- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2-2599/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ertresa“
- Ieškovas
- "Inkaso Lietuva"
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ertresa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ertresa“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Ertresa“ iškėlimo, nurodydamas, kad atsakovas yra nemokus, nes nepaisant raginimo, per 31 dieną nesumokėjo ieškovui 44 935,36 Lt skolos. Ieškovas atsakovo bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Draugo petys“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Ertresa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“. Nurodė, kad iš atsakovo pateikto balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos už 2010 metus matyti, kad per 2010 metus atsakovas patyrė 1 415 200 Lt nuostolių, per 2009 metus atsakovas taip pat dirbo nuostolingai, patyrė net 2 639 102 Lt nuostolių, atsakovas turi turto už 27 321 879 Lt, iš kurio pastatai ir statiniai sudaro 2 785 980 Lt, nebaigta statyba – 1 638 605 Lt, investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones – 4 340 281 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 23 071 096 Lt, t. y. atsakovo kreditorinai įspareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo skola Valstybės biudžetui yra net 268 231 Lt, VSDFV biudžetui – 144 234 Lt, be to, atsakovas vėluoja mokėti atlyginimą darbuotojams, kuriems įsiskolinimas siekia 39 327 Lt sumą. Nors atsakovo pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovo pradelstos skolos sudaro 1 307 430,55 Lt, o 20 772 388,74 Lt skolos kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ dar nėra pradelstos, tačiau kaip jau anksčiau nustatyta iš atsakovo balanso duomenų, visų įsipareigojimų mokėjimo terminas sueina šiais metais, o atsižvelgiant į tai, kad per praėjusius dvejus metus atsakovas patyrė net 4 054 302 Lt nuostolių, teismas sprendžia, kad sumokėti daugiau nei 20 mln. litų skolas per likusius š. m. 6 mėn. atsakovas finansiškai nėra pajėgus. Be to, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kada konkrečiai šiais metais sueina nepradelstų skolų mokėjimo terminas, todėl jis gali būti ir trumpesnis nei 6 mėnesiai. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad tam, kad padengti kreditorinius įsiskolinimus, atsakovas, neva, galėtų parduoti turimas neįkeistas UAB „Hustinus“ ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ akcijas, tačiau tiek teismų sistemos „LITEKO“, tiek VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ yra restruktūrizuojama įmonė, todėl greitu laiku turimų šios įmonės akcijų, kurių vertė 1 710 000 Lt, atsakovas parduoti negalės, o atsakovo turimų UAB „Hustinus“ akcijų vertė yra 537 077 Lt, kuri, atsižvelgiant į mokėtinų įsipareigojimų 23 071 096 Lt sumą, yra net daugiau nei keturiasdešimt kartų mažesnė. Remdamasis tokiais duomenimis teismas darė išvadą, kad įmonė yra nemoki, nes įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, vėluoja darbuotojams mokėti atlyginimą (ĮBĮ 4 str. 1p., 2 p., 3 p., 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Ertresa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, tačiau pirmosios instancijos teismas pradelstų įsipareigojimų masto iš viso nenustatinėjo, apsiribojo konstatavimu, kad atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal suformuotą teismų praktiką, nenustačius realios atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos, negalima spręsti apie įmonės nemokumą ar mokumą. Be to, teismas visiškai nevertino atsakovo 2011 m. gautų pajamų, apsiriboji 2010 m. balansu, nors privalėjo nustatyti atsakovo finansinę padėtį, esančią bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. rugpjūčio 29 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma atskirojo skundo netenkinti bei nurodoma, jog ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra numatytas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas vėluoja mokėti atlyginimą darbuotojams, jiems įsiskolinimas siekia 39 327 Lt, šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas. Be to, 2011 m. birželio 30 d. atsakovo balanso duomenys iš esmės pasikeitė nežymiai.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. rugsėjo 8 d. gauti ieškovo ir atsakovo rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog šalys susitarė dėl atsakovo skolos ieškovui sumokėjimo ir nebeliko pagrindo, dėl kurio atsakovui buvo iškelta bankroto byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. rugsėjo 28 d. atsakovas pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki Šiaulių apygardos teismas išnagrinės restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti. Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė.
Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokie atsakovo įsipareigojimai yra pradelsti, rėmėsi 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės balansu. Byloje nesant pakankamai duomenų apie atsakovo įsipareigojimų ir skolų atsiskaitymo terminus, negalima spręsti apie pradelstų atsakovo įsipareigojimų (skolų) dydį, vertinti atsakovo finansinių sunkumų pobūdį (laikiną ar tęstinį), taip pat, neišsiaiškinus tikrosios atsakovo turto vertės, negalima konstatuoti įmonės mokumo ar nemokumo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB ,,Ertresa“ iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, nes dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Be to, į bylą pateikti ieškovo ir atsakovo rašytiniai paaiškinimai bei prie jų pridėti įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl skolos sumokėjimo, atsakovo skolos iš dalies jau yra sumokėtos, todėl, šios aplinkybės turėtų būti įvertintos pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad ieškovas šiais paaiškinimais patvirtina, jog sutinka su atskirtuoju skundu, prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nors apeliantas (atsakovas) prašo atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga atskirtąjį skundą išnagrinėti, nes iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimo nagrinėjimas atidėtas iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tai reiškia, kad iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos pirmosios instancijos teisme net nėra priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo atidėti šio atskirojo skundo nagrinėjimo.
Kiti atskirtajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Ertresa“ klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.