- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- eI2-16349-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05322-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 24S208509 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimu yra uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2029 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui).
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: (1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; (2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad priimamas sprendimas turi būti motyvuotas ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas grindžiamas visiškai deklaratyvia išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė vien remdamasis Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kurioje pateiktas vertinimas, jog pareiškėjo darbinė patirtis jo gimtinėje 2014 metais (pareiškėjas kelis mėnesius dirbo betonuotoju atominėje elektrinėje), esą gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui.
Migracijos departamentas nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Departamentas nevertino savo žinioje turimos informacijos apie pareiškėją, apie jo buvimo ir darbo laikotarpius Lietuvoje, jo paaiškinimų, nors šie duomenys objektyviai patvirtina, kad VSD išvada apie tai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra klaidinga.
Nei Migracijos departamento, nei VSD išvadose nėra jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs neteisėtų tikslų Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui argumentuojama vienintele aplinkybe – 2014 m. pareiškėjas dirbo atominėje elektrinėje Baltarusijos Respublikoje, todėl esą tokia darbinė patirtis gali reikšti pareiškėjo ryšius su Baltarusijos Respublikos valdžia ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Pastebi, kad pareiškėjas ekonominius darbinius ryšius su Lietuva palaikė nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 4 d; pareiškėjas turėjo galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. jis turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi. Asmuo nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2024 m. liepos 15 d. dirbo Lietuvoje. Per daugiau nei 4 metus nebuvo nustatyta jokių pareiškėjų realių ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų net numanyti, kad pareiškėjas siekia Lietuvoje neteisėtų tikslų. Pareiškėjas visą šį laiką dirbo betonuotoju, t. y. atliko tik tiesiogines darbo funkcijas. Pareiškėjas niekada nedalyvavo jokiose akcijose, renginiuose, protestuose nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Pareiškėjas taip pat niekada niekur nėra reiškęs jokių savo politinių pažiūrų.
Pareiškėjas atominėje elektrinėje dirbo 2014 metais, t. y. daugiau nei prieš 10 metų, neabejotina, kad per tokį ilgą laikotarpį esant realiems pareiškėjo ryšiams su Baltarusijos Respublikos režimu ir institucijomis, jie būtų paaiškėję ir pagrįsti objektyviais įrodymais. Tokių duomenų nenustačius, akivaizdu, kad Sprendimas yra grindžiamas tik deklaratyviais samprotavimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad į Baltarusijos Respubliką vyksta išimtiniu tikslu – aplankyti šeimą, nes Lietuvoje jokių šeimyninių ryšių neturi, bei padėti vienišai mamai. Konkrečiai Baltarusijos Respublikoje gyvena pareiškėjo motina, kuri yra našlė, ir sesuo su vaiku. Kadangi mama gyvena tik 50 km nuo Lietuvos–Baltarusijos pasienio, todėl kelionė į Baltarusiją iš Vilniaus užtrunka vos porą valandų. Pareiškėjas važiuoja į Baltarusiją tikslu padėti mamai tvarkant namų ūkį. Pareiškėjo mama yra našlė, senyvo amžiaus, turi namų ūkį (daržą, naminius gyvūnus), todėl jai objektyviai reikalinga fizinė pagalba dirbant ūkio darbus. Taigi, pareiškėjo trumpalaikės išvykos aplankyti šeimą objektyviai nepatvirtina jokios pareiškėjo esą keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Pareiškėjo pagrįstu vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkto taikymui – netaikyti pareiškėjui judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nekelia jokios realios grėsmės valstybės saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2024 m. liepos 2 d. Migracijos departamentas gavo 2024 m. liepos 1 d. VSD išvadą Nr. 18-6112, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose ir strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti betonuotoju. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė, kad 2014 metais dirbo Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje betonuotoju.
2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S206830 atsisakyti pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Šis sprendimas nėra skundžiamas.
Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadas ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Vertinant pareiškėjo ryšius nustatyta, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2022 m., jis nedaug laiko praleidžia Lietuvoje, taip pat pareiškėjas, atsižvelgiant į fiksuotus valstybės sienos kirtimus, dažnai grįžta į kilmės šalį, kas reiškia, kad jo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Tai, kad pareiškėjas dažnai grįžta į kilmės valstybę patvirtina, kad Baltarusijos režimas nelaiko asmens nelojaliu. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo atsižvelgta į pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 4 d. galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Asmuo nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2024 m. liepos 15 d. dirbo Lietuvoje, šiuo metu nedirba.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, ir tai, kad šio asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Pažymi, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) m. gyvena jo motina, kuri yra našlė, ir sesuo su vaiku. Kadangi (duomenys neskelbtini) m. yra tik 50 km nuo Lietuvos–Baltarusijos pasienio, jis dažnai vyksta į Baltarusiją padėti motinai, o kai Lietuvoje nebuvo darbo, jis namo į Baltarusiją vykdavo ir ilgesniam laikui. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina faktą, jog jį su Baltarusija sieja aktyvūs socialiniai ryšiai. Atkreipia dėmesį, jog jei kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių.
Pareiškėjo argumentai dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, šioje byloje nėra reikšmingi. Pareiškėjas skundžia Sprendimą, kurio uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių. Sprendimas Nr. 24S206830 atsisakyti pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi nėra skundžiamas šioje byloje, jau yra įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka.
VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Baltarusijos atominės elektrinės projektą įgyvendino korporacija „Rosatom“. Baltarusijos atominės elektrinės projektas buvo įgyvendintas nesilaikant branduolinės saugos (statybų) reikalavimų. Be kita ko, Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatacijos metu elektrinėje įvyko ne vienas incidentas. „Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus funkcionavimą ir generuoja didelę dalį šalies biudžeto pajamų. Korporacija yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose ir iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų.
Pareiškėjo darbas Rusijos strateginės korporacijos projektuose kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Papildomas kontržvalgybines rizikas kelia ir tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją. Baltarusijos piliečių vykimas į Baltarusijos Respubliką nėra draudžiamas, tačiau tai didina pareiškėjo pažeidžiamumą ir tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų Lietuvos nacionaliniam saugumui priešingiems tikslams. Vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S206830, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl laikoma, jog jis yra nenuginčytas ir galiojantis.
Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4,6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S208509 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais. Pažymi, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui, nustatyta remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais, kadangi Baltarusijos Respublikos atominė elektrinė yra Baltarusijos valstybės valdoma įmonė, veikianti Baltarusijos režimui strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, dirbti, statant šį objektą, galėjo tik patikrinti, turintys specialius leidimus, patikimi ir lojalūs valdžiai asmenys. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 15 d. įstatymu pripažino Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomą branduolinę elektrinę nesaugia branduoline elektrine, kuri kelią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Vertinant pareiškėjo ryšius nustatyta, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2022 m., jis nedaug laiko praleidžia Lietuvoje, taip pat pareiškėjas, atsižvelgiant į fiksuotus valstybės sienos kirtimus, dažnai grįžta į kilmės šalį, kas reiškia, kad jo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Tai, kad asmuo dažnai grįžta į kilmės valstybę patvirtina, kad Baltarusijos režimas nelaiko asmens nelojaliu. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, ir tai, kad šio asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Pažymėtina, jog pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neskundė. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad su minėtu sprendimu pareiškėjas sutiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas kvestionuodamas Sprendimą iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, atsakovas turėjo ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, taikomos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos.
Valstybės saugumo departamento 2024 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. 18-6112 nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose ir strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, nustatyta remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais, kadangi Baltarusijos Respublikos atominė elektrinė yra Baltarusijos valstybės valdoma įmonė, veikianti Baltarusijos režimui strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, dirbti, statant šį objektą, galėjo tik patikrinti, turintys specialius leidimus, patikimi ir lojalūs valdžiai asmenys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose LVAT taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą).
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jį priimant atsakovas laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatytų pagrindų, t. y. vertino kompetentingos valstybės institucijos motyvuotą išvadą ir pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (pagrįstai priėjo išvados, kad VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose; VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (vertino pareiškėjo ryšius ir nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2022 m., jis nedaug laiko praleidžia Lietuvoje, taip pat pareiškėjas, atsižvelgiant į fiksuotus valstybės sienos kirtimus, dažnai grįžta į kilmės šalį, kas reiškia, kad jo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, todėl darė išvadą, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą).
Pareiškėjas akcentuoja, kad anksčiau jam buvo išduota viza bei leidimas laikinai gyventi ir nebuvo nustatyta jokios pareiškėjo grėsmės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad situacijos vertinimas negali kisti. Šiuo metu kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija. Paskutiniu metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Be to, tokie asmenys, kaip minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas įsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 24S206830 nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taip pat jis iš esmės neturi jokių šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tad jam, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunkčiu, galėjo būti nustatytas netgi 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Tuo tarpu Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nustatė per pus trumpesnį laikotarpį, t. y. 5 metus. Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. eA-3521-968/2021).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.