Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo V. P. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. P., R. P., VĮ Turto bankas, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. P. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas pratęsti terminą priimti tėvo J. P., mirusio 2011 m. rugsėjo 20 d., palikimą. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. mirė pareiškėjo tėvas J. P., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Įpėdiniai į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. J. P. mirė būdamas našlys, pirmos eilės įpėdiniai pareiškėjas V. P., dukra V. P.. J. P. vardu jokio turto VĮ Registrų centre nebuvo ir nėra registruota, įpėdiniams nebuvo žinoma apie palikimą po tėvo mirties, todėl jie nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 2014 liepos 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. P. (J. P. brolis) priėmė palikimą po tėvo M. P. (J. P. tėvo) mirties pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą. 2015 sausio 8 d. įrašą M. P. įregistruota nuosavybės teisė į 5,23 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2014 gruodžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ½ dalį M. P. turto paveldėjo E. P.. Pagal 2015 gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. turtą paveldėjo jo sūnus R. P.. Kita ½ dalis minėtos nuosavybės liko registruota M. P. vardu. 2016 birželio viduryje R. P. pranešė pareiškėjui, šis savo seseriai, kad 2004 rugsėjo 2 d. Utenos rajono 1-ame notaro biure buvo užregistruotas J. P. pareiškimas dėl mirusio 2004 liepos 10 d. tėvo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo. Taigi pareiškėjo tėvui priklausė pusė senelio M. P. palikimo. Pareiškėjas nežinojo, kad jo tėvui priklausė dalis senelio palikimo, neturėdamas nei dokumentų, nei teisingos informacijos apie tėvo turtą, negalėjo realizuoti savo kaip įpėdinio teisių per įstatymo nustatytą terminą po tėvo mirties. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį pratęsti.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Palikimas priimamas išreiškiant valią valdyti mirusiojo turtą, arba priimamas pagal testamentą. CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Iš pareiškėjo pateiktų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d., išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-473-964/2014 pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. P. ir Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Teismas nurodė, kad faktas nustatytas nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimui ir paveldėjimo teisei įforminti.

Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-473-964/2014, nustatė, kad „M. P. mirė 2004 m. liepos 12 d. Po jo mirties liko palikimas – 5,23 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), bei asmeniniai, namų apyvokos, apstatymo daiktai, padargai. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatus neįregistruota. (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje aukščiau minėtas turtas registruotas M. P. vardu. Pareiškėjas nurodė, kad M. P. įstatyminiai įpėdiniai buvo sūnūs J. P., E. P. ir P. P.. 2014-07-28 Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. P. nebuvo sudaręs testamento. E. P. mirė 2014 m. kovo 20 d. Jis buvo pateikęs pareiškimą Utenos rajono 1-ajam notaro biurui dėl tėvo M. P. turto paveldėjimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į M. P. turtą jam neišduotas. J. P. mirė 2011 m. rugsėjo 20 d. Po jo mirties į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nepradėta. Trečias M. P. sūnus – P. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad pareikštas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nenagrinėtinas teisme, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu jau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas, tame tarpe ir pareiškėjo nurodomas turtas, atsiradęs po J. P. mirties yra jau priimtas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad, minėtame Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu R. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo E. P. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad palikimas atsiradęs po M. P. ir J. P. mirčių yra priimtas, todėl teismas negali atnaujinti termino jau priimtam palikimui priimti. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsisako priimti pareiškėjo V. P. pareiškimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad “Faktas nustatytas nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimui ir paveldėjimo teisei įforminti“. Ši frazė vertintina kaip aiškus rašymo apsirikimas, nes pagal CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. E. P. pagl teismo sprendimą laikomas priėmusiu visą savo tėvo M. P. palikimą, tame tarpe ir visą 5,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir turėtų kreiptis į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. P., R. P., VĮ Turto bankas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.