Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „RRsystem“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzui, atsakovui R. R., atsakovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „RRSystem“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Angorela“, ieškinį atsakovui R. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareikštu ieškiniu actio Pauliana pagrindu ieškovė ginčija 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės ir atsakovo sudarytus paskolų grąžinimo sandorius 13956,68 Eur sumai, nurodydama, kad sudarytais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė šias Beprocentines paskolos sutartis: 2012 m. rugsėjo 3 d. Nr. 12/09/01, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei 6371,64 Eur dydžio sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2014 m. rugsėjo 3 d.; 2013 m. birželio 21 d. Nr. 13/06/21, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei 868,86 Eur dydžio sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2015 m. birželio 21 d.; 2013 m. rugsėjo 27 d. Nr. 13/09/27, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei 868,86 Eur dydžio sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2015 m. rugsėjo 27 d.; 2013 m. spalio 30 d. Nr. 13/10/30, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei 7819,74 Eur dydžio sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2015 m. spalio 30 d.; 2014 m. vasario 28 d. Nr. 2014/02/28, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei 8572,75 Eur dydžio sumą, paskolą ieškovė įsipareigojo grąžinti per du metus nuo paskolos gavimo laiko; 2014 m. kovo 13 d. Nr. 2014/03/13, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei paskolinti 3620,25 Eur dydžio sumą, paskolą ieškovė įsipareigojo grąžinti per du metus nuo paskolos gavimo laiko (21-26 b. l.). Iš viso pagal minėtas paskolos sutartis atsakovas suteikė ieškovei paskolų už 28122,10 Eur sumą. 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 54 pagrindu atsakovui buvo grąžinta iš ieškovės kasos 2201,11 Eur suma, o 2014 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO59 pagrindu – 11755,57 Eur suma, iš viso grąžinta 13956,68 Eur suma (20, 27 b. l.). Liko negrąžinta 14165,42 Eur skola. 2015 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Angorela“ (9-11 b. l.). 2015 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti 26951,71 Eur bendros sumos ieškovės kreditorių reikalavimai, tarp kurių didžiausias – 17385,30 Eur UAB „Sanistal“ finansinis reikalavimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Iš byloje esančios skolų suvestinės (189-196 b. l.) matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 dienai ieškovė buvo įsiskolinusi: UAB „Sanistal“ – 29144,11 Eur (100628,78 Lt); UAB „Dahlegra“ – 523,50 Eur (1807,54 Lt); UAB „Storent“ – 73,59 Eur (254,10 Lt); UAB „Celsis“ – 1308,60 Eur (4518,32 Lt), taip buvo įsiskolinusi ir kitiems kreditoriams, bendra skola – 41748,19 Eur (144148,15 Lt). Byloje esančios išmokų operacijos (56-61, 64-82 b. l.) patvirtina, kad ieškovė 2014 metais, iki 2014 m. rugsėjo 26 d. atsiskaitinėjo su kreditoriais, o didžiausiai kreditorei UAB „Sanistal“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. sumokėjo 12163,02 Eur sumą. Taigi, įvertinus atliktus mokėjimus įsiskolinimui padengti ir ieškovės bankroto byloje patvirtintą UAB „Sanistal“ kreditorinį reikalavimą, darytina išvada, kad didžiausios ieškovės kreditorės UAB „Sanistal“ kreditorinis reikalavimas atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Teismo posėdyje atsakovas taip pat patvirtino, kad 2013 metų pabaigoje ieškovės skola UAB „Sanistal“ sudarė apie 100000 Lt, tačiau 2014 metais ši skola buvo mažinama.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu ginčijamu sandoriu

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Įmonės nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditorius teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti šioje teisės normoje. Bylos aplinkybėms vertinti ir nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Kreditorių teisės ar interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Pagal formuojamą teismų praktiką paprastai įmonės balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Iš byloje esančios 2015 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties (9-11 b. l.), įmonės balanso, kitų finansinių dokumentų (170-188 b. l.) matyti, kad 2014 metų pradžioje ieškovės įmonė turėjo turto už 131281,19 Lt (ilgalaikio turto už 7933,34 Lt, trumpalaikio – už 123347,85 Lt), per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196958,66 Lt, skolos tiekėjams – 167881,89 Lt, tų pačių kalendorinių metų pabaigoje įmonė turėjo tik trumpalaikio turto už 2727,74 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 100217,16 Lt, skolos tiekėjams – 86260,97 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 31812 Lt. 2013 metų pradžioje ieškovės įmonė turėjo turto už 77338,21 Lt, per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 49171,64 Lt, skolos tiekėjams – 48267,44 Lt, tų pačių kalendorinių metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 131281,19 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196958,66 Lt, skolos tiekėjams – 167881,89 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 84844 Lt. Taigi, pastaruosius dvejus metus (iki bankroto bylos iškėlimo 2015-04-01) įmonės sąnaudos viršijo pajamas. Iš byloje pateikto 2014-08-21 antstolio patvarkymo dėl skolos iešieškojimo iš ieškovės įmonės kreditorės UAB ,,Sanistal“ naudai (14 b. l.) matyti, kad sandorių sudarymo metu ieškovės įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes dėl ieškovės finansinės būklės, teismui įvertinus ieškovės turėtas skolas kreditoriams 2013 metų pabaigoje (189 b. l.), atliktus mokėjimus kreditoriams iki ginčijamų sandorių sudarymo (56-61, 64-82 b. l.), darytina išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje taip pat padarė išvadą, kad ieškovė yra nemoki, nes nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu šalys nereiškė abejonių, neginčijo aplinkybės, kad sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki.

Aiškinantis, ar ginčijamų 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. paskolų grąžinimo sandoriai pažeidė kreditorių teises, svarbu išsiaiškinti, ar ieškovė, šių sandorių sudarymo metu būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovui, arba kitaip pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises.

Iš byloje esančių išmokų operacijų (56-61, 64-82 b. l.) matyti, kad 2014 metais, iki 2014 m. birželio 30 d. paskolos grąžinimo sandorio, ieškovė aktyviai atsiskaitinėjo su kreditoriais, įskaitant ir kreditorius, įtrauktus į ieškovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. sumokėjo šias sumas: UAB „Sanistal“ – 12163,02 Eur, UAB „Dahlegra“ – 1308,64 Eur, UAB „Storent“ – 73,59 Eur, UAB „Celsis“ – 3058,29 Eur. Ieškovė taip pat periodiškai atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, tiek įtrauktais, tiek neįtrauktais į kreditorių sąrašą: UAB „E-santechnika“, UAB „Krisginta“, UAB „Virneta“, UAB „Vilpra“, UAB „Jūsų finansininkas“, UAB „Tele2“, VĮ „ŠRATC“, Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitais kreditoriais. Įvertinus, kad atsakovas Beprocentinėmis paskolų sutartimis suteikė ieškovei paskolų už 28122,10 Eur sumą, o 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 54 pagrindu ieškovė grąžino atsakovui 2201,11 Eur skolą, darytina išvada, kad 2014 m. birželio 30 d. sandoris nepažeidė kitų kreditorių interesų, nesuteikė pirmenybės vienam kreditoriui atsakovui, nebuvo trukdoma daugumai kreditorių, kurių nėra bankrutuojančios įmonės kreditorių sąraše, atgauti visas skolas, o kitiems kreditoriams gauti bent dalį atsiskaitymo. Bendrame iki 2014 m. birželio 30 d. atliktų mokėjimų kreditoriams kontekste, vertinant procentine išraiška, atsakovui išmokėta 2201,11 Eur skola nėra didelė, reikšminga ir esmingai sumažinanti ieškovės turtą.

Pažymėtina, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių.

Byloje esančios išmokų operacijos (56-61, 64-82 b. l.) patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. taip pat atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau sumokamos sumos buvo pavienės, nedidelės (didžiausia – 579,24 Eur UAB „E-santechnika“), nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, įtrauktais į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, išskyrus 2014-08-28 mokėjimą 376,51 sumai UAB „Dahlegra“. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO59 pagrindu atsakovui grąžinta 11755,57 Eur suma išskyrė atsakovą iš kitų kreditorių, iš esmės sutrukdė kitiems kreditoriams, įtrauktiems bankroto byloje į kreditorių sąrašą, atgauti visas skolas, patenkinti visus reikalavimus iš ieškovės turto, o didžiausiai kreditorei UAB „Sanistal“ skolą ženkliai sumažinti. 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorio sudarymas vertintinas kaip žalingas kreditorių teisėms, veikimas iš esmės vieno kreditoriaus naudai niekaip nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorį, nesilaikė verslo subjekto protingo elgesio standartų ir pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus.

Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą įmonės siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandoriu buvo siekiama išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, užtikrinti tolesnį sistemos funkcionavimą, tęsti bendrovės veiklą ir apsaugoti kitų kreditorių interesus.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko (ieškovės), tiek trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; kt.). Vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „RRSystem“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2015-05-12 ėjo atsakovas R. R., atsakovas taip pat yra ir vienintelis bendrovės akcininkas, todėl jam geriausiai turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis.

Vertindamas 2014 m. birželio 30 d. sandorio šalių sąžiningumą, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas, būdamas ieškovės įmonės direktoriumi, iki 2014 m. birželio 30 d. aktyviai atsiskaitinėjo su ieškovės kreditoriais, vien 2014 metais 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. kovo 13 d. beprocentinėmis paskolų sutartimis paskolino ieškovei atitinkamai 8572,75 Eur ir 3620,25 Eur dydžio sumas, kurios buvo panaudotos įmonės veikloje, įskaitant atsiskaitymą su kreditoriais. Kadangi 2012 – 2013 metais atsakovas taip pat buvo paskolinęs ženklias sumas ieškovei, 2014 m. birželio 30 d. sandoris, kuriuo ieškovė grąžino atsakovui 2201,11 Eur sumą, nelaikytinas nesąžiningu. Skolos buvo dengiamos daugeliui kreditorių, atsakovas, kaip bendrovės direktorius, dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais, sumažinti įmonės nemokumą, tęsti bendrovės veiklą. Aplinkybė, kad paskolų grąžinimo terminai nebuvo suėję, visų aplinkybių kontekste nevertintina kaip iš esmės įrodanti sandorio šalių nesąžiningumą.

Vertindamas 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorio šalių sąžiningumą, teismas pripažįsta, kad atsakovas, būdamas sandorio šalimi – kreditoriumi ir sandorio šalies – skolininkės įmonės direktoriumi, nesielgė sąžiningai, 2014 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO59 pagrindu išsimokėdamas sau 11755,57 Eur sumą. Atsakovas žinojo, kad įmonė yra nemoki, įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turimą turtą. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiskaitinėjo su kreditoriais pavienėmis, nedidelėmis sumomis. Iš byloje esančių išmokų operacijų (56-61, 64-82 b. l.) matyti, kad iki 2014 m. liepos 1 d. įmonės vykdytas atsiskaitymas su kreditoriais buvo intensyvus, nuolatinis, pavedimų sumos siekdavo 1000 Eur ir daugiau, tačiau nuo 2014 m. liepos 1 d. atsiskaitymų su kreditoriais mastas, sumos, intensyvumas ženkliai sumažėjo, o aptariamu laikotarpiu vienintelė didelė suma buvo išmokėta atsakovui 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorio pagrindu, taip išskiriant atsakovą iš kitų kreditorių.

Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai, apdairiai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovas privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

Įmonės vadovas, vadovaudamas įmonei ir priimdamas verslo sprendimus, taip pat prisiima riziką, jei verslo sprendimai nepasiteisina, o įmonė patiria nuostolių. Įsigydama iš kreditorių prekes, paslaugas, įmonė teikia paslaugas, sukuria produktą, pridėtinę vertę ir iš veiklos gauna pelną, kuriuo nesidalina su prekių, paslaugų tiekėjais. Savarankiškai priimdama sprendimus, įmonė taip pat turi prisiimti dėl šių sprendimų kylančią riziką, kad gali būti patirti nuostoliai ir šių nuostolių neperkelti kreditoriams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriai būtų suteikę įmonei netinkamas prekes ar paslaugas.

Atsakovas, būdamas ieškovės įmonės direktoriumi ir žinodamas, kad įmonė dėl nesėkmingų verslo projektų yra nemoki, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, įskaitant didžiausią kreditorių UAB „Sanistal“, kad sandoris sustiprins įmonės nemokumą, pasinaudodamas įmonės vadovo įgaliojimais išskyrė save iš kitų kreditorių ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandoriu išsimokėjo sau 11755,57 Eur sumą, taip pažeisdamas kitų kreditorių teisėtus interesus, nepagrįstai, nesąžiningai perkeldamas dalį dėl nepasiteisinusių sprendimų įmonės patirtų nuostolių kreditoriams. Darytina išvada, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorio šalys buvo nesąžiningos, pažeidė įmonės kreditorių teises, sumažinant kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes.

Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytinos CK 6.145 straipsnyje įtvirtintos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, t. y. taikytina restitucija grąžinant sandoriu perleistą sumą ieškovei bei nukreipiant į šią sumą kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas išdėstė nuomonę, jog yra pagrindas pripažinti 2014 m. rugpjūčio 30 d. ginčijamą sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes sandoris sudarytas dėl areštuotų piniginių lėšų. Į bylą pateiktas antstolio Andriaus Liaškovo pranešimas patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl lėšų, esančių bendrovės kasoje, arešto (14 b. l.) atsakovui R. R. įteiktas pasirašytinai 2014 m. rugsėjo 8 d., t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti 2014 m. rugpjūčio 30 d. sandorį negaliojančiu ex officio.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties termino klausimas (CK 1.126 str. 2 d.) buvo iškeltas atsiliepime į ieškinį.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustatančio CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. CK 6.66 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditoriaus teisę pareikšti ieškinį (actio Pauliana), nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad bankroto administratorė apie ieškovo sudarytus sandorius sužinojo tik nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, taigi ir apie ginčijamus sandorius, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus, ji sužinojo 2015-05-27, kai gavo visus įmonės dokumentus. Konstatuotina, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, ginančios visų bendrovės kreditorių teises, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, senaties terminas nesuėjęs.

Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis, 2014 m. birželio 30 d. sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau 2014 m. birželio 30 d. sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis ieškovės kreditorių teises, esant sandorio šalių nesąžiningumui. Taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovo priteistina 11755,57 Eur suma.

Ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 84,23 proc. ieškinio reikalavimo dalis, o ieškovė patyrė byloje 968 Eur teisinių paslaugų išlaidas (83-86 b. l.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 815,35 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 264 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo turtui 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7802-251/2015, galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugpjūčio 30 d. paskolos grąžinimo sandorį, kuriuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO59 pagrindu ieškovė UAB „RRSystem“, buveinė Tilžės g. 79B, Šiauliuose, juridinio asmens kodas 302799659, išmokėjo atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11755,57 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 57 ct) sumą.

Priteisti BUAB „RRSystem“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Angorela“, iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11755,57 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 57 ct) sumą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11755,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 815,35 Eur (aštuonių šimtų penkiolikos eurų 35 ct) teisinių paslaugų išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo turtui 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7802-251/2015, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.