų visomis Civilinio kodekso suteiktomis žalos įrodinėjimo priemonėmis.
Ieškovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindė tuo, jog atsakovė yra linkusi su ieškove elgtis nesąžiningai, nes bet kokia kaina siekia atimti iš ieškovės administruojamus daugiabučius ir perduoti juos savo kontroliuojamai įmonei. Savo teiginį dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovė grindžia tuo, jog yra apskundusi atsakovės 2013-10-24 įsakymą Nr. A1-1066 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“, kurio pagrindu, nors ir žinodama, kad jis apskųstas, atsakovė ir toliau organizuoja neteisėtus susirinkimus. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo kilsiant realų pavojų būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, jog atsakovė priėmė įsakymą, kuris gali būti pripažintas neteisėtu, ir įsakymui dar esant nenuginčytam jo pagrindu organizuoja daugiabučio bendrasavininkių susirinkimus, neleidžia daryti prielaidos, jog atsakovė tyčia elgiasi nesąžiningai ir gali kliudyti vykdyti būsimo teismo sprendimą. Ieškovės teiginiai dėl tendencingo atsakovės nesąžiningumo vertintini tik kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos.
Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.