Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-980-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
e2S-980-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42534-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
T. Š.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-980-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42534-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Atsakovas T. Š. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters A. Š. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu T. Š.; nustatyti laikiną ieškovės J. Š. bendravimo su dukterimi A. Š. tvarką; priteisti iš ieškovės J. Š. nepilnametei dukrai A. Š. laikiną išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Ieškovė J. Š. atsiliepimo į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones per teismo nustatytą terminą nepateikė. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, jog šiuo metu tenkinti atsakovo prašymą – nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo nėra tikslinga, kadangi nepilnametė dukra šiuo metu ir taip gyvena su tėvu. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė teikia išlaikymą vaikui, tikslinga priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iš ieškovės J. Š.. Taip pat pažymėjo, jog netikslinga nustatyti laikiną J. Š. bendravimo su dukra tvarką, nes turimais duomenimis, nepilnametė gyvena su tėvu, 2-3 dienas su nakvyne praleidžia pas motiną, todėl tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo T. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė ieškovės J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo tvarką: J. Š. bendrauja su dukra A. Š. poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant dukrą penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. arba vaiko ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą pirmadienį į vaiko ugdymo įstaigą iki 8 val. ryto;J. Š. bendrauja su dukra A. Š. darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;J. Š. privalo pranešti T. Š. apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant vaiko tėvą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė iš J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos, t.y. 2017-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui atsakovui T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Netenkino prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Nutartį dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka tarp šalių nėra nutraukta, tačiau sutuoktiniai šiuo metu gyvena skyrium, šalių dukra gyvena kartu su tėvu šeimos nuolatiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kadangi nėra pagrindo vertinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nustatydamas laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų žalą nepilnamečiui vaikui ar rodytų netinkamą elgesį, rėmėsi šalių paaiškinimais, jog ieškovė su dukra matosi 2-3 kartus per savaitę, mergaitė nakvoja motinos gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo nustatyti minimalią ieškovės bendravimo su dukra tvarką matantis tik du savaitgalius per mėnesį, kadangi tai neatitinka vaiko interesų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vaiko užimtumą, pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną dukros bendravimo tvarką su motina. Įvertinęs, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės teikiamą išlaikymą dukrai bei duomenis apie šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 200 EUR laikinas išlaikymas užtikrins šalių nepilnametės dukros poreikius bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. Š. prašė pakeisti 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, t.y. ieškovė bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje (su nakvyne) kas antrą mėnesio savaitę nuo pirmadienio (paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) iki ketvirtadienio ryto (nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą), taip pat tos pačios savaitės penktadienį paimant iš ugdymo įstaigos iki pirmadienio (nuvežant į ugdymo įstaigą); nuo ketvirtadienio (paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) iki penktadienio ryto (nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą) bendrauja tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę vaikas nebendravo), o mėnesio sekančią savaitę maksimaliai bendrauja tas iš tėvų, su kuriuo vaikas bendravo tik iš ketvirtadienio į penktadienį; skundžiamą nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo pakeisti nustatant, kad ieškovė J. Š. teiks 80 EUR laikinąjį išlaikymą dukrai A. Š. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pavedant T. Š. disponuoti šiomis lėšomis iki teismo sprendimo priėmimo.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės bendravimo su dukra tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų bei teisėtų lūkesčių principo, kartu pažeidžia ir ieškovės interesus. Pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas tarpusavio susitarimu jau daugiau nei mėnesį reguliariai pakaitomis bendrauja su dukra kas savaitę savo gyvenamosiose vietose. Toks bendravimas užtikrina maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaiko gyvenime ir išlaikant vaiko ryšį su abiem tėvais. Tokia bendravimo tvarka atitinka ir šalių nepilnametės dukters interesus, tai patvirtina 2017-01-03 VTAS buities tyrimo aktas bei 2017-01-25 VTAS išvada. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kadangi tuo metu keitė atstovą, t.y. dėl susidariusios situacijos nebuvo tinkamai susitarta, kuris iš atstovų turės parengti atsiliepimą.Apeliantės nuomone, taip pat nėra tikslingas skundžiama nutartimi priteistas 200 EUR išlaikymas teikiamas ieškovės šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į tai, kad šalių gaunamos pajamos iš esmės yra panašios, o abu tėvai praleidžia su vaiku vienodai laiko, todėl manvtina, kad tokio dydžio išlaikymas yra netikslingas, nes abu tėvai užtikrina vaiko poreikių patenkinimą tiesiogiai bendraudami su juo. Šiuo atveju vaikui skiriamo išlaikymo dydis galėtų būti 80 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų, kurios būtų mokamos pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą su tikslu padengti išlaidas už vaiko lankomą ugdymo įstaigą bei dalį būrelių. Apeliantė pažymi, jog visada rūpinosi dukros gerove, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis prielaida, kad ieškovė galimai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nes vaikas neva tai gyvena su atsakovu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. Š. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Siūlomos tvarkos patvirtinimas reikštų ne laikinos bendravimo tvarkos nustatymą, o vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimą iš vienos vietos į kitą, kadangi pagal minėtą tvarką apeliantė su dukra bendrautų kas antrą savaitę, išskyrus vieną dieną, kurią vaikas nakvotų pas atsakovą. Pagal tokią tvarką vaiko suvokimas apie jo gyvenamąją vietą, namus ir aplinkos stabilumą būtų išbalansuotas. Apeliantė nepateikė jokių psichologų išvadų, jog 4 metų amžiaus šalių nepilnametei dukrai tokia bendravimo tvarka nepadarytų neigiamos įtakos. Atsakovas taip pat pažymi, jog vaiko nuomonė išsakyta Vaiko teisių apsaugos specialistams, jog ji nori gyventi ir pas mamą ir pas tėtį yra visiškai suprantama, tačiau tai nereiškia, kad tokia bendravimo tvarka atitinka dukters interesus. Aplinkybė, kad pati ieškovė išsikraustė iš šeimos namų palikdama dukrą gyventi su atsakovu patvirtina, kad ir pačios ieškovės nuomone dukters namai ir saugi aplinka yra būtent tuose namuose, kuriuose gyvena atsakovas. Atsakovas taip pat paaiškina, jog ieškovės pridėtame susirašinėjime šalys aptarinėjo galimos taikos sutarties sąlygas, tačiau tai nėra laikytina šalių susitarimu dėl laikinos bendravimo tvarkos. Jeigu atsakovas geranoriškai sutinka, kad ieškovė daugiau laiko praleistu su dukra, tai tik patvirtina, jog atsakovas nesiekia apriboti ieškovės bendravimo su dukra.Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl priteisto laikino išlaikymo. Pažymi, jog dalis ieškovės pateiktų kvitų, kuriais ji įrodinėja patirtas išlaidas vaiko išlaikymui yra patirtos trečiųjų asmenų. Be to, dalį patirtų išlaidų (vaiko vaistams ir drabužiams) šalys pasidalino pusiau. Išėjusi iš namų ir apsigyvenusi tėvų namuose, kuriame nėra tinkamų sąlygų vaikui augti, ieškovė turi pareigą tokias sąlygas sudaryti, todėl šias išlaidas ieškovė turėtų prisiimti savarankiškai. Pateikti kvitai pagrindžiantys išlaidas kino bilietams ir pietums, taip pat negali būti pagrindu sumažinti teikiamo išlaikymo sumą, kadangi tai yra ieškovės pasirinktas laiko su vaiku praleidimo būdas. Kadangi vaikas faktiškai liko gyventi su atsakovu, skyrium gyvenanti ieškovė prie vaiko išlaikymo išlaidų privalo prisidėti lygia dalimi. Pagal pačios ieškovės skaičiavimus apie patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, iš jos turėjo būti priteistas 300 EUR išlaikymas, tačiau skundžiama nutartimi priteista daug mažesnė suma skirta patenkinti vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos – nustatyta laikina skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarka bei iš jos priteistas 200 EUR laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai faktiškai gyvenančiai su atsakovu.Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nei šalių nepilnametės dukros, nei apeliantės interesų, yra per siaura, kadangi šalių susitarimu ieškovė jau daugiau nei mėnesį bendrauja su dukra kas antrą savaitę. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu, kadangi šalių nepilnametei dukrai tiek su ieškove, tiek su atsakovu praleidžiant vienodą laiko tarpą, jų patiriamos išlaikymo išlaidos yra vienodos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Laikina vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka yra skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, t.y. kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui ir kokia bendravimo tvarka pilnai atitinka vaiko interesus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenustatęs aplinkybių, dėl kurių ribotina ieškovės bendravimo su dukra tvarka, pagrįstai nustatė maksimalią ieškovės bendravimo su dukra tvarką. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo dėstoma pozicija, jog šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti ar pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas kas antrą savaitę gyventų pas ieškovę, nesukeltų emocinio nestabilumo vaikui ir neapsunkintų šalių. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, o mažamečiams vaikams tai yra itin svarbu, siekiant užtikrinti jiems tinkamą, saugią bei stabilią aplinką augti bei vystytis. Vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi. Aplinkybė, jog šalys po ieškovės išsikraustymo maždaug mėnesį bandė tokį ieškovės bendravimo su dukra būdą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog šalys dėl jo susitarė ir kad jis neabejotinai atitinka mergaitės interesus. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog bylos medžiaga patvirtina, kad šalys geba gražiuoju susitarti dėl ieškovės bendravimo su dukra, todėl teismo nustatyta tvarka nedraudžia šalims susitarti ir dėl intensyvesnio bendravimo. Minėta, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka yra priemonė išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti nepilnametės šalių dukros interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas faktas, jog mergaitė Vaiko teisių apsaugos specialistams išreiškė norą gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį, natūrali keturių metų amžiaus vaikui esamoje situacijoje, tačiau nelaikytina, jog tokio amžiaus vaikas geba suformuoti pažiūras atitinkančias jo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą tiek šalių nepilnametės dukros interesus, tiek ieškovės teisę dalyvauti auklėjant vaiką užtikrinančią bendravimo tvarką, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti nėra teisinio pagrindo.Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 80 EUR. Prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, jog vaikas pagal jos prašomą nustatyti bendravimo tvarką su ja praleidžia tiek pat laiko kiek ir su atsakovu, todėl ji patiria tokias pačias išlaikymo išlaidas kaip ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui.Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, šiuo atveju nustatyti kiek kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko išlaikymo, koks reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydis bei kokios realių tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, jog jos patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos yra tokio paties dydžio kaip ir atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės įrodinėjama aplinkybė, kad dukra daug laiko praleidžia su ja įrodo tik tai, kad apeliantė prisideda prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė teikia nuolatinį išlaikymą ir jis yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Minėta, jog laikino išlaikymo priteisimas yra reikalingas užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl manytina, jog tik atitinkamo dydžio laikino išlaikymo priteisimas vaikui, pavedant šiomis lėšomis disponuoti asmenį, su kuriuo vaikas faktiškai gyvena, užtikrina minėtus vaiko interesus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė