- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eI3-2562-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10183-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Prašymuį Ministerijas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (skundą paduodanti institucija) skundą uždarajai akcinei bendrovei „313 architects“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) (skundą paduodanti institucija) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21R-619 (AG-590-06-2022) (toliau – ir Sprendimas), o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „313 architects“ skundą LAGK dėl 2022 m. spalio 19 d. rašto Nr. D8(E)-5405 „Dėl atstumų nuo atvirų automobilių saugyklų skaičiavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau – ir Raštas) – atmesti.
2. Ministerija nurodo, kad LAGK Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, jog Sprendime klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes nepagrįstai konstatuota, jog „<...> į Ministeriją su prašymu kreipėsi ne advokatas, siekdamas gauti konsultaciją, o pareiškėja UAB „313 architects“ per savo teisėtą atstovą – advokatą ir tai buvo aiškiai nurodyta prašymo pirmoje pastraipoje<...>“, ir kad „<...> Ministerija priimant Raštą, netinkamai konstatavo besikreipiantį subjektą, vertino, kad kreipėsi advokatas savarankiškai, norėdamas gauti asmeninę teisinę Ministerijos konsultaciją, nors besikreipiantis subjektas yra pareiškėja, kuri kreipėsi per savo teisėtą atstovą, veikiantį atstovavimo sutarties pagrindu. Pačiame 2022 m. spalio 10 d. paklausimo turinyje atskleista, kad būtent projektuotojams kyla neaiškumų taikant jame aprašytas reglamento nuostatas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad besikreipiantis asmuo yra pareiškėja, o jos atstovas - advokatas tik pasirašė šį prašymą ir jį išsiuntė. Įstatymai garantuoja asmenims teisę turėti atstovus ir jie gali veikti tiek asmeniškai, tiek per savo atstovą ir Ministerija negali riboti asmenų teisės kreiptis per savo atstovus. Ministerijos Raštas yra nepagrįstas ir netinkamai motyvuotas, prieštaraujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatytiems reikalavimams<...>“.
3. Paaiškina, jog nors 2022 m. spalio 10 d. prašyme „Dėl atstumų nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų skaičiavimo“ (toliau – ir Prašymas) nurodoma, kad advokatas atstovauja pareiškėją, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad būtent pareiškėja kreipėsi į Ministeriją. Pažymi, kad tiek Prašymas, tiek 2022 m. rugpjūčio 11 d. paklausimas yra parengtas ant advokatų profesinės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ blanko. Šiuose paklausimuose pasirašančio asmens rekvizituose taip pat nurodoma ne pareiškėja, bet „advokatas A. K.“. Mano, jog šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad į Ministeriją pareiškėja nei tiesiogiai, nei per atstovą nesikreipė.
4. Teigia, jog tai, kad į Ministeriją aptariamu atveju kreipėsi ne pareiškėja, o advokatas papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog teikiant skundą LAGK buvo aiškiai nurodyta, kad skundą teikia pareiškėja, pasirašančio asmens rekvizituose taip pat aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos vardu pasirašo advokatas A. K..
Atsiliepimas
5. Pažymi, kad LAGK Sprendime tik atkartoja pareiškėjos skundo, teikto LAGK, nepagrįstus teiginius. Ministerija atkreipia dėmėsi, jog nors pateikė išsamų atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir išdėstė argumentus ir faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad aptariamu atveju į Ministeriją pareiškėja nei tiesiogiai, nei per atstovą nesikreipė, tačiau LAGK jų visiškai nevertino. Atitinkamai nurodo, jog nebuvo vertinti jokie Ministerijos atsiliepimo argumentai, o tai patvirtina, kad LAGK Sprendimas yra neobjektyvus, neišsamus ir nemotyvuotas.
6. Akcentuoja, jog priešingai nei teigiama LAGK Sprendime, prie Prašymo pridėta atstovavimo sutartis nepatvirtina, kad į Ministeriją kreipėsi pareiškėja per atstovą. Teigia, jog atstovavimo sutartis tik įrodo, kad pareiškėja pavedė atstovauti advokatui pareiškėjos interesus, bet nepatvirtina ir negali patvirtinti aplinkybės, jog su Prašymu į Ministeriją kreipėsi pareiškėja. Teigia, kad atsižvelgiant 2022 m. rugpjūčio 29 d. atstovavimo sutartyje nurodytą pavedimo apimtį, advokatui pavesta konsultuoti ir atstovauti pareiškėją atliekant prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektinių pasiūlymų viešinimo su visuomene procedūras, t. y. pavedimas apima tam tikrus veiksmus, susijusius su konkretaus pastato, esančio konkrečiu adresu, projektinių pasiūlymų viešinimo ir kitomis procedūromis, o Prašyme prašoma abstrakčiai išaiškinti atitinkamą teisės normą ir atitinkamai pažymi, kad tai pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau – ir Advokatūros įstatymas), priskirta advokato pareigoms.
Šalies argumentai
7. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju advokatas su Prašymu į Ministeriją kreipėsi ne dėl teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, o dėl konsultacijos dėl teisės akto taikymo, todėl Ministerija ginčijamu Raštu, remdamasi Įstatymo nuostatomis pagrįstai atsisakė teikti teisinę konsultaciją advokatui.
8. Akcentuoja, kad pareiškėjos skunde LAGK pateikiamas teiginys, jog pareiškėjai neaišku, kaip traktuoti tam tikrą teisės akto nuostatą, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Ministeriją pati, ar per atstovą, o duoda pagrindą spręsti, kad pareiškėja teisinės konsultacijos kreipėsi būtent į advokatą, kuris vietoje to, kad suteiktų teisinę konsultaciją, galimai neįvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio numatytų advokato teisių apimties, nepagrįstai kreipėsi teisinės konsultacijos į Ministeriją ir nepagrįstai savo pareigą atstovaujant klientą teikti teisines konsultacijas bando perkelti Ministerijai, bandydamas teigti, kad neva į Ministeriją kreipėsi ne advokatas, o pareiškėja per atstovą.
9. Ministerija pažymi, kad nevykdo ūkio subjektų patikrinimų ir nurodo, kad statybų ir teritorijų planavimo procese subjektų patikrinimus atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI). Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsniu, būtent VTPSI priskirta teikti metodinę pagalbą ir konsultuoti ūkio subjektus, o LAGK Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Ministerija turi pareigą konsultuoti ūkio subjektus remiantis VAĮ 7 straipsniu. Pažymi, kad VAĮ 7 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei nurodyta LAGK Sprendime, nėra įtvirtinta, kad „<...>ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis<...>“ ir nėra įtvirtinta, kad tokios konsultacijos ūkio subjektus atleidžia nuo atsakomybės.
10. Pažymi, kad advokato teikiamos paslaugos klientui yra atlygintinės, todėl mano, kad advokatas turi tinkamai vykdyti savo funkcijas ir pareigas klientui ir suteikti kvalifikuotas teisines konsultacijas, o ne bandyti išnaudoti kitus subjektus, nepagrįstai bandydamas jiems perkelti advokato prisiimtus įsipareigojimus, galimai siekdamas tiesiog pasinaudoti institucijos specialistų nuomone. Atsižvelgiant į tai, mano, kad advokato prašymas suteikti teisinę konsultaciją, o ne informaciją ar dokumentus, kaip numatyta Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje, traktuotinas kaip advokato pareigų neatlikimas ir, kaip teisingai nurodyta Rašte, būtent advokato kompetencijai priskirta suteikti konsultaciją klientui Prašyme keliamais klausimais, todėl Ministerija pažymi, jog teisėtai ir pagrįstai Raštu atsisakė teikti teisinę konsultaciją advokatui.
11. Ministerija taip pat nurodo, jog Raštas pareiškėjai nesukelia ir negali sukelti jokių teisių ir pareigų, todėl byla nenagrinėtina teisme.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja su Ministerijos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Nurodo, kad Ministerija netinkamai konstatavo besikreipiantį subjektą. Pažymi, jog anot pareiškėjos, Ministerija nurodė, jog kreipiasi advokatas savarankiškai, norėdamas gauti asmeninę teisinę Ministerijos konsultaciją, tačiau iš tiesų besikreipiantis subjektas yra būtent ji, kuri tiesiog kreipėsi per savo teisėtą atstovą – advokatą, kuris veikia su klientu sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu. Pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. paklausime buvo aiškiai nurodoma, jog yra kreipiamasi atstovaujant klientą UAB „313 architects“, pridedama atstovavimo sutartis, taip pat pačiame paklausimo turinyje atskleista, kad būtent projektuotojams kyla neaiškumų taikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas.
14. Teigia, kad iš šių aplinkybių yra akivaizdu, kad su 2022 m. rugpjūčio 11 d. paklausimu besikreipiantis asmuo yra pareiškėja, o advokatas, veikdamas kaip pareiškėjos atstovas, tiesiog pasirašė šį paklausimą ir jį išsiuntė. Pažymi, jog įstatymai garantuoją asmenims teisę turėti atstovus ir jie gali veikti tiek asmeniškai, tiek per savo atstovą, o Ministerija negali riboti asmenų teisės kreiptis per savo atstovus.
15. Akcentuoja, kad su 2022 m. rugpjūčio 11 d. paklausimu tikrai buvo kreiptasi tik advokato, nenurodant atstovaujamą asmenį, o tik vėliau, kai iš institucijų buvo gautos viena kitai prieštaraujančios konsultacijos, buvo nuspręsta kreiptis į Ministeriją dėl normos išaiškinimo ir pasiūlymo institucijoms suteikti metodinę pagalbą su Prašymu, kuriame jau buvo aiškiai nurodoma, kad kreipiamasi atstovaujant pareiškėją. Taigi pažymi, jog Prašymas buvo teikiamas atstovaujant pareiškėją, kaip nurodyta pačiame paklausime ir ką patvirtina pateikta atstovavimo sutartis.
16. Nurodo, kad teisinėje valstybėje yra nesuprantama Ministerijos pateikiama pozicija, kad neva advokatas negali kreiptis į institucijas su paklausimais dėl teisės aktų išaiškinimo ar konsultacijų, nes jis verčiasi teisine veikla. Teigia, jog nei VAĮ, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės diferencijuoti besikreipiančius asmenis ir vieniems suteikti administracines paslaugas, o kitiems tokių paslaugų nesuteikti. Atvirkščiai, teisės aktai draudžia diskriminuoti asmenis, įskaitant ir diskriminaciją dėl profesijos ar turimos kvalifikacijos.
Šalies argumentai
17. Pareiškėja nesutinka su Ministerijos nuomone, jog Raštas pareiškėjai nesukėlė jokių pasekmių, todėl byla net neturėtų būti nagrinėjama. Teigia, kad Ministerija Raštu sukūrė pareiškėjai teisines pasekmes, nurodant, kad jos paklausimas nebus nagrinėjamas ir į jį nebus atsakyta, nors Ministerija privalo savo kompetencijos klausimais konsultuoti asmenis. Taigi teisinės pasekmės sukeliamos iš esmės dėl Ministerijos neveikimo, kadangi Ministerija dėl formalių nepagrįstų priežasčių atsisako tinkamai išaiškinti teisės normas, nors turi tokią pareigą. Pabrėžai, kad dėl tokio Ministerijos neveikimo susiduria su rizika šias neaiškias ir skirtingai interpretuojamas normas pritaikyti netinkamai ir dėl to sulaukti atsakomybės. Teigia, jog iš Rašto turinio matyti, kad Ministerija net netyrė ir nenagrinėjo pareiškėjos atstovo pateikto prašymo faktinių ir teisinių aplinkybių, o tiesiog atsakė, kad advokatui tokia konsultacija nebus teikiama.
18. Paaiškina, jog susiklostė tokia situacija, kuomet įvairios valstybės įstaigos ir savivaldybės skirtingai aiškina Reglamento teisės normas. Pažymi, jog tai sukuria teisinį neapibrėžtumą projektuotojams, kuomet nėra iki galo aišku kokiu būdu bus taikomos tam tikros teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statinių projektavimą, kas gali iššaukti projektuotojų atsakomybę. Todėl aplinkos ministro, kaip Reglamentą patvirtinusio subjekto buvo prašoma pateikti oficialią poziciją, kuri būtų suderinta su institucijomis, kurios teikė išaiškinimus, nagrinėjamu klausimu, siekiant užtikrinti vienodą teisės normų aiškinimą ir taikymą bei tinkamą ir vieningą valstybės politikos įgyvendinimą šiuo klausimu.
19. Nesutinka su Ministerijos nuomone, kad neva Ministerija nėra įpareigota teikti teisės normų išaiškinimų. Nurodo, jog teisės teorijoje pripažįstama, kad tiksliausią ir aiškiausią teisės normos išaiškinimą gali pateikti ją priėmęs subjektas. Tuo labiau pabrėžia, kad Ministerija skundžiamame Rašte nurodo, jog ji formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendiną aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. Taip pat akcentuoja, kad VAĮ įtvirtinta institucijos pareiga konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, o Ministerijos nuostatų 8.6.4 papunktyje numatyta, kad Ministerija rengia ir tvirtina normatyvinius statybos techninius, statinio saugos ir paskirties dokumentus, metodines rekomendacijas, skirtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymui įgyvendinti ir taikyti. Atsižvelgiant į tai teigia, jog Ministerija pati iš esmės patvirtina, kad privalo asmenims teikti konsultacijas.
20. Mano, jog Ministerijos pozicija, kai vietoje to, kad išaiškintų neaiškią teisės normą arba imtųsi veiksmų jos pakeitimui, nusprendžia formaliai atsisakyti net nagrinėti tokį prašymą, laikytina, kaip aiškiai prieštaraujanti teisinės valstybės principui. Akcentuoja, kad teisinėje valstybėje, institucija, kuri atsakinga už tam tikrą reguliavimo sritį ir tvirtinanti neaiškius (skirtingai interpretuojamus) teisės aktus, turėtų būti suinteresuota ir dėti visas pastangas, kad teisės normos būtų kuo aiškesnės, vienareikšmiškai taikomos ir užtikrintų šių normų paskirtį. Tačiau pažymi, kad Ministerija veikia priešingai – deda visas pastangas, kad tik nereiktų išaiškinti savo pačios priimtų teisės normų ar imtis atitinkamų sprendimų dėl šių normų pakeitimo iniciavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
21. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl LAGK Sprendimo, kuriuo LAGK nusprendė patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Ministerijos Raštą bei įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato A. K. 2022 m. spalio 10 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Ministerijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė Ministerija skunde teismui prašo panaikinti LAGK Sprendimą, o pareiškėjos skundą LAGK dėl Ministerijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja rengdama ir derindama projektus, pastebėjo, jog įvairių valstybės institucijų ir savivaldybių darbuotojai skirtingai taiko tam tikras teisės aktų nuostatas. Viena iš šių nuostatų yra Reglamento 123 punkto ir jo papunkčių normos. Atitinkamai konsultacijos kreipėsi į advokatą, tačiau advokatas galėjo pateikti tik savo nuomonę ir įžvalgas dėl šių teisės aktų, bet ne oficialų teisės normų išaiškinimą, kuris turėtų tam tikrą reikšmę ateityje kilus ginčams dėl šių normų taikymo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos atstovas advokatas kreipėsi į šioje srityje kompetentingas valstybės institucijas su oficialiais paklausimais dėl konsultacijų ir teisės normų išaiškinimo, kad būtų galimybė tiksliai atsakyti į pareiškėjai kylančius klausimus: 1) 2022 m. rugpjūčio 11 d. paklausimu „Dėl atstumų nuo automobilių aikštelių skaičiavimo“ kreipėsi į Ministeriją; 2) 2022 m. rugpjūčio 29 d. paklausimu „Dėl atstumų nuo automobilių aikštelių skaičiavimo“ kreipėsi į VTPSI; 3) 2022 m. rugsėjo 13 d. paklausimu „Dėl atstumų nuo automobilių aikštelių skaičiavimo“ kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC). Į visus šiuos paklausimus buvo gauti atsakymai su institucijų konsultacijomis: 1) Ministerijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas į paklausimą Nr. D8(E)-4429; 2) VTPSI 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakymas į paklausimą Nr. D8(E)-4429; 3) NVSC 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakymas į paklausimą Nr. (11 14.1.2 Mr)2-47458.
23. Pareiškėja, gavusi nurodytus atsakymus ir juos sulyginusi, pastebėjo, kad institucijos skirtingai traktuoja teisės aktų nuostatas dėl atstumų nuo atvirojo tipo automobilių stovėjimo aikštelių. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja su 2022 m. spalio 10 d. Prašymu dėl teisės aktų išaiškinimo dar kartą kreipėsi į Ministeriją. Prašyme paaiškino, kad įvairių valstybinių įstaigų, įskaitant VTPSI ir NVSC specialistai skirtingai aiškina Reglamentą ir tai kelia neaiškumą ypač projektuotojams. Advokatas Prašyme pateikė pavyzdį kaip Ministerija 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. D8(E)-4429; 2) VTPSI 2022 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. D8(E)-4429; 3) NVSC 2022 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. (11 14.1.2 Mr)2-47458 pateikė skirtingą Reglamento 123.5 papunkčio nuostatų, susijusių su atstumu nustatymu nuo atvirųjų automobilių saugyklų, taikymo aiškinimą. Turėdamas tikslą užtikrinti vienodą teisės normų aiškinimą ir taikymą bei tinkamą ir vieningą valstybės politikos įgyvendinimą šiuo klausimu, advokatas Prašymu Ministerijos prašė pateikti oficialią, su institucijomis, kurios teikė išaiškinimus nagrinėjamu klausimu, suderintą poziciją, t. y. atsakyti, kaip turi būti skaičiuojami atstumai nuo automobilių saugyklų Prašymo 1-5 punktuose nurodytais atvejais.
24. Pareiškėjos atstovas advokatas, prie pasirašyto Prašymo, kurį pasirašė advokatas, taip pat pridėjo 2022 m. rugpjūčio 29 atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato ir pareiškėjos.
25. Ministerija, išnagrinėjusi Prašymą, advokatui pateikė 2022 m. spalio 19 d. Raštą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 punkto ir 48 straipsnio 1 dalies bei VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatomis, teisės akto galiojimo traktuotės bei atstovavimo klientui patarimai yra advokato, turinčio Advokatūros įstatymo įtvirtintas pareigas bei teises kompetencija, o ne Ministerijos, todėl atsisakė tenkinti Prašymą.
26. Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos Raštu, 2022 m. spalio 20 d. su skundu kreipėsi į LAGK, nurodydama, kad Ministerijos Raštas yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių viešąjį administravimą bei teikiamų sprendimų tinkamą motyvavimą, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad su Prašymu į Ministeriją kreipėsi ne advokatas, siekdamas gauti konsultaciją, o pareiškėja per savo teisėtą atstovą – advokatą A. K..
27. LAGK skundžiamu Sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Ministerijos Raštą bei įpareigojo Ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą. Sprendime LAGK pažymėjo, kad Ministerijos Raštas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų - jame nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei sprendimo motyvai. Akcentavo, jog Ministerija neatliko aiškios teisinių santykių kvalifikacijos, priimdama sprendimą apsiribojo tik formalia nuoroda į Advokatūros įstatymo nuostatas, nesusiedama jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų reikalavimais.
28. Ministerija nesutikdama su tokiu LAGK Sprendimu, kreipėsi į teismą.
29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ ir Advokatūros įstatymas.
30. VAĮ įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga visiems viešojo administravimo subjektams konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.
31. Pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.
32. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punkte nustatyta: „45. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: <...> 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; <...>“.
33. Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
34. Pagal Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, advokatų teikiamos teisinės paslaugos - tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.
35. Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (1 punktas); savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (2 punktas).
36. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį.
37. Pagal anksčiau aptartas Advokatūros įstatymo nuostatas, advokato teikiamas teisines paslaugas, be kita ko, sudaro ne tik teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), bet ir kliento atstovavimas teisės klausimais pagal pasirašytą sutartį. Veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti advokatas turi teisę gauti atstovaujamam asmeniui reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų. Jei advokatas nepagrindžia, jog prašoma informacija yra reikalinga teisinėms paslaugoms teikti, tokiu atveju motyvuotai atsisakoma ją pateikti. Advokato, vykdančio advokato veiklą, teisė gauti informaciją siejama su institucijai, į kurią kreipiamasi, pateikimu duomenų, įrodančių, jog prašoma informacija turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
38. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar LAGK, priimdama ginčijamą Sprendimą, teisingai konstatavo, jog Ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Prašymą ir advokatui pateikti konsultaciją Prašyme nurodytais klausimais.
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog advokatas Prašyme aiškiai nurodė, jog atstovauja pareiškėją atstovavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjos atstovas prie Prašymo pateikė tarp advokato A. K., dirbančio (duomenys neskelbtini) advokatų profesinėje bendrijoje, ir UAB „313 architects“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Šia sutartimi advokatui pavesta atstovauti pareiškėjos interesams teikiant konsultacijas ir atstovaujant pareiškėją atliekant prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų viešinimo su visuomene procedūras, techninio projekto rengimo ir derinimo procedūras bei visas procedūras gaunant statybą leidžiantį dokumentą(-us) statinių statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei visais kitais klausimais susijusiais su statinių projektavimu šiame žemės sklype; vykdant šį pavedimą, pareiškėja advokatui A. K. suteikia teisę atstovauti jį, be kita ko, visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose (administraciniuose) teismuose, visose ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių valdžios ir valdymo, savivaldos ir kt. institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant, ministerijose, vyriausybinėse institucijose, savivaldybėse ir kt.
40. Teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. atstovavimo sutartimi pareiškėja, be kita ko, pavedė advokatui atstovauti ją visais klausimais, susijusiais su prekybos paskirties pastato ir statinių projektavimu bei statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini). Prašyme advokatas nurodė kreipimosi ir prašomos konsultacijos priežastis – statinių projektavimo veiklą vykdantiems projektuotojams kylančių neaiškumų taikant aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatas ir tai, jog šias nuostatas atskiros institucijos aiškina skirtingai. Nagrinėjamu atveju advokatas į Ministeriją kreipėsi būtent atstovaudamas pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos skundo teiginys, jog su Prašymu į ją kreipėsi ne pareiškėja, todėl ji nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Rašto ir vien šiuo pagrindu LAGK sprendimas turi būti naikintinas, laikytinas nepagrįstu.
41. Dėl Ministerijos teiginio, kad advokatas su Prašymu į Ministeriją kreipėsi ne dėl teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, o dėl konsultacijos dėl teisės akto taikymo, todėl Raštu pagrįstai atsisakė teikti teisinę konsultaciją, teismas sutinka su LAGK Sprendime išdėstyta pozicija ir kartu pažymi, kad Ministerija Rašte nenurodė aplinkybių, dėl kurių advokatas, atstovaudamas pareiškėją, negali gauti konsultacijos pareiškėjai rūpimais klausimais ir kokių faktinių aplinkybių pagrindu, taikydama Rašte įvardintas Advokatūros įstatymo nuostatas, atsakovė vertino, jog Prašyme suformuluoti klausimai nepriskirtini Ministerijos kompetencijai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog pati Ministerija Rašte nurodė, jog VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo institucijos pareiga konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais (VAĮ 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Ministerija, gavusi pareiškėjos, atstovaujamos advokato, Prašymą, turėjo suteikti prašomą konsultaciją, todėl sutiktina su LAGK Sprendime padaryta išvada, kad Rašte nurodytas motyvas, jog Prašymo klausimai priskirtini advokato kompetencijai, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Ministerija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovo Prašymą.
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAIĮ8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2009-03- 27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
43. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018- 07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 150-502/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013- 04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015-01-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).
44. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama asmenų pateiktus prašymus, privalo vadovautis VAĮ nuostatomis ir administraciniame sprendime turi nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei sprendimo motyvus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).
45. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas LAGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, LAGK Sprendimu pareiškėjos skundas pagrįstai patenkintas, Ministerijos Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl LAGK Sprendimu yra pagrįstai panaikintas ir Ministerija pagrįstai įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato A. K. 2022 m. spalio 10 d. prašymą.
46. Atsižvelgiant į išdėstytą, Ministerijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
47. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
48. Pareiškėja atsiliepime į atsakovės skundą prašė iš atsakovės priteisti pareiškėjos naudai pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėja teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų apie tai, ar ji patyrė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, jeigu taip, koks jų dydis, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje administracinėje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.