Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo nutarimu V. K. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁶ straipsnį.

Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (toliau - Referendumo įstatymo) 11 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė, jog jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Tokiu atveju faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu. Pastarieji reikalavimai, pažymėti ir patvirtinti fakto buvimą, atlieka apsauginę funkciją. Tai reiškia, jog ši teisės norma imperatyviai nustato formalumą, kuris turėtų garantuoti, jog parašus renkantis asmuo nepiktnaudžiauja užimama padėtimi, neklastoja parašų, nepasirašinėja už kitus asmenis be jų sutikimo ir panašiai. Kitaip tariant, pagrindinė šių reikalavimų funkcija - užtikrinti teisinėje apyvartoje esančių juridinių faktų tikrumą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutarimą, rėmėsi vieninteliu įrodymu – 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad vienintelė ir pagrindinė liudytoja šioje byloje ra J. N.. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįtraukė šios liudytojos į bylos nagrinėjimą, nekvietė į teismo posėdį, nors akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai būtų suteikę galimybę objektyviai įvertinti situaciją, išsiaiškinti tikrąsias pažeidimo aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas posėdžio metu apeliantės neprašė suteikti jokios informacijos, paaiškinimų, neįsigilino į faktines aplinkybes, todėl dėl tokio teismo pasyvumo buvo pažeista viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisė į teisingą teismą.

Be to, apeliantė nurodo, kad kitiems prokuroro nutarime nurodytiems asmenims už padarytus pažeidimus buvo skirti įspėjimai, viena administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, todėl mano, kad ir pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis precedentų ir priimti analogiškus sprendimus, kaip ir kiti teismai. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir pažeidė fundamentalius teisinės sistemos principus. Be to, teismo nutarimas taip pat neteisėtas dar ir todėl, kad jai buvo paskirta per griežta nuobauda, kuri vadovaujantis ATPK 301 straipsniu galėjo būti sumažinta arba iš viso neskirta. Nurodo, kad skiriant nuobaudą turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ir neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, turėdamas kompetenciją ir esant teisiniams pagrindams, skyrė baudą neatsižvelgęs į jokias objektyvias aplinkybes, kurios tiesiogiai susijusios tiek su faktine veika, tiek su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad Referendumo, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Apeliaciniu skundu V. K. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, mano, kad jos veikoje nėra tyčios, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškintos visos svarbios administracinei atsakomybei kilti aplinkybės, be to, mano, kad jai paksirta per griežta nuobauda.

Tačiau Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei visą pateiktą rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad V. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. K. kaltės padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi administracinėje byloje surinkta medžiaga: byloje esančiais liudytojos J. N. parodymais, kuriuos ji davė atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, pačios V. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyta informacija. Kaip matyti tiek J. N., tiek V. K. parodymus davė baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pradėtoje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 173 straipsnį (rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas). Iš byloje esančių jų apklausos protokolų matyti, kad abi jos davė išsamius ir analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, su apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis sutiko ir apie tai patvirtino savo parašu, jokių pastabų dėl protokoluose užfiksuotų duomenų neišreiškė. Taigi, kaip matyti, J. N. parodymai buvo tinkamai užfiksuoti, todėl nebuvo jokios būtinybės ją kviesti į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama V. K. administracinio teisės pažeidimo byla. Pati V. K. apeliaciniame skunde neneigia, kad ji pasirašė už J. N., todėl teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai šiais duomenimis rėmėsi kaip apeliantės kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą.

V. K. skunde cituoja Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad pilietis savo duomenis įrašo pats ir pasirašo, jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis, tačiau šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu, ir nurodo, kad dėl to, jog J. N. buvo išvykusi ir negalėjo pati pasirašyti, ji, esant būtinybei, pasirašė už J. N.. Tačiau pažymėtina, kad ši nuostata, kuri leidžia pasirašyti už kitą asmenį piliečių parašų rinkimo lapuose, siejama su fiziniais trūkumais, dėl ko asmuo pats negali pasirašyti. Šiuo atveju nenustatyta, kad J. N. negalėjo pasirašyti už save dėl fizinių trūkumų, o tai, kad ji buvo išvykusi, nesudaro pagrindo V. K. pasirašyti už J. N..

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. padarė ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantė skunde taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda, teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą arba jos iš viso neskirti, be to, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad kitiems asmenims, nurodytiems prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo skirti tik įspėjimai, vienam asmeniui administracinio teisės pažeidimo byla buvo iš viso nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitiems nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytiems asmenims teismai paskyrė kitokias nuobaudas, negu V. K., dar nereiškia, kad V. K. nuobauda buvo paskirta pažeidžiant įstatymus ar teisės principus, kadangi ne visiems asmenims turi būti skirtos vienodos nuobaudos. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantė skunde teigia, kad jai galėjo būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis, tačiau nepateikia jokių aplinkybių, kodėl jai būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Kadangi apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip jos atsakomybę švelninančias aplinkybes ir kurių pagrindų būtų galima konstatuoti, kad jai paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo jai paskirtą nuobaudą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad V. K. buvo skirta minimali ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl nėra pagrindo dar labiau ją švelninti. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas arba jos neskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.