Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VA Statyba“ ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymus dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu: 1) panaikino atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „VA Statyba“ pasiūlymą pateiktą viešajam pirkimui „Gydymo paskirties pastato – ligoninės, Ligoninės g. 12, Alytus, kapitalinio remonto darbai“, pirkimo Nr. 490166; 2) panaikino atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 27 d. sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Infes“ pasiūlymą; 3) priteisė ieškovei UAB „VA Statyba“ iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 3 047,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

2020 m. spalio 2 d. teisme gautas trečiojo asmens UAB „Infes“ prašymas netvirtinti ieškovės ir atsakovės 2020 m. spalio 1 d. sudarytos taikos sutarties Nr. SR-1666. Nurodoma, kad trečiasis asmuo nesutikdamas su teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ir jo motyvais, teiks apeliacinį skundą, nepraleidžiant nustatytų terminų, todėl teismo sprendimas neįsiteisės tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas neišnagrinės apeliacinio skundo ir neišspręs klausimo dėl Pirkimo procedūrų teisėtumo. Atitinkamai Kauno apygardos teismas turėtų atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, pagal kurią šalys įsipareigoja vykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymi, jog kaip matyti iš taikos sutarties turinio, šalys nesprendė tarpusavio nuolaidomis kilusio ginčo, nesprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimo. Ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi akivaizdžiai nesąžiningai, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus susitarė pakeisti Pirkimo procedūrose priimtus sprendimus, kai teismo sprendimas yra dar neįsiteisėjęs, o Pirkimo procedūros teismo sustabdytos 2020 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi siekia užkirsti kelią teismo sprendimo apskundimui ir galutinio teismo sprendimo dėl Pirkimo procedūrų teisėtumo priėmimui, o ne tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti ginčą. Trečiojo asmens teigimu tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą užtikrinti, kad Pirkimo procedūros vyktų lygiateisiškai ir skaidriai.

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Teisminis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliutūs. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Nors viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį, tačiau šiame kontekste kasacinio teismo pažymėta, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir svarbos bei teisinio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir šių santykių reguliavimo teismai, spręsdami šiuos ginčus, ribojami nutraukti procesą kitais atvejais leistinomis priemonėmis (pvz., taikos sutarties tvirtinimu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015); teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu: 1) panaikino atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „VA Statyba“ pasiūlymą pateiktą viešajam pirkimui „Gydymo paskirties pastato – ligoninės, Ligoninės g. 12, Alytus, kapitalinio remonto darbai“, pirkimo Nr. 490166; 2) panaikino atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 27 d. sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „Infes“ pasiūlymą; 3) priteisė ieškovei UAB „VA Statyba“ iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 3 047,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki įsiteisės teismo sprendimas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka gali būti apskųstas iki 2020 m. spalio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šalių siūlomos taikos sutarties sąlygas konstatuoja, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms ir principams bei viešajam interesui, todėl negali būti patvirtinta:

pirma, taikos sutarties 1 punkte šalys nurodė, jog įsipareigoja iki 2020 m. spalio 6 d. įvykdyti teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1724-924/2020, tačiau teismas pažymi, jog šalių susitarimas dėl neįsiteisėjusio 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimo yra negalimas, kadangi byloms šalims iki 2020 m. spalio 6 d. suteikta teisė teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Infes“ 2020 m. spalio 5 d. byloje pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuris 2020 m. spalio 6 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Tokiu būdu patvirtinus šalių sudarytą ir teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį būtų pažeista trečiojo asmens UAB „Infes“ teisė į apeliacinį procesą aukštesnės instancijos teisme, tai prieštarautų viešųjų pirkimų teisėtumo, skaidrumo, ūkio subjektų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principams bei įstatyme įtvirtintai viešųjų pirkimų tvarkai.

Antra, taikos sutarties 5 punkte šalys numatė, kad šalių pasirašyta taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties ją patvirtinti įsiteisėjimo dienos, tačiau kaip matyti iš minėto taikos sutarties 1 punkto turinio, atsakovė prisiėmė taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdyti iki 2020 m. spalio 6 d., t. y. dar negaliojant pačiai taikos sutarčiai, todėl šalių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti 2020 m. spalio 1 d. taikos sutartis laikytina, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Be to, iš šalių pateiktos teismui tvirti taikos sutarties turinio nenustatyta, kad taikos sutartimi šalys būtų sprendusios tarpusavio nuolaidomis kilusį ginčą (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsakovė Taikos sutartimi įsipareigojo įvykdyti 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą (Sutarties 1 p.), nors šis sprendimas, jeigu būtų patvirtinta taikos sutartis, būtų panaikintas. Teismo vertinimu, šalys šia taikos sutartimi siekia ne tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį ginčą, o apriboti trečiojo asmens galimybes apskųsti teismo sprendimą, su kuriuo šalys sutinka, taip pat tokiu būdu atsakovė išvengtų didesnių nuostolių dėl ieškovės valstybei sumokėto ir iš atsakovės ieškovei priteisto žyminio mokesčio (patvirtinus taikos sutartį dalis ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio jai būtų grąžinta).

Be to, kaip teisingai prašyme netvirtinti ieškovės ir atsakovės 2020 m. spalio 1 d. sudarytos taikos sutarties Nr. SR-1666 nurodo trečiasis asmuo UAB „Infes“, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).

Teismas, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis pažeidžia imperatyviuosius viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, todėl negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti tvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VA Statyba“ ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą 2020 m. spalio 1 d. taikos sutartį.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.