- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 1-102-269/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02178-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,Saurida“
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.;2.3.4.6.;2.3.4.7.; 2.3.5.1.;
2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;2.3.6.
NUOSPRENDIS
2014 m. sausio 17 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2011 m. gegužės 13 d., „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „Saurida“ priklausančios degalinės administracinių patalpų slaptai pagrobė 1476,20 Lt bendros vertės UAB „Saurida“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ su priedais (kompiuterio klaviatūrą UAB Lopgitech, pelę USB Logitech) ir UAB „Saurida“ priklausantį 179 Lt vertės mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini), tuo UAB „Saurida“ padarė 1655,20 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. D. (toliau-ir kaltinamasis) padaręs šį nusikaltimą neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad jo atlikti veiksmai buvo teisėti ir numatyti civiliniame kodekse (toliau-ir CK). UAB „Saurida“ po jo atleidimo iš darbo buvo su jo neatsiskaičiuosi, todėl jis paėmė jų telefoną, apie ką pranešė UAB „Saurida“. Jis kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl to, kad su jo neatsiskaitė UAB „Saurida“. Vėliau buvo kviečiamas į policiją ir apklausiamas dėl vagystės. 2011-05-13 jis po pietų grįžo ir rado įsakymą dėl atleidimo. Jau buvo parašai visų asmenų, kad jis atsisakė pasirašyti įsakyme. Pirmas bandymas jį nušalinti nuo pareigų buvo prieš dieną. Jiems nepavyko to padaryti. K. B., S. R. ir L. nebuvo UAB „Saurida“ patalpose. Patalpose buvo tik R. I., K. K., V. B. ir M. I.. Kai įsakymą rado, jau buvo parašai visų darbuotojų. Suprato, kad yra atleistas. Perskaitė įsakymą iki galo. Atleidimą ginčijo, Vilniaus rajono apylinkės teismas paliko atleidimą. Bet buvo nuspręsta, kad su jo neatsiskaitė iki galo. Apygardos teismas paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Kai suprato, kad atleistas, jis žinojo, kad neturi pareigos saugoti kompiuterio. Paėmė tik telefoną. Kompiuterį paliko. Klaviatūra visai nebuvo duota, naudojausi tik bazine nešiojamo kompiuterio sudėtimi. Mano, kad liudytojas M. I. duoda melagingus parodymus. Telefoną pasiėmė kaip užstatą, nes kaip paaiškino ankščiau, tuo atleidimo iš darbo metu su jo nebuvo atsiskaityta iki galo. Tada buvo faktinis atsiskaitymas, bet jis buvo ne pilnas. Su jo pilnai atsiskaitė tik tada, kai Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Kadangi su kitais darbuotojais buvo blogai atsiskaitoma, tai jis ir paėmė telefoną. UAB „Sauridą“ apie tai informavo gal po mėnesio ar pusantro. Po pusės metų buvo parašytas pareiškimas policijai, kad jis pavogė kompiuterį. Krata buvo padaryta tiriant kitą bylą. Kitas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jo niekas neklausė kai ėmė telefoną. Telefone buvo jo kortelė įdėta, nes laukė skambučio. Jis naudojosi darbiniu nešiojamu kompiuteriu, bet jais ne vienas naudojosi, buvo darbo vietoje gal keturi ar penki kompiuteriai. Jis savo kompiuterį dažnai palikdavo stalčiuje užrakintą. 2011-05-13 jam UAB „Saurida” sumokėjo dvi minimalias algas. Pervedė pinigus į kortelę. Tą pačią dieną į asmeninį telefoną jam atėjo žinutė, kad pinigai pervesti. Gal buvo darbo pabaiga, buvo savo kabinete darbo vietoje antrame aukšte. Buvo nurodyta žinutėje kam pervesta ir už ką pinigai. Kai žinutė atėjo niekam nesakė, kad mažai sumokėta, nes jau M. I. nebuvo. Jis buvo gavęs kompiuterį darbui. Kompiuterio nesivežiojo į namus. Už kompiuterį nebuvo materialiai atsakingas. Jam dirbant kompiuterio niekas nepavogė. Iš patalpų dingdavo kava ar kažkas kita. Niekas ten neturėjo motyvacijos dirbti ir saugoti darbo priemones. Jis nežino kur galėjo dingti kompiuteris. Jam jokios priemonės nebuvo perduotos oficialiai. Negali pasakyti kaip jam buvo perduotos darbo priemonės. 2011-05-13 per pietus išsiuntė pranešimą UAB ,,Saurida“, kad sulaikys telefoną, nes jau nutuokė, kad su jo nebus atsiskaityta. Kodėl tyrėjai nieko nesakė dėl pranešimo paaiškinti negali. Pagal jo paskaičiavimus jam turėjo sumokėti apie 3000 Lt, o sumokėjo tik 1200 Lt. Tą dieną jokio konkretaus pokalbio su M. I. nebuvo. Jis supranta, kad biuras filmuojamas, todėl niekaip nebūtų ėjęs su kompiuteriu iš ofiso. Nebuvo tokio pokalbio su M. I., kad jo prašytų kompiuterį atiduoti, jis išvažiavo anksčiau. Jis neturėjo jokios pareigos atiduoti kažkam kompiuterio, nes jam jo niekas nedavė pasirašytinai. Telefonas buvo įsigytas 2010 m. gegužės mėn. Atleidimo metu jis buvo nusidėvėjęs. Negavo jokio reikalavimo, kad turi grąžinti telefoną ir kompiuterį. Kai išeidinėjo „SIM“ kortelė buvo palikta prie kompiuterio. Kur galėjo dingti kompiuteris nežino. Kai išėjo iš darbo tą dieną, galvojo, kad UAB „Saurida” jam skolinga 1800 Lt. Telefonas tada buvo vertas 60 Lt. Jį paėmė iš principo, kad buhalterija turėtų problemos (t. 1, b.l. 69-72, 77-78).
Liudytoja V. Z.– Steponavičienė parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. D. nematydavo, nes dirbo (duomenys neskelbtini). Kai buvo atleistas A. D. jie pasigedo jo naudojamo kompiuterio ir mobilaus telefono. Kai A. D. 2010-05-27 buvo įdarbintas jam buvo nupirktas kompiuteris, kurio jis pageidavo bei duotas buvo ir mobilus telefonas. Daiktai buvo nauji nupirkti, jais naudojosi tik A. D.. Dėl šių daiktų UAB „Saurida“ kreipėsi į policiją. Turto perdavimo aktas nebuvo surašytas. Jų įmonėje yra lagaminėlio politika, kai į lagaminą sudedami perduodami dokumentai ir iš (duomenys neskelbtini) į įmonės padalinius vairuotojai veža svarbius dokumentus, kad jų siuntimui nereikėtų pašto išlaidų patirti. A. D. turėjo pasirašyti tiek kompiuterio, tiek telefono perdavimo aktą, bet jis vis delsė. 2011-05-13 buvo atlikta A. D. atleidimo iš darbo procedūra. Ji buvo atliekama (duomenys neskelbtini) degalinėje. M. I. buvo tą dieną degalinėje kuris matė ten A. D.. Kompiuteris turėjo identifikacinius numerius, kurie visi surašyti kaltinamajame akte. Kompiuteris buvo su priedais, tai klaviatūra ir pele. Mobilų telefoną duodamas kiekvienam įsidarbinusiam darbuotojui, bet duodamas tik vienas telefonas. Ji nebuvo tą dieną degalinėje ir nematė kaip galėjo dingti daiktai, o jai M. I. sakė, kad jis matė A. D., kad jis nešėsi kompiuterį ir telefoną. Visi dokumentai, kurie parodo, kad buvo tie dingę daiktai įmonėje yra įsegti prie bylos, yra kompiuterio įsigijimo dokumentai, data sutampa su data, kada buvo įdarbintas A. D.. Perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Daugiau tuo kompiuteriu niekas nesinaudojo, tik A. D.. Dėl telefono byloje yra sąskaita faktūra, kuri rodo, kad telefonas įsigytas 2011-05-27 už 179 Lt su PVM. Ant pačios sąskaitos parašyta, kad vienas telefonas skirtas A. D., kitas kitam darbuotojui. Buhalterijoje buvo įrašas padarytas kam telefonai skirti. Tikėtina, kad užrašas buvo darytas telefono įgijimo metu. D. jie ne kartą siuntė elektroniniu paštu kompiuterio ir telefono perdavimo aktus. Jis turėjo pasirašyti šiuose aktuose ir įdėti su parašais. Turi būti byloje elektroninis laiškas, kad A. D. rašo, kad pasirašė priėmimą perdavimo aktą. Jų įmonės personalo skyrius siuntė reikalavimą grąžinti kompiuterį ir telefoną. Negrąžinta buvo ir SIM kortelė, ji užblokuota buvo. A. D. buvo atleistas už šiurkštų darbo tvarko pažeidimą, tai nebuvo susiję su kompiuteriu ir telefonu pagrobimu. Kompiuteris dingo iš degalinėje esančio administracinio kabineto. Kabinete buvo dvi darbo vietos, vienoje jų dirbo A. D.. Kitas darbuotojas dar ilgai įmonėje dirbo, jis turėjo savo kompiuterį ir neturėjo jokio preteksto paimti kito kompiuterio ir telefono. Pelė ir klaviatūra dingo taip pat. Jie papildomai dėl priedų pretenzijų neturi, laiko, kad priedai kompiuterio dalis. Priedai buvo ne nauji. Jie ne tokie vertingi kaip kompiuteris. Telefonas grąžintas, nes jis buvo rastas kratos metu. Bendrovė neatgavo „SIM“ kortelės. Materialinę žalą gali mažinti. UAB ,,Saurida“ pareiškė 1476,20 Lt (įskaitant PVM) už kompiuterį, 179 Lt už mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei bylinėjamasi išlaidos, nes patyrė kelionės į teismo posėdžius išlaidų. Dėl telefono paaiškino, kad nors telefoną įmonė atgavo, vis tik per laikotarpį; kuomet įmonė negalėjo disponuoti telefonu, pasibaigė telefono garantinis laikotarpis, kas ypač sumažino telefono vertę. Be to, telefonas buvo grąžintas be kortelės, pakrovėjo, kas taip pat sumažino jo vertę. Taip pat prašo priteisti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo (t. 1, b.l. 66-67, t. 2, b.l. 27-31, t. 2, b.l. 149-150).
Liudytojas A. B. parodė, kad nelabai viską atsimena, todėl palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba UAB „Saurida‘(duomenys neskelbtini). Jo pagrindinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios degalinės administraciniame pastate. Su A. D. teko kurį laiką dirbti drauge, tiksliau sėdėti viename kabinete. Matė, kad jis naudojasi bendrovės jam išduotu nešiojamu kompiuteriu ir mobiliu telefonu. Jam pati bendrovė taip pat yra išdavusi nešiojamą kompiuterį ir mobilų telefoną, yra už šių daiktų gavimą pasirašęs. Kai A. D. išėjo iš UAB „Saurida“, jis su juo jau nebesėdėjo viename kabinete. Tuo metu, tai buvo 2011 m. gegužės mėnuo tiksliai datos neatsimena, jo darbo vieta buvo šalia esantis kabinetas, todėl kai A. D. savo paskutinę darbo dieną išėjo iš UAB „Saurida“ ir kaip išėjo, jis pasakyti negali, su juo nebendravo, tai yra atsakyti kokius A. D. galėjo pasiimti su savim ir ar pasiėmė su savim kokius daiktus to nematė, negali. Kiek atsimena su A. D. jo paskutinėmis darbo dienomis, kabinete niekas nesėdėjo, jis sėdėjo vienas, liudytojas su juo, kiek jam teko dirbti kartu, santykių artimų neužmezgė, buvo tik darbiniai santykiai, susitikę pasisveikindavo, aptardavo darbo klausimus. Dabar kategoriškai atsakyti ar buvo, ar nebuvo kabinete kokie A. D. ar UAB „Saurida“ priklausantys nešiojamas kompiuteris, mobilus telefonas, kai A. D. išėjo iš bendrovės, jis atsakyti negali. Kada, tai yra po kiek laiko galėjo užeiti po A. D. išėjimo iš bendrovės į jo buvusį kabinetą, ir ką ten pamatė atsakyti negali. A. D. pareigos buvo vindikacijos skyriaus vadovas, kas iš esmės yra užtikrinti bendrovės saugumą. Jam išduotas nešiojamas kompiuteris yra to paties gamintojo „Samsung“, kuriuo naudojosi ir A. D.. Po A. D. išėjimo iš bendrovės su juo matėsi kelis kartus, nes gyvena netoliese, nekalbėjo apie nešiojamą kompiuterį ir mobilųjį telefoną (t.1, b.l. 68). Teismo posėdyje papildomai parodė, kad jam buvo žinoma, kad po A. D. išėjimo dingo darbo priemonės, tai yra kompiuteris. (duomenys neskelbtini) kaime kabinetai buvo nerakinami. Gal galimybė rakinti ir buvo, bet kabinetų praktikoje niekas nerakino. Žino, kad A. D. turėjo darbinį ,,Samsung“ kompiuterį su klaviatūra. A. D. darbas buvo analitinis, jis nebuvo pririštas prie vietos, viena iš jo funkcijų buvo kontrolė. A. D. su savimi imdavo nešiojamą kompiuterį, kai išeidavo iš ofiso (t. 2, b.l. 59, 61-62).
Liudytojas M. I. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „Saurida” vykdančiojo direktoriaus pareigose. Kai A. D. pradėjo dirbti, tai jo buvo duotas nurodymas parengti kompiuterį ir mobilųjį telefoną A. D.. Kompiuteris ir telefonas buvo paruošti ir perduoti A. D.. (duomenys neskelbtini) nė vieno darbuotojo nebuvo, kuris dirbtų su savo darbo priemonėmis. Negali pasakyti kokie dokumentai buvo pasirašomi perduodant kompiuterį ir telefoną. Dokumentą paruošti turėjo kompiuterį naudojimui parengęs asmuo. A. D. jam buvo pavaldus. Matė A. D. perduotą nešiojamąjį kompiuterį, priedai prie kompiuterio buvo pvz. pakrovėjas. A. D. išeinant jo buvo paprašyta grąžinti kompiuterį ir telefoną. Jis atsisakė tai padaryti. Jis sakė, kad negrąžins kompiuterio ir stebėjimo kamerų prisijungimus. Išeinantį iš darbo vietos A. D. matė kuris buvo kitame kabinete, durys buvo atidarytos. A. D. išeinant jis paprašė grąžinti darbo priemones. A. D. nusišypsojo ir pasakė, kad negrąžins. Negali pasakyti ar dar kažkas matė, kad A. D. nešasi nešiojamąjį kompiuterį. Buvo parašytas A. D. atleidimo įsakymas. Paskutinis momentas kai matė A. D. buvo jo išėjimas su kompiuteriu. Įsakymas dėl atleidimo A. D. buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) kaime. Personalo skyrius turėjo parengti visą dokumentaciją dėl atleidimo. Įsakymą jis gavo kompiuteriniu būdu iš (duomenys neskelbtini). Įsakyme pasirašė. A. D. atsisakė pasirašyti įsakyme. Negali pasakyti jau dabar kokia A. D. atleidimo priežastis buvo. Bendrovės direktorius buvo atleidimo iniciatorius. Nežino ar atleidimo įsakymas buvo skundžiamas darbo ginčų komisijai ar teismui. A. D. dažnai reikšdavo nepasitenkinimą įmone, jos atmosfera. A. D. nesiskundė, kad jam duotos darbo priemonės dingo. Jis asmeniškai matė, kad A. D. nešasi kompiuterį iš darbo vietos, kai buvo atleistas. Jo darbo vietoje matė tą dieną kompiuterį ir telefoną, o kai A. D. išeidinėjo tai nebebuvo šių darbo priemonių degalinėje. Rankoje A. D. nešė kompiuterio krepšį. A. D. išeinant su krepšiu, kuris buvo duotas kompiuteriu įsidėti, atsisakė grąžinti jam išduotus daiktus. Nematė tiksliai kas buvo A. D. nešamame krepšyje, bet tuo metu nebuvo jam išduotų priemonių ant jo stalo. Kai A. D. buvo priiminėjamas į darbą ar jis pasirašė materialinės atsakomybės sutartį negali pasakyti. Gali būti, kad A. D. to akto ir nepasirašė. Toks aktas turėjo būti prie daiktų, bet esant nutolusiai darbo vietai, tai už tai atsakingas darbuotojas galėjo nesukontroliuoti pasirašymo. A. D. išsinešdavo kompiuterį į namus toje pačioje rankinėje, kuri jam buvo duota. A. D. paprašius grąžinti priemones pasakė, kad negrąžins ir pasakė, kad įrodykit, kad paėmiau, nes nepasirašiau už nieką. Dar užsiminė ir apie vaizdo kamerų kodus, kuriuos išsinešė taip pat. Buvo tikras, kad A. D. pasirašė priėmimo – perdavimo aktą. Apie kameras, kurios fiksuotų A. D. išėjimą nepagalvojo, nežino ar jos veikė. Negali pasakyti, kodėl į policiją buvo kreiptasi praėjus tam tikram laikui. Bendrovė tikėjosi, kad A. D. supras atsakomybę, bet matydami, kad su juo susitarti neįmanoma, pranešė apie tai policijai. A. D. buvo siūlyta gražiuoju atiduoti įmonei priklausančius daiktus, jis atsisakė tai daryti. Nepamena tiksliai kas ėjo į nešiojamo kompiuterio komplektą, kuris buvo išduotas A. D.. Matė, kad jis turėjo pelę, ar buvo klaviatūra negali tiksliai pasakyti (t. 1, b.l. 94-96, t. 2, b.l. 60, 62-65).
Liudytojas L. R. parodė, kad dirba marketingo specialiste „(duomenys neskelbtini)“. A. D. pažįstamas kaip buvęs bendradarbis, su kuriuo teko matytis darbe UAB „Saurida“. UAB „Saurida“ dirbo apie du metus. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), dirbo su A. D. skirtinguose kabinetuose, toje pačioje darbo vietoje. Jos pareigos ir A. D. pareigos nebuvo susijusios. Bendravo tik tiek, kiek susitikdavo koridoriuje ar už patalpos ribų. A. D. sėdėjo lyg dar su dviem darbuotojais, kurie buvo pastovūs, tai A. B. ir gal M. I.. Ji su A. D. nesinaudojo jokiu bendru įmonės turtu. Nebuvo tokių atvejų, kad vienas darbuotojas iš kito imtų darbo priemones. Ji buvo aprūpinta reikalingomis darbo priemonėmis. Matė, kad A. D. naudojasi nešiojamu kompiuteriu, bet negali pasakyti ar tai asmeninis, ar darbinis. Kai jai perdavė įmonė išėjusio darbuotojo daiktus, joks perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, jokios materialinės atsakomybės sutarties nebuvo. Nebuvo jokios rašytinės tvarkos kaip naudotis įmonės daiktais. Jai nežinoma ar su kitais darbuotojais buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 93, t. 2, b.l. 38-41).
Liudytoja V. B. parodė, kad A. D. išėjo iš darbo gegužės mėnesį. A. D. buvo atleistas iš darbo. Pasirašyti ant dokumento pastarasis atsisakė ir tą faktą paliudijo pasirašę dokumente keli asmenys. Supranta, kad pasirašė tam, kad patvirtinti faktą. Ji tuo metu buvo tuose patalpose, matė, kad telefonas ir kompiuteris neatiduoti, ir kad prašė A. D. juos atiduoti ir tas faktas užregistruotas. Neatidavimas reiškia, kad šie daiktai nebuvo perduoti direktoriui. Ryte kompiuteris ir telefonas tikrai buvo kabinete, o po to jų tikrai nebuvo. Anksčiau niekas nesiskundė dėl daiktų dingimo iš ofiso (t. 2, b.l. 81-86).
Liudytojas K. B. parodė, kad A. D. pažįstamas, kelis kartus jį teko matyti. A. D. dirbant jis buvo dukterinės UAB „Saurida“ įmonės vadovas. Jis buvo tuo momentu kai buvo įteiktas tada A. D. dokumentas dėl atleidimo iš darbo. Jis girdėjo, kad A. D. pasakė, kad nepasirašys įsakyme. Jis paliudijo, kad A. D. atsisakė pasirašyti įsakyme. Kiek pamena toje patalpoje buvo kiti darbuotojai, tai M. I., kuris ir bandė įteikti įsakymą, V. B., pats A. D.. Visas dokumento įteikimas buvo (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, kur yra įrengtos administracinės patalpos. Mano, kad A. D. naudojasi tuo metu įmonės kompiuteriu, nes jis buvo dar darbuotoju (t. 2, b.l. 114-117).
Iš 2011-12-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymių pagal UAB ,,Saurida“ pareiškimą dėl to, kad 2011-05-13 (duomenys neskelbtini) iš degalinės patalpų neaiškiomis aplinkybėmis pavogtas nešiojamas kompiuteris ir mobilaus ryšio telefonas (t.1, b.l. 1).
Iš 2011-11-17 UAB „Saurida“ pareiškimo ir pridėtų dokumentų matyti, kad 2011-05-13 (duomenys neskelbtini) iš degalinės dingo bendrovei priklausantis nešiojamas kompiuteris SMG (duomenys neskelbtini) su priedais (kompiuterio klaviatūra UAB Lopgitech, pelė USB Logitech) (serijos nr. (duomenys neskelbtini)) ir mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l. 2, 6). Pridėtais dokumentais-kompiuterio ir mobilaus telefono įsigijimo dokumentų kopijomis, išrašai iš UAB „Saurida“ buhalterijos apie A. D. perduotą turtą, UAB „Saurida“ atstovo įgaliojimo kopija. (t.1, b.l. 3-5, 7-13, 22).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš UAB „Saurida“ buvo paimta įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo kopija, iš kurios matyti, kad 2011-05-13 A. D. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2011-05-13, reikalavimo kopija (t.1, b.l. 24-25).
Iš tarnybinio pranešimo ir dokumentų kopijų apie „IMEI“ kontrolę ir abonentus laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2011-12-13 matyti, kad telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-07-12 iki 2011-11-24 naudojamasi „SIM“ kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 34-40).
Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo paimta: Nutarimo daryti kratą kopija, pranešimo kopija, prašymo priimti nutartį dėl kratos kopija, nutarties kopija, kratos protokolo kopija. Iš šių dokumentų matyti, kad 2012-01-25 kratos pas A. D. namuose (duomenys neskelbtini) metu rastas ir paimtas telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su dėžute, ant kurios nurodytas tas pats IMEI Nr.(t.1, b.l. 48-59).
Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir popierinė dėžutė. Daiktai po apžiūros grąžinti UAB „Saurida“ įgaliotai atstovei, kuri pretenzijų nepareiškė (t.1, b.l. 60-64, 65).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 99-103, 114, 117, 138-145, 154 t. 2, b.l. 32-35, 43-50, 105-111, 124-148, 150- 152, 156-157t. 3, b.l. 19-33).
Vagystės atveju pažeidžiama viena iš prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas reiškia savininko, kaip teisių turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Objektyviai vagystė apima du momentus – svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tik tyčinė nusikalstama veika. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, kartu suprasdamas, kad savininkui ar kitam jo valdytojui bus padaryta turtinė žala.
Teismas nesiremia kaltinamojo A. D. parodymais, nes jo parodymai prieštarauja kitiems teisme ištirtiems įrodymams.
Nors kaltinamasis A. D. kaltės dėl UAB ,,Saurida“ priklausančių daiktų vagystės nepripažino, teismas, teisiamojo posėdžio metu išsamiai ištyręs įrodymus, daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad nešiojamojo kompiuterio su priedais neėmė, o telefoną paėmė kaip užstatą už neišmokėtą atlyginimą, teismas vertina kaip siekimą jo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesiremia. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos 2010-05-26 UAB ,,Saurida“ įsidarbino A. D. ir 2010-05-27 darbo funkcijoms vykdyti perdavė nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną su priedais (t. 2, b.l. 44-49). Nešiojamasis kompiuteris ir mobilusis telefonas su priedais perdavimo momentu buvo visiškai nauji. Galima buvo kreiptys dėl mobiliojo telefono garantinio remonto per 2 m. nuo įsigijimo dienos (1 t., b.l. 7-12). Turtas buvo perduotas laikinai, iki darbuotojo atleidimo iš darbo dienos, kaltininkui šis turtas buvo visiškai svetimas. A. D. elektroniniu laišku patvirtino jam iš UAB „Saurida“ įteiktų mobilaus telefono ir kompiuterio su priedais priėmimo faktą (t. 1, b.l. 23, t. 2, b.l. 30, t. 3, b.l. 17). 2010-05-26 darbo sutarties 10.6 punkte nurodyta, jog darbuotojas darbo sutarčiai pasibaigus turi nedelsiant grąžinti darbdaviui visas materialines vertybes, kurios priklauso darbdaviui ir yra darbuotojo dispozicijoje (t. 2, b.l. 44-49). Faktą, jog visiems darbuotojams darbo priemonės (kompiuteris, telefonas) yra perduodami laikinai, iki kol darbuotojas dirba įmonėje, patvirtino ir liudytojai M. I., V. Z.-S., A. B., kurie parodė, jog pasibaigus darbo santykiams, būtina grąžinti darbo priemones darbdaviui. Iš 2012-03-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-139-647/2012 matyti, kad iš UAB „Saurida" A. D. buvo priteistas 1200 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimas (t. 1, b.l. 99-103, t. 2, b.l. 106-111, Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-139-647/2012 t. 2, b.l. 31-40, 76-86, 88). Tuo tarpu UAB „Saurida" pateikė teismui 2013-06-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-48-636/2013, kuriuo iš A. D. buvo priteista 1025 Lt UAB "Saurida" naudai (t. 3, b.l. 5-6). Tai įrodo, jog A. D. atleidimo iš darbo dieną UAB „Saurida" nebuvo skolinga A. D. už atliktą darbą, todėl kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo ir jam nebuvo logiškos prasmės pasiimti mobilų telefoną ir kompiuterį su priedais (t. 1, b.l. 43). Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus byloje, A. D. teigė, jog jis nepasiėmė nei kompiuterio, nei telefono, jog šį turtą jis paliko buvusioje darbo vietoje. Teisme parodė, kad 2011-05-13 per pietus išsiuntė pranešimą UAB ,,Saurida“, kad sulaikys telefoną, nes jau nutuokė, kad su jo nebus atsiskaityta. Kodėl tyrėjui nepranešė apie tai paaiškinti negali. Pagal jo paskaičiavimus jam turėjo sumokėti apie 3000 Lt, o sumokėjo tik 1200 Lt. A. D. nesiskundė, kad jam duotos darbo priemonės dingo. Telefoną paėmė iš principo, kad buhalterijai buvo sunkiau skaičiuoti. Telefono kaina jo manymu atleidimo diena buvo 60 litų, t.y. beveik jis yra nusidėvėjęs, tačiau telefoną paėmė kaip užstatą už neišmokėtą atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus kratą A. D. namuose, buvo rastas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Ištyrus paaiškėjo, jog šis telefonas yra tas pats, kurį UAB „Saurida" buvo suteikusi A. D. darbinėms funkcijoms vykdyti. Ikiteisminio tyrimo metu telefonas buvo grąžintas bendrovei UAB „Saurida“. Kadangi kartu su telefonu dingo ir nešiojamasis kompiuteris, galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. D. 2011-05-13 pavogė jam nepriklausantį turtą - kompiuterį ir telefoną bei, sąmoningai slėpė nusikalstamos veikos padarymo faktą, teigdamas, jog daiktų neėmė ir paliko juos darbo vietoje. Faktą, jog A. D. pavogė kompiuterį ir telefoną patvirtina ir liudytojų parodymai: M. I. patvirtino, jog matė, kaip A. D. 2013-05-13 išeidamas iš administracinio pastato išsineša krepšį su nešiojamuoju kompiuteriu. Matydamas, jog A. D. neša kompiuterinį krepšį pareikalavo kompiuterį su telefonu palikti darbo vietoje, nesinešti iš patalpų, tačiau A. D. atsisakė vykdyti šį nurodymą. Liudytoja V. B. taip pat patvirtino, jog A. D. išėjus iš darbinių patalpų, ant A. D. darbo stalo nebebuvo kompiuterio ir telefono. Taigi, aplinkybę, jog nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną išsinešė būtent A. D., įrodo šių liudytojų parodymai. Vagystės dalykas yra nešiojamasis kompiuteris su priedais (klaviatūra ir pele) kuris įsigytas 2010-05-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1476,2 Lt (įskaitant PVM) ir mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)” kuris įsigytas 2010-05-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 179 Lt (įskaitant PVM), (t. 1, b.l. 8, 12, 28-30, t. 2, b.l. 124-130, t. 3, b.l. 25). Priimant nuosprendį taisytina kaltinamajame akte nurodyta rašybos klaida dėl klaidingai įrašyto nešiojimo kompiuterio vertės skaičiaus (1470,2 Lt) teisingai išdėstant jo 1476,2 Lt vertę. Iš UAB „Saurida“ pranešimo nustatyta, kad pavogtiems daiktams nusidėvėjimas netaikomas, pagal teisės aktuose patvirtintas buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles, nes jie buvo naudoti neilgai, nuo 2010-05-27 iki 2011-05-13, tebeturėjo gamyklinę 2 m. garantiją (t. 2, b.l. 32, 43, 124-125, ). Iš byloje esamų įrodymų UAB „Saurida" nebuvo sudariusi su darbuotoju A. D. sutarties dėl materialinės atsakomybės. Kaltinamasis iš UAB „Saurida" degalinės pastato išnešė nešiojamąjį kompiuterį ir mobilų telefoną su priedais 2011-05-13 suvokdamas, kad niekas iš žmonių nemato šių daiktų išnešimo fakto, o jis yra jau atleistas iš darbo, todėl jo veika negali būti kvalifikuota kaip patikėtų daiktų pasisavinimas, o ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina, kaip paprasta šių daiktų vagystė (slaptas pagrobimas), (t. 1, b.l. 25-26, t. 2, b.l. 10-13). BPK 162 str. numatytais teisėtu pagrindu surinkti duomenys dėl rasto ir paimto mobilaus telefono kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudoti nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) kuri perduota Vilniaus r. apylinkės teismui ir tapo baudžiamąja byla (t. 1, b.l. 47-59, 129, t. 2, b.l. 156-157). Iš parodymų liudytojo policijos tyrėjo V. K. liudytojo S. R. nustatyta, kad garso pokalbio įrašas, kaip teigia kaltinamasis, tarp kaltinamojo ir UAB „Saurida“ (duomenys neskelbtini) S. R., nebuvo daromas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis neva 2011-05-13 pranešimu pranešė UAB „Saurida apie mobilaus telefono užlaikymą kai bendrovė įvykdys su A. D. pilną atsiskaitymą pastarojo atleidimo iš darbo metu, nes UAB „Saurida tokio pranešimo negavo, o kaltinamasis tokį pranešimą nepateikdamas ikiteisminio tyrimo metu, pateikė tik 2012-07-16 teisme. Priešingai kaltinamajam iš bendrovės buvo išsiųstas 2011-05-20 Nr. 102-11 reikalavimas grąžinti negrąžintus mobilųjį telefoną ir kompiuterį su priedais (t. 1, b.l. 140-144, t. 2, b.l. 117-119, 124-145, 148, 150-151). Ištyręs ir įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), jos padarymo aplinkybes, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę bei tai, kad nusikaltimu padaryta žala kuri iš dalies neatlyginta, ir kaltinamojo asmenybę kuris iki darbovietėje UAB „Saurida“ charakterizuojamas teigiamai, byloje duomenų, kad dabartinio metu jis dirba nėra, baustas administracine tvarka, neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė skiriant teismo įpareigojimą (t. 1, b.l. 82-92, t. 2, b.l. 69-78, 88-100).
UAB ,,Saurida“ pareiškė 1655,20 Lt dydžio ieškinį, skaičiuojant turtinę alą už prarastą kompiuterį 1476,20 Lt (įskaitant PVM), už mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) - 179 Lt (įskaitant PVM) bei bylinėjamasi išlaidos, nes patyrė kelionės į teismo posėdžius išlaidų. UAB „Saurida" atstovė dalyvavo 2012-08-06, 2012-09-27, 2012-11-27, 2013-02-04, 2013-02-14, 2013-03-21, 2013-05-06, 2013-09-18 teismo posėdžiuose (t. 1, b.l. 151-152, 167-168, t. 2, b.l. 28-31, 39-41, 61-66, 82-86, 115-119, 149-152, t. 3, b.l. 19-23). UAB ,,Saurida“ 757, 57 Lt +1303, 94 Lt+277, 2 Lt=2338,71 Lt kelionės išlaidos pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103-106 str.), ( t. 2, b.l. 20-26, 79-80, t. 3, b.l. 14-16). UAB ,,Saurida“ atstovė V. Z.-S. patirtas keliones išlaidas ir turtinę žalą patvirtino rašytiniais įrodymais. Dėl mobilaus ryšio telefono minėta atstovė paaiškino, kad nors telefoną įmonė atgavo, vis tik per laikotarpį; kuomet įmonė negalėjo disponuoti telefonu, pasibaigė telefono garantinis laikotarpis, kas ypač sumažino telefono vertę. Be to, telefonas buvo grąžintas be kortelės, pakrovėjo, kas taip pat sumažino jo vertę. Kompiuterio su priedais 1476,20 Lt kaina visiškai atitinka kompiuterio 2011-05-13 dienai kai buvo padaryta vagystė bei panašaus kompiuterio rinkos vertę, nes kompiuteris buvo naudotas tik apie 1 metus, dar tebeturėjo galiojančią vienerių metų garantiją. Iš viso civilinis ieškovas iš kaltinamojo prašo priteisti 1476,20 Lt už kompiuterį, 179 Lt už telefoną, 2338,71 Lt kelionės išlaidos ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo padarytos turtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad UAB ,,Saurida“ dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą. Turtinė žalą sudaro: nešiojamasis kompiuteris (duomenys neskelbtini) (serijos numeris: (duomenys neskelbtini)) su priedais (kompiuterio klaviatūra UAB Logitech, pelė USB Logitech) 1476,20 Lt vertės. Teismas laiko, kad iš pareikštos turtinės žalos kainos išjungtina mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) black (IMEI (duomenys neskelbtini)) kaina, nes jis buvo grąžintas bendrovei, o civilinio ieškovo atstovė jo atsiėmimo metu pretenzijų nepareiškė (t. 1, b.l. 28-33, 65, t. 3, b.l. 5-17). Dėl pareikštų palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. BPK 336 straipsnio 2 d. numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Nuosprendžiui neįsiteisėjus, prievolė dėl žalos atlyginimo neatsiranda, nuosprendis nepateiktas vykdymui ir negalima kalbėti ir apie prievolės - atlyginti nusikaltimu padarytą žalą - pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinio ieškovo priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš kaltinamojo už laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės civiliniam ieškovui kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka. Civilinės ieškovo pareikštos 2338,71 Lt kelionės išlaidos susijusios su atstovės V. Z.-S. atvykimo iš bendrovės būstinės esančios (duomenys neskelbtini) į Vilniaus r. apylinkės teismą ir atgal, atsižvelgiant į transporto priemonės kuro sunaudojimą, atstumą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose yra realios, patvirtinamos rašytiniais įrodymais, todėl, vadovaudamasis BPK 103 str. 6) p., 104 str. 2 d. pagal civilinio ieškovo prašymus pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (t. 2, b.l. 20-26, 79-81, 88).
2013-09-18 teismo posėdyje apklausto liudytojo S. R. patirtos 427, 16 Lt kelionės išlaidos nuosprendžiu nespręstinos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 turi būti atlygintinos iš Vilniaus r. apylinkės teismo lėšų ir vadovaudamasis BPK 103-104 str. bus išspręstinos Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi (t. 3, b.l. 7-13, 18-22).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (t. 1, b.l. 79-81).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- „Sim“ kortelė balsas išimta iš mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ ir paimta kratos metu iš A. D. laikytina byloje iki bylos saugojimo pabaigos (1 tome prie viršelio, t. 1, b.l. 53-54).
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-139-647/2012 grąžintina šio teismo archyvui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu per šį laiką atlyginti nusikaltimu padarytą UAB „Saurida“ 1476,20 Lt turtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 210, 89 Lt dalį žalos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. D. UAB „Saurida“ 1476,20 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- „Sim“ kortelę balsas išimtą iš mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ ir paimtą kratos metu iš A. D. laikyti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-139-647/2012 grąžinti šio teismo archyvui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.