Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 14.3.2.2; 1.2.18.2; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1; 2.4.7

2025 m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės,

dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

nuteistajam T. M. ir jo gynėjui advokatei Žanai Timaškovai (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 26 d. veika) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 28 d. veika) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir T. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. M. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmės laiką įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 29 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, T. M. pripažintas recidyvistu.

Iš T. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas nepriteistos.

Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. M. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. M. priteista 1 842,23 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai 23 ct), nustatant 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į T. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 132 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai), paliktas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Nutrauktas procesas dėl civilinių ieškovių L. B. ir Ž. K. civilinių ieškinių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu I. B. pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. 2024 m. vasario 26 d., apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. B., turėdamas bendrą su tikslą apiplėšti, iš anksto aptarę ir suderinę savo bendrus veiksmus, kartu atėjo į viešojo tualeto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, kur tuo metu savo darbo vietoje, t. y., tarnybinėje patalpoje – užrakintame kambaryje, viduje, buvo šių patalpų darbuotoja (tvarkytoja) L. B., po ko, jam (T. M.) pasislėpus, I. B. pabeldusi į langelį ir melagingai pranešusi, kad vyksta patikrinimas, o L. B. tuo patikėjus ir atrakinus kambario duris, jis tokiu būdu, kartu su I. B. prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į tarnybinę patalpą – kambarį, ir užrakinę kambario duris iš vidaus, kad nepatektų pašaliniai asmenys, jam (T. M.) sugriebus dešine ranka nukentėjusiajai L. B. už kaklo, apglėbus ir prispaudus jos galvą prie savęs, taip atimant galimybę jai priešintis, bei kartu stebint ir aplinką, I. B., elgdamasi agresyviai, reikalavo nukentėjusiosios pinigų, o nukentėjusiajai pasakius, kad pinigų ji neturi, pradėjo ieškoti jos vertingų daiktų, kraustydama jos rankinę, nukentėjusiajai paprašius liautis vartyti jos daiktus, ir pasakius, kad ji praneš policijai, jam (T. M.) apglėbus ją iš už nugaros, per kaklą ir prispaudus prie savęs, pavertus jos galvą, ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, I. B. vertė nukentėjusiąją gerti degtinę, t. y., pildama iš butelio nukentėjusiajai į burną, sakydama „gerk, būsi girta ir tavimi niekas nepatikės“ ir I. B. paėmus nuo sofos jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20 FE“, 200 Eur vertės, su telefono viduje buvusia abonementine kortele „Tele2“, kurios materialiai nukentėjusioji nevertina, nuo palangės komplektą su kvepalais „Trussardi Dona“ ir kūno kremu, 100 Eur vertės, iš kosmetinės vaistus „Lorafen“ (1 vnt. lapelį), „Qvetenpinas“ (3 vnt. lapelių), kurių nukentėjusioji materialiai nevertina, paėmę keturis raktus, priklausančius UAB F., kurie materialiai nevertinami, po to, jis (T. M.) kartu su I. B. pasišalino, t. y., tokiu būdu, jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. B., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai L. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą, taip padarydami nukentėjusiajai bendrą 300 Eur turtinę žalą. Šie T. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Taip pat, jis su I. B., panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį ir peilį, pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiosios G. K. dokumentus, ir neteisėtai įgijęs laikė G. K. priklausančią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, t. y., svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2024 m. vasario 27 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su I. B., turėdami bendrą tikslą apiplėšti, iš anksto aptarę ir suderinę savo bendrus veiksmus, sekdami paskui nepilnametę G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugrįžtančią namo, I. B. pribėgus prie nukentėjusiosios jai iš už nugaros, t. y., tuo metu stovinčios su raktu rankoje prie daugiabučio namo durų, kad atsirakinti duris, ir prispaudus nukentėjusiąją prie savęs, dešine ranka apkabinus jos kaklą, rankoje laikant prie jos kaklo peilį, o nukentėjusiajai šaukiant kad ją paleistų, ir iš jos ištrūkus (išsivadavus), I. B. laikant nukreiptą peilį į išsigandusią ir pritūpusią nukentėjusiąją, sugriebusią už jos (I. B.) rankos, kad ši jai nepataikytų (nedurtų) peiliu į kaklą, šaukiant (prašant), kad ji liautųsi tai darius, tuo metu, jis (T. M.) pribėgęs prie nukentėjusiosios papurškė į akis ašarinių dujų, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir taip bendrais tyčiniais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajai G. K., priešintis, po ko, I. B. reikalavo nukentėjusiąją atiduoti jos piniginę, kraustė jos rankinę, klausė, ar ši turinti dar pinigų, aukso, tildė ją garsiai verkiančią, jai grasindama „Aš tave uždegsiu, užmušiu, jeigu suklyksi“, o jis (T. M.) reikalaudamas atiduoti atėmė iš nukentėjusios rankoje laikomą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, telefono kroviklį „Powerbank“, grasindamas panaudoti ašarines dujas, reikalavo nukentėjusiajai pasakyti telefono slaptažodį, telefono užrakto kodą, o ši dėl patirto fizinio smurto (bijodama, kad jos nesužalotų), suvedusi telefono užrakto kodo skaičius, telefoną atrakino, tokiu būdu, jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. B., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai G. K. ir jos motinai Ž. K. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, 600 Eur vertės su jame buvusia abonementine kortele „Bitė“, kuri materialiai nevertinama, juodos spalvos „Powerbank“ kroviklį, 30 Eur vertės, piniginę, kurios vertė 50 Eur (nukentėjusioji nevertina kaip turtinės žalos padarymą), pagrobė piniginėje buvusius 40 Eur grynųjų pinigų, Vilniečio kortelę, nuolaidų korteles „Drogas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Delano“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios materialiai nevertinamos, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., Lietuvos Respublikos mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tarptautinio (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos skaitytojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., nukentėjusiajai G. K. priklausančią „Swedbank“ AB bekontaktę „Debit MC WEB“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, o po to, kartu su I. B. pasišalino, t. y., pagrobė svetimą nukentėjusiosioms G. K. ir Ž. K. priklausantį 670 Eur vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiosioms bendrą 670 Eur turtinę žalą, G. K. dokumentus, kuriuos neteisėtai laikė iki 2024 vasario 27 d., maždaug 21.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, taip pat, neteisėtai įgijęs laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau iki 2024 m. vasario 29 d., 19.08 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie T. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat, jis (T. M.), 2024 m. vasario 28 d. apie 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasibeldė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, o nukentėjusiajai A. S. duris atidarius, pateikdamas jai melagingą informaciją dėl neva jo pasimetusio (dingusio) mopsų veislės šuniuko, ir ar ši (nukentėjusioji) jo nemačiusi, po to, panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, papurškė ašarinėmis dujomis A. S. į akis, ir tokiu būdu įsibrovęs į nukentėjusiosios butą prieš jos valią, sudavė kumščiu jai į kairę akį, o šiai nugriuvus ant grindų, bandė išplėšti iš nukentėjusiosios rankų, jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S23 Ultra“, ir nukentėjusiajai priešinantis, stipriai rankose laikant telefoną, šaukiant „gelbėkite vagis“, jis (T. M.) ranka bandė uždengti jos burną, po ko, nukentėjusiajai įkandus jam į pirštą, sudavė jai kumščiais ne mažiau 35 smūgius į galvos – veido sritį, krūtinę, padarydamas nukentėjusiajai A. S. poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, keliuose, nosikaulių lūžį, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį dėl kaulų lūžių kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, uždėjęs ant nukentėjusiosios veido pledą, bandė ją dusinti, ir taip atėmęs galimybę dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajai priešintis, išplėšęs iš jos rankų laikomą, jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S23 Ultra“, 1 000 Eur vertės, iš buto pabėgo, t. y., pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. S. priklausantį 1 000 Eur vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiajai 1 000 Eur turtinę žalą. Šie T. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir priimti naują paskiriant jam švelnesnę bausmę. Taip pat prašo išspręsti klausimą dėl bausmės subendrinimo (apėmimo būdu) su 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymu panaikintu lygtiniu paleidimu (neatlikta bausmės dalimi).

2.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančius faktinius duomenis apie jo priklausomybės ligas, t. y. nusikaltimus padarė siekdamas įgyti lėšų narkotinėms medžiagoms nusipirkti. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog narkotikų abstinencija bei jos sukeliami psichologiniai-fiziologiniai padariniai įstumia vartojantį asmenį į beviltišką padėtį, t. y. asmuo pasiryžęs bet kam, kad įgyti dozę. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas beviltiškos padėties. Taip pat akivaizdu, kad epizoduose su I. B. jo vaidmuo buvo antraeilis, t. y. jie iš anksto nesitarė dėl nusikalstamos veikos padarymo ir ji apelianto pagalbos vykdant nusikalstamą veiką paprašė spontaniškai, kai pačiai nepavyko jos užbaigti, bet ši aplinkybė visiškai nebuvo teismo įvertinta. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas laisvėje turi 15 metų sūnų su kuriuo palaiko artimus socialinius ryšius, pagal galimybes prisideda prie jo išlaikymo, o jam skirta reali, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iš esmės pažeidžia jo sūnaus socialinius ir psichologinius interesus, teisę į pilnaverčius šeimos ryšius.

2.2. Pažymėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atliktus veiksmus traktavo kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje. Iš tiesų apeliantas iš nukentėjusiosios G. K. kartu su I. B. pagrobė jos asmens dokumentą – moksleivio pažymėjimą ir elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Debit MC WEB, todėl formaliai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje sudėtys, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad minėtos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. veikos kaltininkas siekia įgyti svetimą asmens dokumentą ir elektroninę mokėjimo priemonę bei sąmoningai taip veikia. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad apelianto vienintelis tikslas buvo gauti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Mokėjimo kortelė (nežinant jos PIN kodo) ar moksleivio pažymėjimas neturi materialinės vertės ir negali būti parduotas ar kitaip iškeistas į pinigus, todėl jo veikose tyčios įvykdyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, nebuvo ir šie epizodai turėtų būti kvalifikuoti pagal idealiąją sudėtį su BK 180 straipsniu, o ne kaip atskiros nusikalstamos veikos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kriminalizuojamas ne visų, o tik oficialių dokumentų grobimas. Mokyklos pažymėjimas, kurio pagrobimas apeliantui inkriminuotas yra vidinis mokyklos dokumentas netinkamas asmeniui identifikuoti Valstybės ar savivaldybės įstaigose, todėl negali būti laikomas dokumentu BK 302 straipsnio 1 dalies kontekste.

2.3. Taip pat apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė didesnę už bausmės vidurkį bausmę, nes padarytos veikos nėra didelės apimties, padaryta santykinai nedidelė materialinė žala. Pagal bylai aktualią BK redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) maksimali bausmė pagal sunkiausią iš apeliantui inkriminuotų veikų yra ne aštuoni metai, o tik septyni metai laisvės atėmimo. Todėl, bendrinant bausmę apėmimo būdu, iki pritaikant BK 64¹ straipsnį, buvo vadovautasi neteisingu maksimalios bausmės dydžiu – aštuoneriais metais, kas lėmė per griežtos bausmės jam paskyrimą. Pastebėta ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nesubendrino jam paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. patvarkymu, kuriuo panaikintas lygtinis paleidimas).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatė Ž. Timaškovai prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip pagrįstą ir teisėtą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija kaltės dėl visų jam inkriminuotų epizodų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. atžvilgiu jo padarytą nusikalstamą veiką (2024 m. vasario 27 d.) kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį. Taip pat apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, kadangi neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas beviltiškoje padėtyje, jo vaidmuo buvo antraeilis. Be to, nuteistasis turi sūnų, kurio interesai būtų pažeisti.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (fakto), veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę, todėl teisėjų kolegija, remdamasi nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir naikinti skundžiamo nuosprendžio. Tačiau apygardos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui galutinę bausmę, nenurodė kiekvienos iš T. M. pridedamos bausmės dalies bei nenurodė už kokias nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o kokios bausmės bendrintos apėmimo būdu (BPK 63 straipsnio 4, 5 dalys), dėl to nuosprendis patikslintinas.

Dėl 2024 m. vasario 27 d. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

7. Šioje byloje apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl 2024 m. vasario 27 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį. T. M. įsitikinimu, jo atlikti neteisėti veiksmai turėtų būti kvalifikuoti tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neturėjo tyčios užvaldyti nukentėjusiosios G. K. mokinio pažymėjimo bei „Swedbank“ AB mokėjimo kortelės. Be to, mokinio pažymėjimas nėra dokumentas, o mokėjimo kortelė, nežinant jos PIN kodo, neturi materialinės vertės ir negali būti parduota ar kitaip iškeista į pinigus. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia T. M. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

8. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, o BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pažymėtina, kad minėtų straipsnių dispozicijoje numatyti alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

9. Nustatyta, kad T. M., veikdamas bendrininkų grupe su I. B., turėdami bendrą tikslą apiplėšti, iš anksto aptarę ir suderinę savo bendrus veiksmus, sekdami paskui nepilnametę G. K., sugrįžtančią namo, I. B. pribėgus prie nukentėjusiosios jai iš už nugaros, panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį ir peilį, pagrobė svetimą G. K. ir jos motinai Ž. K. priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, „Powerbank“ kroviklį, piniginę, kurioje buvo grynieji pinigai, Vilniečio kortelė, nuolaidų kortelės „Drogas“ ir „Delano“, kurios materialiai nevertinamos, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota G. K., Lietuvos Respublikos mokinio pažymėjimas, išduotas G. K., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bei tarptautinio (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinio pažymėjimas, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos skaitytojo pažymėjimas, išduotas G. K. bei nukentėjusiajai priklausanti „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė, o po to, kartu su I. B. pasišalino. Bendra pagrobto turto vertė ? 670 Eur. Pagrobtus G. K. dokumentus nuteistieji neteisėtai laikė iki 2024 vasario 27 d., maždaug iki 21.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, taip pat, neteisėtai įgiję laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau iki 2024 vasario 29 d., 19.08 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

10. Kaip matyti iš 2024 m. vasario 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios G. K. parodymų, kai ji buvo užpulta jai nepažįstamų asmenų ? vyro ir moters, moteris, apkabinusi ją iš nugaros, laikė peilį jai prie kaklo, jai ištrūkus moteris nukreipė peilį prieš ją, atrodė, jog moteris ketina durti peiliu, ji išsigandus pritūpė, kad jai nepataikytų į kaklą, ir sugriebė už jos rankos. Šaukė, kad ji liautųsi. Iš streso nesuprato, ką moteris jai sako, tuo metu pribėgo vyras ir jai į akis papurškė ašarinių dujų, vieną akį pradėjo deginti, juto fizinį skausmą, į kitą akį nepataikė, todėl su ja dar galėjo matyti. Tuomet nustojo priešintis ir sėdėjo prie durų, ir vyras, ir moteris pritūpė prie jos. Moteris reikalavo duoti piniginę, ji atsakė, kad piniginė rankinėje, tuomet ši pradėjo kraustyti jos rankinę. Klausė, kur dar turi pinigų, atsakė, kad neturi, tuomet ji liepė nemeluoti ir atiduoti pinigus. Moteris klausė, ar turi aukso. Po to vyras pradėjo reikalauti atiduoti telefoną. Telefoną ir telefono įkroviklį „Powerbank“ vyras paėmė iš jos rankos. Vyras, paėmęs telefoną ir įkroviklį, reikalavo slaptažodžio, ji bijojo, sakė, kad neatsimena kodo, jis liepė nemeluoti, grasino dar papurkšti dujų, tuomet jam atsakė, kad kodą gali pati suvesti, nes mintinai nepamena. Tuomet vyras jai davė telefoną ir ji, vesdama kodą, garsiai sakė skaičių kombinaciją, telefonas atsirakino. Vyras keliskart pasikartojo jos pasakytus skaičius ir pasiteiravo, ar teisingai. Tuo metu moteris vis dar kraustė jos rankinę, bei jai grasino: „aš tave uždegsiu, užmušiu, jeigu suklyksi“. Moteris vis tildė ją, ji atsakė, kad nerėks. Tuomet vyras ir moteris išėjo. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad iki šiol banko kortele nebuvo pasinaudota (3 t., b. l. 48-52).

11. 2024 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo metu I. B. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl 2024 m. vasario 27 d. įvykio, apklausos metu parodė, kad kažkuriuo momentu pribėgo T. M. prie merginos ir papurškė merginai į veidą dujų, tada ji iškraustė merginos rankinuką, iš kurio ji paėmė piniginę ir įkroviklį „Powerbank“, o iš piniginės ištraukė pinigus, apie 40 Eur. Ji nematė, ką iš merginos pagrobė T. M. Pagrobtus pinigus ji išleido narkotinėms medžiagoms, piniginę išmetė kažkur šalia įvykio vietos, o įkroviklį pas ją rado policijos pareigūnai sulaikymo metu (t. 4, b. l. 150-151). Bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtindama, jog viskas taip ir buvo kaip surašyta kaltinamajame akte. T. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau pirmosios instancijos teisme kaltę dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, jog jis, apie 21.30 val., rado piniginę. Jam paėmus rastą piniginę, joje pinigų nebuvo, buvo asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivio pažymėjimas, taip pat buvo tarptautinis moksleivio pažymėjimas, todėl apie rastą moksleivio pažymėjimą pranešė gimnazijai bendruoju elektroniniu paštu (t. 3, b. l. 65-68). Tai patvirtina ir byloje esantis 2024 m. vasario 27 d. elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštinei (t. 3, b. l. 23). Iš byloje esančio Ž. K. 2024 m. liepos 29 d. pareiškimo matyti, kad asmens tapatybės kortelė, moksleivio pažymėjimas ir tarptautinis moksleivio pažymėjimas, išduoti G. K. vardu, buvo atgauti, o banko kortelė pakeista nemokamai (3 t., b. l. 25-26). Taigi, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistieji T. M. ir I. B. 2024 m. vasario 27 d. veikdami bendrininkų grupe, plėšimo metu, be kitų daiktų, pagrobė ir piniginę, kurioje buvo kaltinime nurodyti dokumentai, kuriuos apeliantas neteisėtai laikė iki 2024 vasario 27 d., maždaug 21.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko bei mokėjimo kortelė, priklausanti G. K., kurią taip pat neteisėtai įgiję laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau iki 2024 m. vasario 29 d., 19.08 val., kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

12. Nors nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad asmens dokumentai ir mokėjimo kortelė nebuvo jam reikalingi ir jo tikslas buvo gauti pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad plėšimas gali būti daromas tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta tyčia, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar pagrobtas turtas (asmens dokumentai, mokėjimo kortelė) nuteistiesiems buvo reikalingas, ar toks buvo jų nusikalstamas sumanymas ir koks buvo šio pagrobto turto tolesnis likimas. Esminę reikšmę turi tai, kad jie užvaldė svetimą turtą, su juo pasišalino iš įvykio vietos ir pradėjo disponuoti juo kaip nuosavu. Taip pat dėl mokėjimo priemonės (banko kortelės), dokumentų pagrobimo tyčios klausimo kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę, paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-696/2015). Už svetimų dokumentų ir svetimos mokėjimo priemonės ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtą įgijimą atsakomybė nustatyta atitinkamuose BK straipsniuose, šiuo atveju BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje. Aktualu, kad mokėjimo priemone yra laikoma personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 27 punktas). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir elektroninių atsiskaitymų būdų įvairovę, mokėjimo nurodymui inicijuoti gali būti pakankami, be kita ko, mokėjimo kortelės numeris, naudotojo vardas ir pavardė, galiojimo laikas bei CVV/CVC kodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

13. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad mokinio (moksleivio) pažymėjimas nėra dokumentas bei kaip ir kad mokėjimo kortelė (nežinant jos PIN kodo) neturi materialinės vertės ir negali būti parduoti ar kitaip iškeisti į pinigus. Akcentuotina, kad BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), mokinio (moksleivio) pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-592-222/2015, 2K-95/2010), studento pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303-/2015, 2K-255/2006). Be to, banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y., banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-77-1073/2020).

14. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta, T. M. privertė nukentėjusiąją G. K. pasakyti mobiliojo ryšio telefono atrakinimo kodą, o atrakinus telefoną nėra sudėtinga valdyti telefone turimą banko programėlę. Be to, pagrobtoji „Swedbank“ AB „Debit MC WEB“ Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė buvo bekontaktė, t. y. atliekant finansinę atsiskaitymo operaciją nebuvo būtina suvesti kodo, pakako ją priliesti prie atsiskaitymo įrenginio, be to, ant pagrobtosios kortelės buvo G. K. asmens duomenys bei CVV/CVC kodai. Todėl tokie T. M. argumentai, jog ši kortelė jam nebuvo reikalinga, įvertinant ir tai, kad ji vienintelė nebuvo rasta su kitais G. K. dokumentais, laikytini nepagrįstais. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tuo atveju, kai kaltininkas plėšimo metu pagrobia svetimą mokėjimo priemonę (banko kortelę), fizinio ar juridinio asmens dokumentą, jo veika kvalifikuojama kaip BK 180 straipsnyje ir BK 214, 302 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis.

15. Nagrinėjamu atveju 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas dokumentų įgijimas) ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti įgijimas) buvo padarytos tuo pačiu metu, o vėlesnis šių dalykų neteisėtas laikymas užtruko neilgą laiko tarpą (G. K. priklausanti piniginė su asmens dokumentais ir mokėjimo kortele buvo pagrobta 2024 m. vasario 27 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), po ko 2024 vasario 27 d. apie 21.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku rasta liudytojo R. V., išmesta šalia „Pramogų arena“ stotelės). Svetimą nukentėjusiajai G. K. priklausantį turtą bei tai pačiai nukentėjusiajai priklausančią mokėjimo priemonę ir jos asmens dokumentus nuteistasis su I. B. pagrobė, o vėliau juos neteisėtai laikė, vykdamas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki stotelės „Pramogų arena“, kur piniginę su asmens dokumentais išmetė, o svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau iki 2024 m. vasario 29 d., 19.08 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nors pagrobtos mokėjimo kortelės laikymas tęsėsi beveik dvi paras laiko po jos pagrobimo, o asmens dokumentų laikymas tęsėsi apie pusvalandį, iki kol liudytojas R. V. rado išmestą piniginę, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tokie nuteistojo veiksmai buvo padaryti iš karto vienas paskui kitą, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – neteisėtai pasisavinti nukentėjusiosios turtą. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis 2024 m. vasario 27 d. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nors ir nepateikė tokio sprendimo motyvų.

Dėl paskirtų bausmių.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi ji yra per griežta. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. M. buvo beviltiškos padėties, jo vaidmuo buvo antraeilis bei tai, kad jis turi sūnų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

18. BK 63 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie yra numatyti skirtinguose BK straipsniuose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-511/2024, 2K-71-976/2025).

19. Nagrinėjamu atveju T. M. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje bei du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnyje. Minėtos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki septynerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. M. nuteisė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už padarytus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas nežymiai viršijantis sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o už padarytus apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje ? griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas taip pat nežymiai viršijantis sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Pažymėtina, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė už visas nusikalstamas veikas (tris sunkius ir du apysunkius nusikaltimus) ? 5 (penki) metai 4 (keturi) mėnesiai ? savo dydžiu yra nesiekianti vienos iš nusikalstamos veikos ? BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo dydžio. Todėl apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad paskirtoji bausmė yra per ilgos trukmės, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde.

21. Spręsdamas dėl T. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų stadiją (padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus bei du tyčinius apysunkius nusikaltimus). Taip pat buvo įvertintos ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės: T. M. ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei (7 t., b. l. 71-81), baustas administracine tvarka (smulkios vagystės), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 64-66), išsiskyręs, nedirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to nuteistasis buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (duomenys neskelbtini) centre. Iš byloje pateiktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 28 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-115/2024 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog T. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Skirti T. M. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (4 t., b. l. 60).

22. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apygardos teismo įsitikinimu, T. M. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad paskutinius kartus apeliantas buvo teistas: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – galutine 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalį – galutine 60 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kas parodo, jog tiek skiriamos arešto bausmės, tiek realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės T. M. elgesio nekeičia, neturi absoliučiai jokios korekcinės įtakos bei nesulaiko nuo toliau sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistas.

23. Taigi, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas, individualizuodamas T. M. skirtiną bausmę, tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus griežčiausias bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 26 d. veika) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą, už BK 180 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 28 d. veika) – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą, už BK 180 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 27 d. veika) – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, už BK 302 straipsnio 1 dalyje – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą bei už BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmės, paskirtos už 2024 m. vasario 27 d. padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, buvo subendrintos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskiriant subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors tokie motyvai bei šių bausmių subendrinimas tokiu būdu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, nebuvo pateikti, todėl nuosprendis patikslintinas, nurodant šį bausmių subendrinimo būdą. Tuomet prie griežčiausios 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. vasario 28 d. veika) padarymą, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės paskirtos už 2024 m. vasario 27 d. bei 2024 m. vasario 26 d. padarytas veikas, t. y., po 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bei T. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, kuri kaip jau paminėta, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant T. M. asmenybę, aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, bei padarytų veikų pavojingumą ir kiekį, pridėtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmių dalys už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą nėra per griežtos, tai mažesnės, nei ¼ laisvės atėmimo bausmės dalys, skaičiuojant nuo už šį nusikaltimą galimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) skirti maksimumą (7 metai). Taigi, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui paskirtos baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytos bausmės (už sunkius ir apysunkius nusikaltimus – terminuotas laisvės atėmimas), bei bendrinant už atskirus nusikaltimus pridėtos bausmių dalys atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežtos. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tik visiškas apelianto izoliavimas nuo visuomenės ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmės skyrimo tikslus, nes išlieka didelė tikimybė, kad jam likus laisvėje ir atliekant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas.

25. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nes sumažino bausmę 1/3 nuo 8 metų laisvės atėmimo bausmės, nors šios rūšies bausmės maksimalus dydis už BK 180 straipsnio 2 dalį yra 7 metai. Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka. BK 63 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Nagrinėjamu atveju T. M. nuteistas už trijų plėšimų padarymą, ir už kiekvieną iš jų buvo galima skirti iki 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kaip, kad numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, buvo padarytos ir dar dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio pirmoje dalyje, už kurias paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausme (2024 m. vasario 27 d. epizodas). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju T. M. paskirta 8 (aštuonerių) metų subendrinta bausmė neviršija nustatyto dvidešimties metų laisvės atėmimo, be to ji, kaip paminėta, buvo sumažinta 1/3 esant tam baudžiamajame įstatyme numatytam pagrindui (buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas).

26. Skunde nurodoma, jog T. M. epizoduose, kuriuose dalyvavo kartu su I. B., atliko antraeilius veiksmus. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais, ir vertina juos kaip T. M. siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamose veikose bei siekį sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, T. M. kartu su I. B. nuteisti už nusikalstamų veikų įvykdymą bendrininkų grupe panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. B. (2024 m. vasario 26 d. įvykis) bei prieš G. K. (2024 m. vasario 27 d. įvykis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis didesnę dalį atsakomybės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 26 d. veika) bei BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymo siekia perkelti I. B., tačiau byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiosios L. B. parodymai, jog T. M. kartu su I. B. įėjęs į patalpą, sugriebė jai už kaklo, laikė ją kol tuo metu I. B. reikalavo pinigų ir kraustė jos daiktus, ir G. K. duoti parodymai, kad T. M. pribėgęs papurškė jai į akis ašarinių dujų tam, jog ji negalėtų priešintis jo ir jo bendrininkės atliekamiems neteisėtiems veiksmams bei, jis reikalavo nukentėjusiosios G. K. atiduoti telefoną ir grasino dar kartą papurkšti dujų, privertė nukentėjusiąją atrakinti mobiliojo ryšio telefoną), paneigia tokius T. M. skunde išdėstytus argumentus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina. Kad nuteistieji siekė realizuoti bendrą nusikalstamą sumanymą – atimti iš nukentėjusiųjų (L. B. ir G. K.) turtą (pinigus, telefonus ir kita).

27. Prašydamas sušvelninti bausmę skunde T. M. pažymi, jog turi nepilnametį 15 metų sūnų, su kuriuo palaiko artimus socialinius ryšius, pagal galimybes prisideda prie jo išlaikymo, o paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė pažeidžia jo sūnaus socialinius ir psichologinius interesus, teisę į pilnaverčius šeimos ryšius. Iš tiesų, sutiktina, jog kiekvienas vaikas turi teisę į pilnaverčius šeimos ryšius, tačiau šiuo konkrečiu atveju, šią teisę savo sūnui apriboja būtent paties nuteistojo sistemingas nusikalstamas elgesys. T. M., žinodamas tai, kad turi nepilnametį sūnų, būdamas praeityje ne kartą testas už nusikalstamų veikų padarymą įvairiomis, net ir laisvės atėmimo bausmėmis, šioje byloje atlikdamas nusikalstamus veiksmus elgėsi ne tik, kad netinkamai, o visiškai negalvodamas apie savo veiksmų pasekmes, todėl jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Kita vertus, T. M. veiksmai prieš panašaus amžiaus, kaip ir T. M. sūnus, nepilnametę G. K. (užpuolimas, grasinimas peiliu, dujų purškimas, grasinimas padegti), rodo kaip tik jokios žmogiškos empatijos paaugliui nebuvimą. T. M. teiginiai apie jo artimus socialinius ryšius su sūnumi ir jo išlaikymą yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, ryšių palaikymas su sūnumi prisimenamas tik tuomet, kai norima sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Pastebėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos numato galimybę nuteistiesiems bendrauti su savo artimaisiais, taip pat dirbti ir teikti išlaikymą būnant įkalinimo įstaigoje, tad ši T. M. teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi jam yra užtikrinta. Skunde, be aptartų aplinkybių, akcentuojama beviltiška padėtis dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau ji taip pat nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, nes T. M. prieš tai atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, tiek būdamas laisvėje turėjo galimybę gydytis priklausomybės ligas, kreiptis pagalbos tiek įkalinimo įstaigoje, tiek į gydymo įstaigas būdamas laisvėje, tačiau to veiksmingai nedarė.

Dėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. patvarkymu, kuriuo panaikintas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nebendrino nuteistajam kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių, be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nuteistojo ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių atliktas dalis. Siekdamas nepabloginti nuteistojo teisinės padėties bei užtikrinti T. M. teisę į sprendimo, kuriuo bausmės bus subendrintos, apskundimo galimybę, skundžiamu nuosprendžiu nebendrintų bausmių nebendrina ir apeliacinės instancijos teismas. Akcentuotina ir tai, jog įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, atitinkamai kompetentinga institucija turėtų kreiptis su prašymu (teikimu) dėl nuteistajam paskirtų ir neatliktų bausmių subendrinimo į pirmosios instancijos teismą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

29. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš nuteistojo T. M. valstybės naudai prašoma išieškoti 270,83 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų, 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo T. M. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Nors apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris netenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis, jam paskirta subendrinta galutinė – 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, jog jo materialinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, T. M. paskirtas bausmes pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika), BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 28 d. veika) 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo pridėti švelnesnių bausmių dalis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 26 d. veika) ir BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika) – po 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir T. M. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. M. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.