Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Taipogi nesutinka su teiginiais, kad atsisakė atvykti į įmonės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), bei atsisakė pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėn. atliktus darbus, projektus, nes tokia ataskaita už metų darbus ir projektus buvo 2011-03-25, 22.29 val. el. paštu išsiųsta D. S. bei S. R.. Dėl atsisakymo vykti į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jo faktinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), reikalavimas atvykti į (duomenys neskelbtini) prieštarauja teisingumo, bei protingumo kriterijams, nes apie tokio pobūdžio keliones privaloma informuoti iš anksto, aptarti komandiruotpinigių sumą, aptarti viešbučio nuomos klausimą, taip pat suteikti kelionei reikalingą tarnybinį transportą, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta; asmeninis automobilis buvo autoservise. Taip pat nurodė, kad įsakymo 3,4,5,6 punktai nėra pagrįsti jokia medžiaga, ar pareiginės instrukcijos punktais, juos vertina kaip vidinį įmonės vadovų samprotavimą ir subjektyvią interpretaciją, nes D. S. yra pasakęs, kad nenori išeiti iš darbo savo noru, gaudamas minimalias algas, nebenori gauti jokių „juodų pinigų“ ir nebenori samdyti nelegalių darbuotojų, tą ji pavadino grasinimu, bei šantažu. Pažymėjo, kad anksčiau jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Be to, minėti punktai, ieškovo manymu, taipogi nėra privalomi teisės aktais. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė atleidimo iš darbo, taikant drausmines nuobaudas, taisyklių, visi tariami pažeidimai atsirado ieškovui atsisakius iš darbo išeiti savo noru.

Teigia, jog atsakovas atsiskaitė ne visiškai: už balandį, bei gegužę gavo minimalias algas, negavo pinigų už automobilio nuomą, atostoginių. Nurodo, jog prieš priimant ieškovą į darbą su atsakovo atstovais S. R. bei D. S. buvo sutarta dėl 2000 litų atlyginimo ir 500 litų pareiginės mėnesio kuro normos, tačiau, pasirašant darbo sutartį, bei kitus dokumentus ieškovui buvo paaiškinta, jog darbo sutartyje yra rašoma minimali mėnesinė alga, bei priedas už darbo rezultatus, taip pat paaiškinta, jog privaloma pasirašyti asmeninio automobilio panaudos sutartį su atsakovu, nes dalis algos - 800 Lt, bus mokama, kaip panauda už automobilį. Norėdamas dirbti, su tokiomis sąlygomis ieškovas sutiko, gegužės mėnesį ieškovui pervesta 636,31 Lt alga už balandį, 990 Lt alga už gegužę, bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad už balandį turėjo gauti 2000 Lt, už gegužę 1000 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal atlyginimo vidurkį. Faktą, jog ieškovui kiekvieną mėnesi buvo mokama dviejų tūkstančių litų pareigine alga grindžia išrašais iš Swedbank AB, bei DNB Nord banko.

Darbo pradžioje ieškovas buvo supažindintas su įmonės tvarkomis, klientų aptarnavimo standartu, pinigų laikymo tvarka, ir kitomis tvarkomis, reglamentuojančiomis įmonės veiklą, pagal kurias jis atlikdavo degalinių ir darbuotojų patikrinimus. Atlikus patikrinimus, vadovams pristatydavo detalias ataskaitas su rekomendacijomis. Nurodė, jog nuo 2011 m. pradžios A. D. pradėjo nesiskaityti su vadovais, nevykdė jų pavedimų, nuolat reikšdavo neigiamas replikas apie įmonę, jos vidinę tvarką, vadovus, neigiamus komentarus reikšdavo, girdint kitiems darbuotojams.

Teigia, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas 1) dėl komercinės paslapties atskleidimo, informacijos apie įmonę teikimo kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens leidimo, kuris pasireiškė tuo, kad 2011-05-11 ieškovas darbo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui ir verslo partneriui UAB „Hansab“ darbuotojui T. V. laišką su prisegta „Creditinfo“ finansine ataskaita apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, melagingai teigdamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, ji bankrutuoja, arba ruošiama restruktūrizacijai, jog įmonės turtas yra perrašomas ir t.t. A. D. ragino T. V. nebendradarbiauti su bendrove, nesipilti kuro, nes jis esąs nekokybiškas ir pan.,- teigia, jog šiais veiksmais ieškovas pažeidė Darbo sutarties 10.2 p., 10.5 p., taip pat pažeidė LR Civilinio kodekso 1.116 str., LR Baudžiamojo kodekso 211 str.; 2) dėl atsisakymo vykdyti darbdavio nurodymus, t.y. neatvykimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, atsisakymo pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėnesiais atliktus darbus, projektų nepateikimo. Pažeidimas buvo padarytas 2011-05-10, kuomet Elektroninio susirašinėjimo metu personalo direktorė D. S. aiškiai išreiškė nurodymą atvykti į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, pristatyti darbų ataskaitas už 01 – 05 mėn., pristatyti nuveiktus darbus, aptarti ateities projektus, ieškovui atsisakius tai padaryti, jis pažeidė Darbo sutarties 10.2 p. Atkreipė dėmesį, kad nuo darbo sutarties sudarymo dienos A. D. dažnai atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bendrovė visada pasirūpindavo darbuotojo apgyvendinimu, darbo reikalams A. D. naudojo asmeninį transportą pagal 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos sutartį, bendrovė kas mėnesį mokėjo 800 Lt transporto nuomos mokestį, apmokėdavo už kelionės metu sunaudotą kurą. Aplinkybių apie A. D. automobilio remontą bendrovei nepranešė; 3) konfliktinių situacijų kėlimo ir darbuotojų skatinimo nepasitikėti įmonės vadovais; atsakovas nurodė, jog 2011-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės bendru elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojams, degalinių darbuotojams buvo atsiųstas „R. V.“ laiškas, kuriuo siuntėja pateikė klaidingą informaciją apie tariamai sprendžiamą klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus paskyrimo, kartu su šia informacija buvo atsiųsta ta pati „Creditinfo“ parengta finansinė ataskaita, kurią A. D. persiuntė UAB „Hansab“ darbuotojui T. V.. Atsakovo teigimu, šia finansine ataskaita disponavo tik ieškovas, todėl daro išvadą, kad laišką, pasirašytą Barbaros vardu, parašė bei ataskaitą darbuotojams pateikė minėtas asmuo; 4) dėl neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vykdomą veiklą, įmonės šmeižimo ir dalykinės reputacijos žeminimo; 5) kenkimo savo elgesiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, grasinimų įmonei – ieškovas nurodė, jog 4 ir 5 punkte išvardinti pažeidimai pasireiškė tuo, jog 2010-05-10 elektroniniu būdu susirašinėdamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo direktore D. S., A. D. pagrasino atskleisti sukauptą kompromituojančią medžiagą apie Bendrovę viešai visoms valstybinėms institucijoms, žurnalistams, visiems Bendrovės darbuotojams, išreiškė savo siekį sužlugdyti įmonę; 6) dėl grasinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo direktorei ir vykdančiajam direktoriui, melagingų bei garbę ir orumą žeminančių pasisakymų šių darbuotojų atžvilgiu, nesantaikos kurstymo įmonėje.

Teigia, kad A. D. įvykdyti pažeidimai atitinka Darbo kodekso 235str. 2 d. 2 p. ir 11 p. Darbuotojas buvo tinkamai supažindintas su informacijos, laikomos komercine paslaptimi, sąrašu.

Prašo atsižvelgti ir į tai, kad A. D., pasinaudodamas darbo metu surinkta konfidencialia informacija, išeidamas iš darbo, kreipėsi į įvairias valdžios institucijas ir pateikė daug nepagrįstų skundų, kas ypač apsunkino bendrovės darbą, A. D. pasisavino jam darbo reikmėms patikėtą nešiojamąjį kompiuterį su priedais, mobilųjį telefoną; pasisavino arba sunaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų sistemos prisijungimo slaptažodžius, kurie jam buvo patikėti darbo funkcijoms vykdyti, padarydamas Bendrovei apie 160 000 Lt turtinę žalą; internetinėje erdvėje (portale youtube.com) paskleidė daug negatyvios, įmonę šmeižiančios informacijos; įmonės darbuotojams atsiuntė keletą el. laiškų, skatinančių darbuotojų nepasitikėjimą įmone ir t.t. Dėl neteisėtų A. D. veikų (duomenys neskelbtini) rajono prokuratūroje A. D. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal LR BK 198 str. l d., 210 str., 211 str. Bendrovė yra pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 182 557,00 Lt sumai.

Teigia, jog atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą, nepažeisdamas įstatyme numatytos tvarkos: ieškovui 2011-11-12 įteiktas reikalavimas Nr.93-11 dėl raštiško pasiaiškinimo pateikimo, tačiau pastarasis ant reikalavimo pasirašyti atsisakė. Tai patvirtino bendrovės darbuotojai: V. B., A. B., R. I., M. I.. Kadangi A. D. buvo nustatytas terminas iki 2011-05-13 14 val. pateikti pasiaiškinimą, tačiau jis nebuvo gautas, bendrovė nusprendė nutraukti darbo santykius su A. D.. Darbuotojas atsisakė pasirašyti ant įsakymo, tai parašais patvirtino Bendrovės darbuotojai: ekonomistė V. B., juristas D. L., vykdantysis direktorius M. I..

Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog jam nėra sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. 2011-05-13 darbuotojui buvo sumokėta 636,31 Lt (darbo užmokestis už balandžio mėn.), 990,12 Lt (darbo užmokestis už gegužės mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas). Darbuotojui iš viso priklausė 27 dienos atostogų. Nuo 2011-03-28 iki 2011-04-03 A. D. atostogavo, už 7 kalendorines dienas buvo išmokėta 328 Lt atostoginių. Liko nepanaudota 20 kalendorinių dienų, nutraukiant darbo sutartį buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, dauginant 20 iš koeficiento 0.7, ir už 14 darbo dienų buvo priskaičiuoti 863,24 Lt, kurie buvo išmokėti 2011-05-13 drauge su gegužės mėn. darbo užmokesčiu.

Prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo, arba išskirti nagrinėti į atskirą bylą, nes iš 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties kylančios šalių prievolės yra civilinės, o ne darbo teisės objektas, todėl reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo negali būti sprendžiamas darbo byloje, pagal darbo teisės normas. Mano, kad ieškovas privalo teikti ieškinį bendra ieškinio teisenos tvarka pagal atsakovo buveinės adresą ir susimokėti žyminį mokestį nuo reiškiamo reikalavimo sumos. Mano, kad reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes darbuotojas turėjo suvokti, jog piktybiškai kenkdamas įmonei, atskleisdamas konfidencialią informaciją pašaliniams asmenims, grasindamas įmonei ir jos darbuotojams, pasisavindamas bendrovei priklausantį turtą ir slaptus duomenis, negali tikėtis tolimesnio darbo santykių tęsimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado pasitikėjimą darbuotoju; be to, neturtinės žalos dydis neatitinka ir protingumo kriterijų. Pareiga įrodyti patirtos neturtinės žalos dydį tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepaaiškino, kuo pasireiškia jo patirta neturtinė žala.

Byloje nustatyta, kad 2010-05-26 tarp atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo A. D. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 548, kuria ieškovas nuo 2010-05-27 neterminuotai priimtas dirbti vindikacijos padalinio vadovu (1 t., b.l. 8-11). Sutartyje numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga ir kintamas priedas pagal direktoriaus įsakymą.

Darbo sutarties 10.2 p. ieškovas įsipareigojo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įmonės vadovybės įsakymų, nurodymų, taisyklių ir nutarimų darbo drausmės ir etikos normų; kokybiškai atlikti darbą; laiku ir tiksliai vykdyti Darbdavio ar jo įgalioto atstovo nurodymus: saugoti komercines paslaptis, kelti kvalifikaciją; laikytis techninės drausmės ir vidaus darbo tvarkos; vykdant pareigas pagal šią sutartį, laikytis sveikatos ir saugos darbe reikalavimų, kitų galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų reikalavimų.

Šio sutarties 10.5 punkte ieškovas įsipareigojo išlaikyti visišką komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos, kurią jis gavo dirbdamas įmonėje, slaptumą; darbuotojas įsipareigojo neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos susijusios su darbdaviu arba jo klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia pačią Įmonę ar ji buvo perduota Įmonei ar Darbuotojui trečios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios darbo sutarties tikslams, arba kai to reikalauja įstatymas. Nurodyta, jog šis įsipareigojimas išlieka galioti, nepriklausomai nuo to, ar ši konfidenciali informacija ar komercinės paslaptys susiję su Darbuotojo darbo funkcijomis, ar ne. Šiame punkte įvardinta, kad konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos Įmonė nori išlaikyti slaptais, t.y. nevieša finansinė informacija ir ataskaitos, susirašinėjimas su partneriais ir klientais, Įmonės veiklos planai ir/ar projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias Įmonė pati parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis įmonės ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai, nuolaidos atskiriems klientams, specialūs atskirų užsakovų ar tiekėjų kainininkai, bet kokie Įmonės dokumentai, visų rūšių sutartys ir jų sąlygos, grafiniai darbai, vaizdo ar garso įrašai, kino ir fotografijos negatyvai, informacija bet kokiose kitose laikmenose (įskaitant kompiuterines), duomenų bazės, programos, prisijungimo slaptažodžiai, programos, kompiuterinio tinklo, bei kompiuterių techniniai duomenys, ekonominiai, verslo, finansiniai, teisiniai, mokslo, technikos ir bet kokie kiti duomenys apie Įmonę, jos klientus, tiekėjus, verslo partnerius, darbuotojus, jų darbo užmokestį, Darbuotojo darbo užmokestį, valdymo organų narius, akcininkus, dukterines bendroves, kitas Įmonės grupei priklausančias įmones, ir bet kokio pobūdžio kita informacija, kuri pažymėta kaip konfidenciali, arba kurios praradimas ar atskleidimas gali pakenkti Įmonės komerciniams interesams ar Įmonė gali patirti nuostolių. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką Įmonės pritarimą bet kokiai išimčiai dėl konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių neplatinimo įsipareigojimų.

2010-05-27 šalys, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės darbuotojas A. D. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai, už užmokestį įmonės tikslams naudoti automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikti to automobilio vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas tiekti kurą ir mokėti 800 Lt dydžio nuomos mokestį per mėnesį (1 t., b.l. 12-13).

2011-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. R. įsakymu, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 2 p., 11 p., A. D. atleistas iš darbo nuo 2011-05-13 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (1 t., b.l. 14, 57). Įsakyme nurodyta, kad nuobauda paskirta už A. padarytus darbo sutarties, bei bendrovės darbo tvarkos šiurkščius pažeidimus, o būtent už komercinės paslapties atskleidimą, informacijos apie įmonę teikimą kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto, asmens leidimo, atsisakymą vykdyti darbdavio nurodymus - neatvykimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), atsisakymą pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėnesiais atliktus darbus, projektų nepateikimą, konfliktinių situacijų kėlimą ir darbuotojų skatinimą nepasitikėti įmonės vadovais; neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vykdomą veiklą, įmonės šmeižtą ir dalykinės reputacijos žeminimą, kenkimą savo elgesiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, grasinimus įmonei; grasinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo skyriaus direktorei ir vykdančiajam direktoriui, melagingų bei garbę ir orumą žeminančių pasisakymų šių darbuotojų atžvilgiu, nesantaikos kurstymą įmonėje.

Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. numato darbdavio teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Pagal DK 235 str. 1 d., šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Kaip minėta, ieškovas iš darbo atleistas DK 235 str. 2 d. 2 p. bei 11 p. pagrindu. Pagal DK 235 str. 2 d. 2 p., šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; pagal minėto straipsnio 2 d. 11 p. – ir kiti, t.y. nenumatyti DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose, nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 str., kurio 1 d. nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006).

Atsakovas teiginius, kad ieškovas atkleidė komercinę paslaptį grindžia pateiktomis A. D. darbo elektroninio susirašinėjimo kopijomis (b.l. 46-47), iš kurių matyti, kad 2011-05-11 jis elektroniniu paštu persiuntė UAB „Hansab“ darbuotojui T. V. prisegtą „Creditinfo“ finansinę ataskaitą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiške pranešė, kad jis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba paskutines dienas ir dėl ateityje (kitoje įmonėje) galimo bendradarbiavimo pateikia informaciją, prideda finansinę ataskaitą. Laiške nurodoma, kad iš esmės (duomenys neskelbtini) bankrutuoja, laukia restruktūrizavimo, perrašomas turtas, kuris neužstatytas, automobiliai. Dėl šių priežasčių siūlo nesutikti dėl jokio bendradarbiavimo ateityje, nes neatgaus pinigų ir kuro. Siūlo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurą piltis atsargiai, sustojus automobiliui, pataria būtinai turėti čekį ir būtinai daryti kuro kokybės testą. Nurodo, kad kuras iš (duomenys neskelbtini) naftos yra geras, bet transportuojant senuose benzovežiuose dėl techninių problemų ir nusidėvėjimo jis susimaišo, taip pat vairuotojai dažnai supainioja žarnas išpildami dyzeliną ir benziną, ir tokiu atveju tą nekokybišką kurą išsiurbia iš rezervuarų ir išvežioja mažais kiekiais į kitas degalines ir sumaišo su geru. Laiške taip pat teigiama, kad laikymo sąlygos tragiškos ir kuras gali būti su nuosėdomis, lietaus vandeniu, kuris patenka per tarpines, nes jos nekeičiamos.

Antrame tos pačios dienos laiške ieškovas nurodo, kad Klaipėdoje užstrigo trys vilkikai, Švedijoje sustojo vilkikas su greit gendančiais produktais, ir žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekam neatlygino. Vertinant abiejų laiškų turinį, galima suprasti, jog nurodoma žala patirta būtent dėl atsakovo nekokybiško kuro.

Nustačius, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovo atleidimo nurodyti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip DK 235 str. 2 d. 2 p. numatytas pažeidimas, tačiau minėti veiksmai, t.y. informacijos apie įmonę teikimas kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vykdomą veiklą, laikytini pakankamais, kad juos būtų galima pripažinti šiurkščiais pagal DK 235 str. 2 d. 11 p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-12-12 nutartyje byloje Nr. 3K-3-565/2007, yra nurodžiusi, kad pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t.y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Ieškovas neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Hansab“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas ir verslo partneris. Iš minėtų laiškų turinio T. V. akivaizdu, kad ieškovas siekė sudaryti neigiamą požiūrį į įmonę, kurioje tuo metu dirbo, ragino nebendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ataskaitų persiuntimas yra normali praktika tarp verslo bendrovių, šiuo atveju, vertintina kritiškai, nes savo laiške, skirtame T. V., ieškovas aiškiai nurodė, jog informaciją pateikia dėl galimo bendradarbiavimo ateityje (kitoje įmonėje), taigi akivaizdu, jog ne darbdavio interesais. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių elektroniniuose laiškuose T. V. nurodytas aplinkybes, tokie pranešimai pagrįstai laikyti ne tik neigiamais, tačiau ir melagingais pranešimais.

Atsakydama į šį laišką D. S. nurodė ieškovui kartu su kitu darbuotoju atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes norėsianti pamatyti ieškovo darbų ataskaitą už 05 mėn., nurodė, jog susitikime abu turėtų suplanuoti darbus, taip pat nurodė paruošti numatomus ateities projektus, kaip ieškovas įsivaizduoja saugų degalinių darbą, bei tai, kas yra padaryta, bei pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Ieškovas atsakyme nurodė, kad jokių ataskaitų už 05 mėn. nesiruošia teikti, nes ataskaita už metus yra atsiųsta, rašyti projektus, vykti į (duomenys neskelbtini), pasirašyti papildomus dokumentus taipogi atsisakė.