Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-5629-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03004-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 2.2.9; 27.1; 55.1.3

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“, N. B., A. K. ir V. L., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2022 m. birželio 10 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ŽEIT) inspektorės sprendimą Nr. (SK-22, 2021) SPR „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas, ŽEIT sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. skundą (toliau – ir Skundas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neatskleidus reikšmingų faktinių aplinkybių, pateikus klaidingą nustatytų aplinkybių vertinimą, taip pat neteisėtas, neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų.

Nurodo, jog į Tarnybą su Skundu kreipėsi dėl 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) žinių metu ir 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val. LNK vakaro žinių metu rodyto žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. reportažo (toliau – ir Reportažas, Programa).

Aptardamas bylos aplinkybes, pareiškėjas teigia, jog Reportažo metu buvo nurodoma, kad už valstybės pinigus, neatsitiktinai ir nesąžiningai bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris neva veda būtent tiesiai į pareiškėjo globojamus Naisius (Šiaulių raj.). Teigia, jog viso Reportažo metu buvo siekiama visuomenei sudaryti neigiamą įspūdį apie pareiškėją, įtikinti žiūrovus, esą kelio asfaltavimą neteisėtu būdu įtakojo būtent pareiškėjas, tuo tikslu žurnalistai manipuliatyviai pateikė informaciją apie planuojamą kelio remontą, neatskleisdami esminės aplinkybės, jog ketinta remontuoti kelio atkarpą Pakruojo rajone, tarp Pakruojo ir Lygumų. Nurodo, jog Reportaže buvo rodomi įvairūs asmenys, kurie piktinosi tokiais neva buvusiais planais asfaltuoti žvyrkelį į Naisius. Pažymi, jog neatskleidus esminės informacijos apie kelio ruožą, kurį iš tiesų buvo ketinta remontuoti, valstybės institucijų atstovų paaiškinimai Reportaže skambėjo kaip pasiteisinimai. Teigia, jog žurnalistai suklaidino pareiškėją, kuriam paskambino ir teiravosi apie kelio, vedančio „tiesiai į Naisius“, remontą, todėl Reportaže pareiškėjo paaiškinimai taip pat skambėjo kaip pasiteisinimas, kadangi nežinodamas, kad žurnalistai jam pateikė neteisingą informaciją, ir manydamas, jog kalbama apie praktiškai nenaudojamą žvyrkelį, kuriuo galima pasiekti Naisius, pareiškėjas nustebęs komentavo, jog iš tiesų Šiaulių rajono žmonės tuo keliu nė nevažinėja.

Nurodo, jog Reportažas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tačiau prarado aktualumą nedelsiant po to, kai portalo www.15min.lt žurnalistė parengė ir portale 2020 m. birželio 11 d. paskelbė straipsnį, atskleidžiantį esminę informaciją, jog iš tiesų buvo planuojama sutvarkyti 9,732 kilometro ilgio žvyrkelio atkarpą Pakruojo rajone, prasidedančią ties Linksmučiais ir pasibaigiančią ties Lygumų gyvenviete, pateikiant žemėlapio nuotrauką su pažymėta asfaltuojamo kelio atkarpa, kurioje aiškiai matyti, kad asfaltuojamas kelias į Naisius neveda (t.y. važiuojant kelio ruožu, kurį buvo planuojama išasfaltuoti, iki Naisių būtent asfaltuotu keliu privažiuoti objektyviai neįmanoma).

Teigia, jog Skunde pateikė išsamius argumentus bei įrodymus, leidžiančius pagrįstai teigti, kad žurnalistų kalbinti asmenys buvo suklaidinti (t.y. manė, kad iš tiesų yra susigalvota asfaltuoti praktiškai nenaudojamą žvyrkelį šalia Naisių), atitinkamai Reportaže nepateikiant informacijos, kokį iš tiesų kelio ruožą buvo planuojama asfaltuoti, buvo suklaidinti ir Reportažo žiūrovai. Taip pat teigia, kad Tarnybai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Reportažu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pareiškėją, buvo pakenkta jo reputacijai (pareiškėjo užsakymu parengta UAB „Mediaskopas“ analizė, toliau vadinama ir Komunikacijos analize). Nurodo, jog LNK atsisakius paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir reputaciją žeminančią informaciją, pareiškėjas Skundu prašė pripažinti, kad Reportaže paskelbta informacija, esą už valstybės pinigus bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris svarbus R. K. ir veda būtent į R. K. globojamus Naisius, neatitinka tikrovės ir žemina Kliento garbę ir orumą, atitinkamai apie tai įspėti LNK ir įpareigoti paskelbti atitinkamo turinio paneigimą, nurodant, jog iš tiesų buvo planuota asfaltuoti žvyrkelio atkarpą Pakruojo rajone, tarp Linksmučių ir Lygumų, o planų asfaltuoti kelio ruožą nuo Lygumų iki Naisių nebuvo.

Nurodo, jog ŽEIT Skundo dalį pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – ir VIEK, Komisija), kuri 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. EKS-20/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir VIEK sprendimas) padarė išvadą, jog Reportaže pateikta informacija buvo neišsami ir nepakankamai tiksli, Reportažu buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas, EK) 3 str. Nurodo, jog VIEK sprendimu buvo nustatyta, kad Reportaže buvo pasakojama apie planuojamus rajoninio kelio Pakruojis-Lygumai-Naisiai asfaltavimo darbus, tačiau nebuvo įvardinta esminė informacija apie konkretų numatomą remontuoti kelio, einančio per Pakruojo ir Šiaulių rajonus, ruožą, t. y. ruožą Pakruojo rajone nuo Lygumų iki Linksmučių (Naisiai yra kitame rajone – Šiaulių raj.). Taip pat nurodo, jog VIEK vertinimu, atsižvelgiant į tai, kaip ir kokia informacija Reportaže buvo pateikta (buvo teigiama, jog bus tvarkomas kelias, vedantis „būtent į R. K. globojamus Naisius“, rodomi Šiaulių rajone netoli Naisių stovintys kelio ženklai, pateiktos vietos gyventojų nuomonės, jog kelio darbai gali būti susiję su Pareiškėjo verslo interesais ir (ar) artėjančiais Seimo rinkimais bei Seimo opozicijos atstovo abejonės dėl to, jog „tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai“), statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspūdį, jog tvarkomas bus kelio ruožas būtent ties Naisiais ir, jog sprendimai dėl šių darbų galimai bus priimti neskaidriai. Pažymi, jog, turimais duomenimis, VIEK sprendimo LNK neskundė.

Su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų reikalavimų administraciniam sprendimui. Atkreipia dėmesį į šiame ginče aktualius Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės į saviraiškos laisvę, LVAT išaiškinimus dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, VAAT pateiktą aiškinimą dėl visuomenės informavimo principų, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 str., 22 str. 11 d. 2 p. įtvirtintus visuomenės informavimo principus.

Teigia, jog Sprendimo teiginiai („<...> iš Programos visumos žiūrovui turėtų būti suprantama, jog asfaltuojamas bus tik kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete. Sutiktina, kad tiksliausia būtų teigti, jog bus tvarkoma dalis konkretaus kelio, visgi tai nepaneigia fakto, kad ir ši kelio dalis veda į Naisius iš Pakruojo, todėl toks konkretaus ruožo nedetalizavimas negali būti laikomas esminiu netikslumu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę. Be to, iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai“; „<...> net ir tuo atveju, jeigu kalbinti gyventojai yra iš gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikšminga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto. Taigi šiuo atveju Skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo kalbintų asmenų buvimo ne „vietiniais“ laikytinos teisiškai nereikšmingomis <...>“; „Nors Programoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nedetalizavo asfaltuojamo kelio ruožo, vis dėlto visuomenė turi realų socialinį interesą žinoti, ar kelio, kuris veda į Naisius, atkarpa pasirinkta asfaltuoti objektyviai, Pareiškėjui neturint suinteresuotumo, kad bent dalis kelio į Naisius būtų padengta asfalto danga. Nors ir nesama jokių duomenų, kad Pareiškėjas būtų kaip nors daręs įtaką kelio pasirinkimo procesui, tačiau vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindą kelti įtarimus dėl veiklos neobjektyvumo ir pristatyti juos visuomenei, siekiant juos pašalinti, ypatingai turint omeny rinkimų laikotarpį. Pažymėtina, kad rinkimų laikotarpiu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir įstatymų nulemtą pareigą informuoti visuomenę apie būsimų kandidatų elgesį, galimą jo netinkamumą ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti viešojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikšmingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsą“) yra deklaratyvūs. Mano, jog šiais teiginiais ŽEIT iš esmės nepagrįstai konstatavo, jog LNK siekė ne sumenkinti Pareiškėją, o iškelti galimus jo veiklos trūkumus ir siekti juos pašalinti.

Mano, jog Sprendime nepagrįstai nepasisakyta dėl VIEK sprendimo. Nurodo, jog atsakovė motyvavo, kad jos kompetencijai nepriklauso galimų Etikos kodekso nuostatų pažeidimų tyrimas, tačiau tyrė ir aiškinosi aplinkybę, ar LNK visuomenei pateikė tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, pasisakė dėl analogiškų Skunde išdėstytų aplinkybių (t.y. kaip ir kokia forma LNK pateikė informaciją apie neva tiesiai į Naisius vedančio kelio remontą), tačiau tas pačias aplinkybes įvertino kaip nereikšmingas, ignoravo VIEK sprendimą, paneigiantį Tarnybos teiginius, esą LNK jokių pažeidimų nepadarė, o tik siekė iškelti galimus Pareiškėjo veiklos trūkumus ir juos pašalinti.

Teigia, jog ŽEIT nevertino ir Sprendime nepaminėjo pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – pareiškėjo užsakymu parengtos Komunikacijos analizės. Teigia, jog analizėje pateikta informacija patvirtina, kad Reportažas buvo pirminiu šaltiniu, įtakojusiu 20 sekančių perpublikavimų – straipsnių, kurie buvo parengti Reportažo pagrindu, visuomenė LNK paskelbtą informaciją vertino išimtinai neigiamai pareiškėjo atžvilgiu, kadangi žurnalistai Reportažą sukūrė manipuliatyviai ir šališkai, neatskleidžiant esminės informacijos, taigi LNK paskelbus tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir žeidžiančią informaciją apie pareiškėją, jo reputacijai buvo padaryta žala. Nesutinka su ŽEIT vertinimu, jog LNK šalino pareiškėjo galimų netinkamų veiksmų regimybę.

Teigia, jog ŽEIT nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pirmuoju LNK įvardintu „informacijos šaltiniu“, viešai paskelbusiu informaciją apie planuojamą kelio remontą. Nurodo, jog LNK pridėjo R. K. Facebook paskyroje patalpintą diskusiją, iš kurios matyti, jog H. M. žinutėje socialiniame tinkle laidė užuominas, esą už tris – keturis milijonus eurų ketinama išasfaltuoti kelią „ponui“ („Asfaltu ir dabar galima privažiuoti, per Degučius, bet bus kokiom penkiom minutėm kelias ponui trumpesnis“) ir paaiškino, jog reaguojant į H. M. užuominas žurnalistai aiškinosi situaciją.

Pareiškėja teigia, jog žurnalistai nepateikė visuomenei tikslios informacijos, manipuliatyviu reportažu nuteikė visuomenę prieš pareiškėją, nors surinkti duomenis iš patikimų informacijos šaltinių nebuvo sudėtinga, ką patvirtina vėlesnis portalo www.15min.lt žurnalistės straipsnis, po kurio tema apie neva pareiškėjui naudingo kelio remontą visuomenei tapo nebeįdomi.

Taip pat nurodo, jog ŽEIT nevertino aplinkybės, jog Reportažas buvo kuriamas H. M., aršaus pareiškėjo kritiko, nuolat skleidžiančio prasimanymus apie pareiškėją, užuominų (t. y. neva Pareiškėjui įsigeidus už kelis milijonus eurų bus asfaltuojamas žvyrkelis, nors iš tiesų į Naisius galima atvažiuoti asfaltuotu keliu per Degučius) pagrindu. Nurodo, jog tokias prielaidas (esą planuojama asfaltuoti kelią tiesiai į Naisius, nors net šalia gyvenantys žmonės tuo stebisi, o politiniai oponentai baisisi tokiu nesąžiningu pasirinkimu) Reportaže visuomenei piršo LNK, neatskleidusi informacijos, jog iš tiesų buvo planuojama asfaltuoti kitą kelio ruožą.

Nurodo, jog nepagrįstas ŽEIT teiginys Sprendime, kad „Pareiškėjas Skunde pateikdamas ginčijamus teiginius nurodė tik jų dalis, tačiau objektyviam ir sisteminiam vertinimui būtina atsižvelgti į pilnus Programoje paskelbtus sakinius“, kadangi Skundo 2-9 paragrafuose pateiktas visas Reportaže paskelbtas tekstas. Pažymi, jog Skundu reikalavo įpareigoti LNK paskelbti bendro pobūdžio paneigimą, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, esą už valstybės pinigus planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį būtent į R. K. globojamus Naisius Šiaulių rajone, t. y. nereikalavo paneigti atskirų Reportažo teiginių. Pažymi, jog vertinant paskleistą informaciją būtina vertinti ne tik pilnus paskelbtus sakinius, bet ir Reportažo visumą bei kontekstą.

Atsižvelgdamas į tai, jog Reportaže nebuvo pateikta informacija nei apie kelio pavadinimą, nei apie planuojamą asfaltuoti jo ruožą, o VIEK išaiškino, kad LNK nepateikė esminės informacijos (kokį konkretų kelio ruožą buvo ketinta asfaltuoti), pareiškėjas nesutinka su Tarnybos teiginiais, jog vien kelio pavadinimas („Rajoninis kelias Nr. 2908 Pakruojis – Lygumai – Naisiai“) „vienareikšmiškai demonstuoja, jog kelias veda į Naisius“, „paskelbta žinia, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda būtent į R. K. globojamus Naisius“ atitinka tikrovę.“ Nurodo, kad, nors Tarnyba pripažino, jog „žiūrovams iš pateiktos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad asfalto danga bus padengtas visas kelias, o ne dalis jo, t.y. konkretus ruožas nuo Linksmučių iki Lygumų“, tačiau visiškai nepagrįstai vertino, jog žiūrovai turėjo susiprasti, kad planuota remontuoti tik dalį kelio, kadangi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcijos) atstovas Reportaže komentavo, jog objektas yra tarp Pakruojo ir Lygumų, objektas yra svarbus, nes sujungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete. Reportažo pabaigoje paminėta, kad viešasis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio tvarkymo turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu.

Pareiškėjas atkreipa dėmesį į VIEK vertinimą, jog statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspūdį, kad tvarkomas bus kelio ruožas būtent ties Naisiais ir, jog sprendimai dėl šių darbų galimai bus priimti neskaidriai. Teigia, jog Reportaže kalbintiems asmenims nebuvo pateikta informacija, kokį konkretų ruožą ketinta remontuoti. Nurodo, kad žurnalistai suklaidino pareiškėją, kuris kalbėdamas su žurnalistais stebėjosi sprendimu asfaltuoti žvyrkelį prie Naisių, kuriuo naisiškiai nesinaudoja. Taip pat teigia, jog žurnalistai suklaidino ir kitus pašnekovus, ką patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Č. G.teiginiai Reportaže, jog „Dalis kelio atkarpos patenka ir į Šiaulių rajoną, savivaldybės atstovai teigia, kad šis kelias jiems iki šiol tikrai nebuvo prioritetinis“. Nurodo, jog pareiškėjo teiginių, kad kalbinti asmenys buvo klaidinami, nepateikiant informacijos, kokį konkretų kelio ruožą ketinama asfaltuoti, LNK nepaneigė, nepaaiškino, kur buvo filmuojami kalbinti „vietiniai“ žmonės, nenurodė, kokią informaciją pašnekovams pateikė žurnalistai, nepaaiškino, kodėl kuriant Reportažą apie kelio ruožo Pakruojo rajone remontą dėl remonto tikslingumo buvo klausiama Šiaulių rajono savivaldybės atstovo nuomonės. Pažymi, jog šių aplinkybių atskovė Sprendime nevertino.

Nesutinka su Sprendimo teiginiu, jog Reportaže pateikiama susisiekimo ministro pozicija, kurią žurnalistai Reportaže komentavo vartodami žodį „esą“ („Susisiekimo ministras aiškina, kad kelią buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esą su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“), nereiškia ironijos ar dvejonės. Mano, jog nepagrįstai vertinta, kad žodis „esą“ laikytinas literatūriškai perteikiama kalbančiojo pozicija, kuria nebuvo iškraipytas ministro pasisakymas. Mano, kad kontekste, kuriame buvo pateikta Susisiekimo ministro informacija, Reportaže nepateikiant esminės informacijos apie ketinamą asfaltuoti kelio ruožą, taip pat pateikiant interviu, kuriuose kiti pašnekovai stebisi neva priimtu sprendimu asfaltuoti žvyrkelį link Naisių, Susisiekimo ministro ir Kelių direkcijos atstovo argumentai neabejotinai atrodė kaip bandymas pateisinti neva bandomą įgyvendinti neskaidrų sprendimą, susisiekimo ministro pozicija šališko Reportažo konteksto nepakeitė.

Teigia, jog Skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo kalbintų asmenų buvimo ne „vietiniais“ Sprendime nepagrįstai laikytos teisiškai nereikšmingomis, teigiant, kad „net ir tuo atveju, jeigu kalbinti gyventojai yra iš gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikšminga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto“, kadangi tokiu principu visos šalies gyventojai galėtų būti laikomi suinteresuotais minėto kelio asfaltavimu. Mano, jog pašnekovai V. ir V. tikėtinai gyvena vietovėje tarp Naisių ir Lygumų, šalia kelio ruožo, kuris iš tiesų nebuvo planuojamas asfaltuoti, taigi „šalia kelio gyvenantys“ žmonės buvo suklaidinti ir kalbėjo su žurnalistais galvodami, kad ketinama asfaltuoti būtent žvyrkelį į Naisius.

Apibendrina, jog ŽEIT išaiškinimai, kad oficialiame kelio pavadinime yra žodis „Naisiai“, Kelių direkcijos atstovas paminėjo Pakruojį ir Lygumas (atitinkamai Reportažo žiūrovai turėjo susiprasti), o V. ir V. yra suinteresuoti geresniu susisiekimu su Pakruoju, todėl esminės informacijos neatskleidimas tėra netikslumas, atleidžiantis LNK nuo atsakomybės, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Nesutinka su ŽEIT argumentais, jog pareiškėjas, kuris yra viešasis asmuo, turėtų toleruoti kritiką ir „neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus“, juolab su ŽEIT vertinimu, kad pareiškėjo netinkamų veiksmų regimybė buvo šalinama Reportažu. Grindžia tuo, kad LNK Reportaže neatskleidė esminės informacijos. Teigia, jog netiksli informacija nebuvo paskleista sąžiningai suklydus, kadangi informacija dėl viešojo pirkimo buvo aiški ir suprantama, t.y. nurodyta kelio atkarpa, kurią ketinta asfaltuoti, LNK žurnalistams ta informacija buvo žinoma (Reportažo pabaigoje buvo nurodyta, kad ketinama asfaltuoti apie 10 km kelio). Nurodo, jog po Reportažo daug kitų žiniasklaidos priemonių dalinosi pateikta informacija išimtinai neigiamame pareiškėjo atžvilgiu kontekste, iki tol, kol buvo paskelbtas portalo www.15min.lt žurnalistės straipsnis ir nuslūgo visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimas šia tema. Taip pat nurodo, jog LNK atsisakė pateikti tikslią informaciją, bandė teisintis, jog buvo vadovautasi „socialiniuose tinkluose gerai žinomų ir (ar) tam tikras pareigas užimančių asmenų“ pateikta informacija. Teigia, jog pareiškėjui neatlikus jokių nesąžiningų veiksmų, nepagrįstais laikytini teiginiai apie „netinkamų veiksmų regimybes“. Pažymi, jog Tarnyba pripažįsta, kad Reportažas buvo paskelbtas prieš rinkimus, kuomet „viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir įstatymų nulemtą pareigą informuoti visuomenę apie būsimų kandidatų elgesį, galimą jo netinkamumą ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti viešojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikšmingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsą“.

Pareiškėjo įsitikinimu, kurį patvirtina ir Komunikacijos analizė, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, esą už valstybės pinigus buvo planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį būtent į pareiškėjo gimtinę – Naisių kaime, Šiaulių rajone, pažemino pareiškėjo garbę ir orumą bei pakenkė jo reputacijai. Mano, kad rinkimų kampanijos metu tokios neigiamos informacijos paskleidimas turėjo įtaką daugelio rinkėjų apsisprendimui. Remdamasis minėtais argumentais, pareiškėjas mano, jog LNK turėtų būti įpareigota pripažinti paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją.

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir ŽEIT, Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Teigia, jog ŽEIT, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko Skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose, laikydamasi VAĮ nustatytų pareigų, Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas, EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose, priimtas Sprendimas motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, atitinka faktinio ir teisinio pagrįstumo reikalavimus. Prašo atmesti skundą atsiliepimo argumentais, Sprendimą palikti galioti.

Pažymi, jog, atlikdama VIĮ priežiūrą, ŽEIT nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VII ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog atsakovė privalėjo vadovautis VIEK sprendimu. Pažymi, jog ŽEIT ir VIEK yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, veikiantys skirtingų teisės aktų pagrindu, įgyvendinantys iš esmės skirtingas funkcijas ir turintys skirtingą kompetenciją, kaip tai patvirtina teismų praktika, t. y. žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir ŽEI) priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo ir pan.), o VIEK, vadovaudamasi Kodeksu, priima sprendimus dėl profesinės etikos pažeidimų. Nurodo, jog VIEK nėra kompetentinga priimti sprendimų dėl galimų VIĮ pažeidimų, todėl ŽEIT neturi jokio pagrindo vadovautis VIEK sprendimais, be to, VIEK, būdama žurnalistų savireguliacijos organu ir vertindama žurnalistų elgesį, nenustatinėja fakto klausimų, VIEK sprendimuose nesama prejudicinės galios faktų, kurie būtų privalomi kitoms institucijoms ar teismams. Pažymi, jog VIEK sprendime neatliktas ginčo programos kontekstinis vertinimas, neanalizuotas visos programos turinys, padarytos išvados neatitinka realybėje egzistavusių faktų (pvz., VIEK sprendimo teiginys, kad programoje neįvardintas konkretus asfaltuojamas kelio ruožas, prieštarauja ŽEIT nustatytmoms aplinkybėms, Reportaže aiškiai nurodyta, jog bus asfaltuojama 10 kilometrų atkarpa, jungianti Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete, t. y. atkarpa kelio, kuris veda į Naisius), VIEK sprendimas paremtas prielaidomis. Pabrėžia, jog ŽEIT priėmė motyvuotą Sprendimą, atlikusi išsamų aplinkybių tyrimą, įvertinusi visos programos turinį ir kontekstą, veikdama savo kompetencijos ribose, todėl neturėjo jokio pagrindo vadovautis VIEK sprendimu, pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo prieštaravimo VIEK sprendimui atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ŽEIT nepagrįstai nekonstatavo, kad tariamai programoje nebuvo pateikta esminė informacija apie ketinamą asfaltuoti kelio ruožą, teigia, jog yra šis argumentas nepagrįstas, neteisingas ir atmestinas. Pabrėžia, jog Sprendime išanalizuotas visos programos turinys, kontekstas, pasisakiusių asmenų išdėstytos aplinkybės bei konkretaus viešojo pirkimo dokumentai, kuriuose detalizuoti asfaltuojamo kelio ruožo darbai. Teigia, jog iš Programos visumos vienareikšmiškai suprantama, jog asfaltuojamas bus tik konkretus kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete. Paaiškina, jog Sprendime pateikti viešojo pirkimo dokumentų duomenys, kad ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km, Sprendime vertinta, jog kelio pavadinimas vienareikšmiškai demonstruoja aplinkybę, kad kelias veda į Naisius. Pažymi, jog, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, paskelbta žinia, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda būtent į R. K. globojamus Naisius“, vertinta kaip visiškai atitinkanti tikrovę. Nurodo, jog nors programoje nebuvo paminėtas visas regioninio kelio pavadinimas, visgi programoje aiškiai nurodyta, kad kelio ruožas yra Pakruojo rajone („Tai - Pakruojo rajone esantis kelias dar šiemet gali būti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus“), Direkcijos atstovo A. V. komentare taip pat paaiškinama, jog aptariamas objektas (remontuojamo kelio ruožas) yra tarp Pakruojo ir Lygumų, komentare teigiama, jog „Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete“. Nurodo, jog Programos pabaigoje taip pat akcentuojama, kad „Anot Kelių direkcijos, viešasis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu“.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog, vadovaujantis Komunikacijos analize, žiūrovai negalėjo suprasti, koks kelio ruožas bus asfaltuojamas, mano, jog šis argumentas laikytinas deklaratyviu, absoliučiai nereikšmingu. Teigia, jog tokia išvada niekaip negali būti padaryta iš analizės duomenų, kuriais nustatyta kiek teigiamų ir neigiamų paminėjimų sulaukė pareiškėjas po paskelbtos informacijos. Pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kad asfaltas nebus tiesiamas ties Naisių miesteliu, negali automatiškai panaikinti tikimybę, jog pareiškėjas, kaip Naisių miestelio globėjas, yra suinteresuotas kelio, vedančio į Naisius, dalies asfaltavimu (nors ir nuo kitos pusės, nutolusios nuo Naisių per kelis kilometrus). Teigia, jog kritiškas vertinimas negali būti tapatinamas su tariamu informacijos nesuvokimu.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ŽEIT nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą Komunikacijos analizę, kuria remiantis pareiškėjo vertinimas visuomenėje suprastėjo. Teigia, jog Komunikacijos analizė, demonstruojanti Pareiškėjo įvaizdžio pokytį, negali būti laikoma objektyviu kriterijumi nustatant, ar buvo padarytas garbės ir orumo pažeidimas, ŽEIT neturėjo jokio pagrindo pateikta analize vadovautis. Nurodo, jog atlikdama skundo tyrimą ŽEIT savarankiškai vertina tik tyrimui reikšmingą informaciją ir neprivalo vadovautis bet kuriais pareiškėjo pateiktais duomenimis, neturinčiais įtakos sprendimo priėmimui. Nurodo, jog nustatydama garbės ir orumo pažeidimą ŽEIT vadovaujasi teismų praktikoje nustatyta būtinų faktų visuma, taigi, nenustačius neatitikties tikrovei fakto, kaip būtinojo faktų sudėties elemento, garbės ir orumo pažeidimas savaime negali būti nustatytas, taigi neturi reikšmės aplinkybė, kad paskleidus tikrovę atitinkančią informaciją pareiškėjo vertinimas visuomenėje nebuvo teigiamas. Akcentuoja, jog neigiamas vertinimas dar nereiškia įžeidaus informacijos pobūdžio. Teigia, jog žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių programoje nebuvo paskelbta, pareiškėjui nereikšti jokie tiesioginiai kaltinimai darius poveikį pasirenkant asfaltuoti konkretų kelią. Pabrėžia, jog viešasis asmuo, paskelbus bet kokio turinio informaciją, negali tikėtis, kad bus vertinamas tik teigiamai, pareiškėjas, būdamas ex officio viešuoju asmeniu, turi susitaikyti su tuo, kad neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei - tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir turi rodyti daugiau tolerancijos kaip tai išaiškinta LVAT ir EŽTT praktikoje.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ŽEIT nevertino pirminio informacijos šaltinio, laiko šį argumentą visiškai nepagrįstu, nesuprantamu, nereikšmingu ir atmestinu. Pažymi, jog pirminio šaltinio, jo patikimumo nustatymas vertintinas tik tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) cituoja ar remiasi kito šaltinio suteikta informacija bei kai sprendžiamas redakcinės atsakomybės išimties taikymo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju programoje pareiškėjo nurodytas asmuo H. M. necituojamas, nesiremiama jo socialinio tinklo „Facebook“ įrašu, todėl ŽEIT neturėjo jokio pagrindo vertinti Sprendime šio asmens pasisakymo kaip pirminio informacijos šaltinio. Pažymi, jog nustatant garbės ir orumo pažeidimus visiškai neturi reikšmės priežastys, nulėmusios viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pasirinkimą imtis žurnalistinio tyrimo, t. y. paskelbtos informacijos turiniui neturi įtakos aplinkybės, dėl kurių žurnalistai susidomėjo nagrinėjama problema, todėl neturi reikšmės aplinkybė, kad tyrimo imtasi perskaičius H. M. įrašą socialiniame tinkle. Taip pat akcentuoja, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atliko savarankišką ir objektyvų tyrimą, nepriklausomą nuo Pareiškėjo pirminiu šaltiniu įvardijamo H. M., bei pateikė jį subalansuotai (Programoje paskelbta oficiali institucijų informacija; suteikta teisė pareiškėjui pakomentuoti situaciją; pateikta nuomonė asmenų, betarpiškai susijusių su ginčo informacija - susisiekimo ministro, Direkcijos atstovo, Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo (kuris taip pat susijęs su ginčo informacija, kadangi remontuojamas kelias veda iš Pakruojo į Šiaulių rajoną), kurie patikino, kad pareiškėjas su pasirinkimu asfaltuoti šį kelią nesusijęs; užtikrinant VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pagrįstai apklausė rajono gyventojus, kurie pateikė savo asmeninę nuomonę, kam reikalingas kelio remontas, bei tuometinės Seimo opozicijos atstovą E. G..

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ŽEIT neįvertino aplinkybės, kad programoje apklausti asmenys buvo suklaidinti, todėl pateikė savo nuomonę neobjektyviai, šį argumentą laiko deklaratyviu, subjektyviu, neturinčiu jokio faktinio pagrindo, nepagrįstu ir atmestinu. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad žurnalistai tariamai kalbintiems asmenims neatskleidė remontuojamo kelio ruožo, yra subjektyvus pareiškėjo spėjimas, nei atsispindintis programoje, nei gali būti suprantamas iš kalbintų asmenų pasisakymų. Nurodo, jog iš pareiškėjo pasisakymo visiškai aišku, kad jis suprato apie kokį kelią kalbama, bei patikslino, jog Šiaulių rajono žmonės juo nevažinėja. Teigia, jog kalbintų vietos gyventojų įžvelgtas pareiškėjo interesas dėl kelio ruožo, esančio už mažiau nei 10 kilometrų nuo Naisių, asfaltavimo, nereiškia, kad jie buvo suklaidinti ir manė, jog asfaltuojamas kelias prie pat Naisių.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skelbdamas ginčo informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė ne atlikti „viešojo sarginio šuns“ vaidmenį, o sumenkinti Pareiškėją, pakirsti pasitikėjimą juo prieš rinkimus. Nurodo, jog valstybės kelių priežiūra, jų gerinimas, asfalto dangos paklojimas bei asfaltuotinų kelių parinkimo proceso skaidrumas ir objektyvumas yra visuomenės interesas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir pareigą kelti tokius klausimus, taigi LNK neturėjo jokio tikslo sumenkinti pareiškėją, o siekė pristatyti visuomenei viešąjį interesą tenkinantį klausimą dėl galimo pareiškėjo, kuris yra aukščiausio lygio viešasis asmuo, suinteresuotumo parenkant asfaltuojamą kelią ar jo ruožą, net ir regimybė, jog pareiškėjas galėjo turėti įtakos sprendžiant, kurį kelią asfaltuoti, sudaro objektyvų pagrindą visuomenei pristatyti tokią situaciją. Teigia, kad paskelbdamas ginčo informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai, informavo visuomenę jai aktualiu klausimu, informaciją pateikė objektyviai ir subalansuotai, neabejotinai atlikdamas „viešojo sarginio šuns“ funkciją. Paaiškina, jog Programoje buvo suteikta teisė pareiškėjui pateikti savo poziciją, pateikti oficialių pareigūnų komentarai, kuriuose nurodyta, kad kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei, jog kelias jau keletą metų buvo eilėje, o pareiškėjas su pasirinkimu niekaip nesusijęs; programoje nebuvo teigiama, kad pareiškėjas darė įtaką konkretaus kelio parinkimui asfaltavimui, ar kad procesai buvo neskaidrūs.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog UAB „15min“ publikacijoje detalizavus asfaltuotiną kelio ruožą ir nurodžius, jog prie pat Naisių asfaltuojama nebus, buvo eliminuotas viešasis interesas ir siejimas su pareiškėju, pareiškėjo argumentą dėl Programoje pristatyto klausimo nereikšmingumo visuomenei laiko nepagrįstu. Pažymi, jog kitos visuomenės informavimo priemonės skelbė analogišką informaciją, ją siejo su Pareiškėju, visuomenė neprarado susidomėjimo informacija ir po UAB „15min“ publikacijos, kurioje buvo keliami tie patys klausimai, kurie buvo keliami ir Reportaže, aiškinamasi dėl asfaltuotinų kelių parinkimo procedūrų bei konkrečiai šio kelio pasirinkimo asfaltuoti priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo argumentais, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog Reportaže visuomenė buvo žurnalistų N. B., A. K. ir V. L. (toliau kartu – Žurnalistai) sąžiningai informuojama viešąjį interesą sudarančiais ir su pareiškėju, kaip viešuoju asmeniu, susijusiais klausimais. Remiasi EŽTT ir LAT praktika dėl viešojo asmens kritikos ribų ir asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės kolizijos.

Dėl pareiškėjo statuso nurodo, jog neginčijama, kad Reportažo paskelbimo metu pareiškėjas, būdamas Seimo nariu, buvo ir viešasis asmuo. Teigia, jog visų Reportažo paskelbimo metu egzistavusios situacijos faktinių aplinkybių kontekste (tiesiogiai renkamas valstybės politikas, Seimo narys, daugiausiai mandatų praėjusios kadencijos Seime (kai buvo rengiamas ir ištransliuotas skundžiamas Reportažas) turinčios politinės partijos lyderis) vertinant pareiškėjo „viešumo lygį“, pareiškėjas buvo „aukščiausios prabos“ viešasis asmuo.

Dėl paskelbtos informacijos sąsajos su pareiškėjo, kaip viešojo asmens, vykdoma veikla, nurodo, jog informacija yra neabejotinai susijusi su pareiškėjo viešai vykdoma veikla (dalyvavimu politikoje), su viešuoju interesu dėl asfaltuojamų žvyrkelių pasirinkimo objektyvumo. Teigia, jog paskelbta informacija yra viešo intereso, atsižvelgiant į tai, jog Naisių miestelis yra siejamas su tuo metu buvusia valdančiąją politine dauguma ir jos lyderiu pareiškėju, kuris šį miestelį globoja, taip pat į tai, kad paskelbto viešojo pirkimo pavadinimas „rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai ruožo kapitalinis remontas“, visuomenėje kilo pagrįsta abejonė sužinoti, ar nėra sutapimas, kad, artėjant Seimo rinkimams, kapitaliai bus remontuojamas kelias, kuris veda į Naisius. Pabrėžia, jog tokio pobūdžio aplinkybėmis LNK turėjo pareigą į jas reaguoti, Žurnalistai turėjo teisę pagrįstai kelti klausimą dėl kelio, vedančio į Naisius, asfaltavimo.

Dėl informacijos skleidėjo sąžiningo elgesio informuojant visuomenę pažymi, jog informacija buvo paskelbta sąžiningai, turint tikslą informuoti visuomenę apie pareiškėją ir jo veiklą klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Žurnalistų tendencingumo, nesąžiningumo klaidinant kalbintus asmenis ar nepatikrintos informacijos, laiko juos deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Teigia, jog Žurnalistai turėjo teisę kelti klausimą dėl kelio, vedančio į Naisius, asfaltavimo. Mano, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja Žurnalistų skaidyti kelią į dalis ar kelio remontą aiškinti taip, kad iš jo remonto jokios naudos Naisių miestelis ar kitų šio regiono miestelių gyventojai neturės, kadangi reikšmingos kelio atkarpos (apie 10 km) kapitalinis sutvarkymas neabejotinai sukuria pridėtinę vertę ir naudą Naisių miesteliui (pvz., gyventojams iš Pakruojo geresnėmis sąlygomis pasiekti Naisius, o Naisių gyventojams geresnėms sąlygomis pasiekti Pakruojį).

Taip pat dėl informacijos skleidėjo sąžiningo elgesio pažymi, jog vertinant Reportažą kaip visumą jo paskelbimo metu egzistavusiame kontekste, jis yra subalansuotas, o informacija pateikiama objektyviai (pareiškėjui suteikta atsakymo teisė, pateikiant neiškraipytus ir pilnus pareiškėjo paaiškinimus; pateikti pareiškėjo pozicijai palankūs susisiekimo ministro J. N. ir Direkcijos atstovo A. V. argumentuoti paaiškinimai), taip pat įgyvendinant žurnalistų pareigą pateikti ir valdžios institucijų bei viešųjų asmenų kritiką (Reportaže kalbintas opozicijos atstovas, kuris šiuo atveju kritikavo valdančiuosius, dėl ketinamo asfaltuoti kelio reikšmingumo abejones iškėlė ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Č. G.).

Apibendrina, jog, net jeigu ir būtų pripažinti nedideli paskelbtos informacijos netikslumai (su kuo LNK kategoriškai nesutinka ), LNK nekyla jokia atsakomybė už informacijos paskleidimą Žurnalistams sąžiningai informuojant visuomenę viešąjį interesą sudarančiais ir su pareiškėju kaip viešuoju asmeniu susijusiais klausimais.

Taip pat pažymi, jog LNK nekyla atsakomybė už televizijos eteryje trečiųjų asmenų paskleistą informaciją. Remiasi VIĮ 54 str. 1 d. 7 p. ir 2 d., EŽTT jurisprudencija dėl trečiųjų asmenų nuomonių, komentarų ar vertinimų paskelbimo. Nurodo, jog dalis pareiškėjo reikalavimų yra grindžiami kitų asmenų (vietinių gyventojų V. ir V. bei Seimo nario E. G.) išsakytų teiginių ginčijimu dėl galimo pareiškėjo suinteresuotumo prieš Seimo rinkimus, taip pat dėl LNK percituotos susisiekimo ministro J. N. nuomonės, taigi skundo pagrindą sudarančią informaciją paskleidė tretieji asmenys, Reportaže kalbėdami tiesiogiai į eterį bei dėstydami savo pastebėjimus, t. y. darydami savo pačių asmenines išvadas dėl pristatomos informacijos. Teigia, jog žemiau aptariami ginčijami teiginiai bei pagrindžiama, jog už jų paskleidimą LNK atsakomybė nekyla.

Dėl teiginio „<...> kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“, nurodo, jog pareiškėjas jį išėmė iš konteksto (Reportaže pateikta tokia pilna informacija: „šalia kelio gyvenantys mano, kad kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“), taigi matyti, kad šiuo teiginiu percituoti gyventojų, kuriuos Žurnalistams pavyko sutikti, kai vyko filmavimas, ir kurie sutiko duoti interviu (t. y. šalia kelio gyvenančių asmenų – V. ir V.) - iš karto tiesiogiai į eterį paminėjo pareiškėjo pavardę kaip motyvą, kodėl asfaltuojamas kelias.

Dėl teiginio „<...> gyventojai džiaugiasi, dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali būti susiję su rinkimais“ nurodo, jog šiuo teiginiu LNK tik pristatė toliau sekančią gyventojo V. nuomonę, jog asfaltuojamas kelias gali būti susijęs su rinkimais (pašnekovas V. nurodė: „Jo, taip, prieš rinkimus. Nu daba žinot, prisireikė kad Jam būtų išrinktų jį vėl į Seimą, vo taip gali būt“. Neginčija, jog šis pasisakymas yra atsakymas į žurnalistės patikslinantį klausimą („Prieš rinkimus, jeigu patikslinus?“), tačiau žurnalistė jokio spaudimo pašnekovui nedarė, naudojosi teise užduoti tikslinančius klausimus, pašnekovas galėjo atsakyti savo pasirinktu būdu, šiuo atveju noriai ir vienareikšmiškai patvirtino savo mintis, t. y. sąsajas su artėjančiais rinkimais. Teigia, jog Žurnalistų panaudota frazė „neatmeta“ labai tiksliai iliustruoja susiklosčiusią situaciją (žurnalistė paklausė tikslinančio klausimo, pašnekovas neatmetė tam tikros prielaidos, ją patvirtino. Pažymi, jog LNK panaudota frazė „neatmeta“ visiškai atitinka gyventojo nuomonę, nelaikytina, jog šis teiginys buvo paskleistas LNK.

Dėl teiginio „<...> susisiekimo ministras aiškina, kad kelią buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esą su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ nurodo, jog lietuvių kalboje modalinis žodis „esą“ vartojamas literatūriškai perteikiant netiesioginę kalbą, šiuo atveju šis žodis ir buvo panaudotas tokiu tikslu ( t. y. reziumuojant netrukus Reportaže kalbėsiančio Susisiekimo ministro poziciją), todėl LNK nekyla atsakomybė už šios percituotos nuomonės paskleidimą.

Dėl teiginio „<...> sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai, nors tūkstančiai kitų šalies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“, pažymi, kad ši frazė išimta iš konteksto (Reportaže pateikiama pilna informacija: „anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai, nors tūkstančiai kitų šalies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“, teiginiu glaustai pateikiama netrukus kalbėsiančio E. G. aštrios kritikos santrauka. Nurodo, kad iš karto po šio teiginio paskelbimo seka pašnekovo nuomonė dėl pareiškėjo suinteresuotumo asfaltuojamu keliu. Teigia, jog LNK tik iliustravus toliau sekantį komentarą, atsakomybė už šio teiginio paskelbimą LNK nekyla.

Apibendrina, jog LNK tik percitavo ir glaustai pristatė minėtų trečiųjų asmenų teiginius prieš eteryje pasirodant pašnekovui, arba, kaip buvo vietinio gyventojo V. interviu atveju, tik pasitikslino, ką jis turėjo omenyje; žiūrovams buvo paskleista nenuslėpta ir aiškiai identifikuojamų asmenų (pateikiant jų vardą bei atvaizdą) pateikta informacija dėl jų nuomonės apie pareiškėjo sąsajas su asfaltuojamu keliu; tame pačiame Reportaže iš karto pateikiama ir pareiškėjo telefonu išsakyta pozicija dėl susiklosčiusios situacijos, sudarant galimybę paneigti keliamas abejones. Teigia, jog atsižvelgiant į faktinės aplinkybes (tretieji asmenys, kurių tapatybė atskleista, išsakė savo komentarus, vertinimus ir nuomones, o LNK tik paskleidė šią informaciją, ją percitavo, žiūrovai aiškiai buvo informuoti, kad tai tik konkretaus asmens situacijos vertinimas), remiantis VIĮ 54 str. 1 d. 7 p. ir 54 str. 2 d., LNK jokia redakcinė atsakomybė už tokios informacijos neatitikimą tikrovei, jeigu toks faktas būtų konstatuotas, negali kilti.

Be to nurodo, jog, net jeigu būtų pagrindas pripažinti LNK atsakomybę už trečiųjų asmenų paskleistą informaciją, visa Reportaže paskelbta informacija atitinka tikrovę, todėl neegzistuoja vienas iš pagrindų konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimą. Remiasi EŽTT jurisprudencija dėl žiniasklaidos vaidmens visuomenėje bei poreikio užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą, teismų praktika dėl būtinųjų sąlygų garbės ir orumo pažeidimui nustatyti. Pabrėžia, jog vertinant, ar konkreti informacija galėjo pažeisti asmens garbę ir orumą, turi būti įvertinta, ar buvo paskleistos žinios, ar paskelbta tam tikro asmens nuomonė, kadangi nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, be to, skundžiami teiginiai vertintini visos publikacijos (Reportažo) kontekste, o ne izoliuotai, atsižvelgiant į paskelbtos informacijos visumą, turinį, ginčo teiginių kontekstą, minčių dėstymą, sakinių konstrukciją bei logines paskelbtos informacijos sąsajas.

Dėl teiginio „<...> jis [t. y. kelias] veda būtent į R. K. globojamus Naisius“ atitikties tikrovei nurodo, jog kelio pavadinimas yra „rajoninis kelias Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai“, neatsižvelgiant į tai, jog buvo ketinama remontuoti tik kelio ruožą, kaip konstatuota Sprendime, kelias iš tiesų veda į Naisius iš Pakruojo. Pažymi, jog pareiškėjo nurodytas „15min.lt“ straipsnis taip pat pavadintas „Dalijant pinigus keliams lėšų gavo ir kelias iš Pakruojo į Naisius“.

Dėl teiginio „<...> kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“, nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi LNK pristačius toliau Reportaže rodomų pašnekovų (V. ir V.) pasisakymus, šie tik patvirtino situaciją iliustruojantį LNK teiginį, kad, gyventojų nuomone, kelias yra svarbus pareiškėjui, be to, šis teiginys yra išimtas iš konteksto nuslepiant, jog tai yra gyventojų nuomonės.

Dėl teiginio „<...> gyventojai džiaugiasi, dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali būti susiję su rinkimais“ nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi iš karto po jo paskelbimo seka pašnekovo V. abejonė dėl pareiškėjo suinteresuotumo būti vėl išrinktam į Seimą.

Dėl teiginio „<...> susisiekimo ministras aiškina, kad kelią buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esą su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi po šios frazės pateikimo seka jos atitikimą tikrovei įrodantis susisiekimo ministro vertinimas, jog asfaltuojamas kelias niekuo nesusijęs su pareiškėju.

Dėl teiginio „<...> sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai, nors tūkstančiai kitų šalies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“ nurodo, jog teiginys išimtas iš konteksto, juo buvo iliustruojama Seimo nario E. G. kritika, teiginys atitinka tikrovę pripažinus, jog asfaltuojamas kelias iš tikrųjų veda į Naisius iš Pakruojo, be to, teiginiu išreiškiama pašnekovo nuomonė, kad jam sunku patikėti tuometinių valdančiųjų sąžiningumu aptariamame projekte.

Nurodo, jog pagrindą Žurnalistams abejoti ar kvestionuoti valdžios institucijų, pareigūnų paskleistą informaciją įrodo ir kitų pašnekovų Reportaže pateikiama nuomonė bei nurodomos aplinkybės (dėl ketinamo asfaltuoti kelio reikšmingumo (prioritetinės eilės) abejones Reportaže iškėlė regiono atstovas - Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Č. G.).

Atmeta pareiškėjo skundo argumentą dėl Reportažu neigiamai paveiktos pareiškėjo reputacijos. Mano, jog tai neturi įtakos sprendžiant LNK atsakomybės klausimą. Nurodo, kad net pripažinus, jog po Reportažo paskelbimo pareiškėjo reputacija sumenko, tai galėjo įvykti tik dėl jo, kaip viešojo asmens, kritikos, o ne dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, kurių pateikta nebuvo. Pažymi, kad Reportaže taip pat nebuvo pateikta ir jokių žeminančio pobūdžio duomenų apie pareiškėją, viešasis asmuo privalo toleruoti apie jį skelbiamą kritiką.

Galiausiai nurodo, jog jeigu būtų pripažinta, kad LNK paskleista informacija galėjo neatitikti tikrovės, vadovaujantis EŽTT praktika, sąžiningai skelbiant informaciją dėl klausimų, kurie sudaro viešą interesą, galimi paskelbtos informacijos netikslumai nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., A. K. ir V. L. atsiliepimo (-ų) į pareiškėjo skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. birželio 10 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ŽEIT) inspektorės sprendimo Nr. (SK-22, 2021) SPR „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. uždarosios akcinės bendrovės „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) žinių metu ir 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val. LNK vakaro žinių metu rodytas žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. (toliau – ir Žurnalistų) reportažas (toliau – ir Reportažas, Programa, internetinė nuoroda: https://lnk.lt/video/zinios-asfaltuojamas-kelias-link-naisiu/99053).

2020 m. liepos 30 d. raštu „Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo“ pareiškėjas kreipėsi į LNK, reikalaudamas, vadovaujantis VIĮ 44 str. ir CK 2.24 str. nuostatomis, LNK ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šios pretenzijos gavimo dienos atitinkamai LNK žinių ir LNK vakaro žinių metu paskelbti tokio turinio paneigimą: „2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. LNK žinių ir 21:26 val. LNK vakaro žinių metu žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. reportažo metu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad kelio Pakruojis – Lygumai – Naisiai asfaltuojama atkarpa veda tiesiai į Naisius, taip pat, jog ši kelio atkarpa svarbi valstiečių lyderiui ir jis galėjo įtakoti minėto kelio atkarpos asfaltavimo darbus“.

2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu dėl „Informacijos paneigimo“ LNK informavo pareiškėją, jog buvo paskleista tikrovę atitinkanti informacija, neperžengtos žiniasklaidos ir žodžio laisvės ribos, pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė kaip nepagrįstą.

2021 m. sausio 28 d. pareiškėjas pateikė skundą ŽEIT (toliau – ir Skundas), prašydamas: 1) pripažinti, kad 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. LNK žinių metu, o 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val. LNK Vakaro žinių metu parodytame Reportaže paskelbta informacija, esą už valstybės pinigus bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris svarbus pareiškėjui ir veda būtent į pareiškėjo globojamus Naisius, neatitinka tikrovės ir žemina pareiškėjo garbę ir orumą, atitinkamai, apie tai įspėti LNK; 2) įpareigoti LNK toje pačioje informavimo priemonėje – LNK žinių ir Vakaro žinių metu paskelbti nurodyto turinio paneigimą.

2022 m. birželio 10 d. ŽEIT priėmė sprendimą Nr. (SK-22, 2021) SPR-143 „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) Skundo netenkinti. Sprendime Skundo reikalavimai dėl galimo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodekso) pažeidimo nenagrinėti, remiantis VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 50 straipsniu, Skundas šioje dalyje perduotas nagrinėti pagal kompetenciją VIEK. Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo Skundą, LNK paaiškinimus. Sprendimas priimtas vadovaujantis VIĮ (Programos paskelbimo metu galiojusi redakcija) VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 6 punktu.

Sprendimu nustatyta, jog pareiškėjas Programos paskelbimo metu buvo Seimo narys, todėl laikytinas ex officio viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies požiūriu. Sprendime vertinta, jog pareiškėjas Skunde pateikdamas ginčijamus teiginius nurodė tik jų dalis, tačiau objektyviam ir sisteminiam vertinimui būtina atsižvelgti į pilnus Programoje paskelbtus sakinius.

Sprendime teiginys „Pakruojo rajone esantis kelias dar šiemet gali būti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus. Jis veda būtent į R. K. globojamus Naisius“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1) vertintas kaip konstatuojamojo pobūdžio, kategoriška žinia, kuriai gali būti pritaikytas tiesos kriterijus; frazė, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda būtent į R. K. globojamus Naisius“ vertinta kaip atitinkanti tikrovę (atsižvelgiant į tai, kad LAKD 2020 m. paskelbto viešojo pirkimo „Rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ dokumentai pagrindžia, kad ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km, šio kelio pavadinimas vienareikšmiškai demonstruoja, jog kelias veda į Naisius); nurodyta, jog žiūrovams iš pateiktos informacijos gali susidaryti įspūdis, jog asfalto danga bus padengtas visas kelias, o ne dalis jo, t. y. konkretus ruožas nuo Linksmučių iki Lygumų, tačiau būtina atsižvelgti į visos Programos turinį ir kontekstą (Programoje pateikiamas ir LAKD atstovo komentaras, kuriame jis paaiškina, kad aptariamas objektas (remontuojamo kelio ruožas) yra tarp Pakruojo ir Lygumų, šiame komentare teigiama, jog „Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2); Programos pabaigoje akcentuojama, kad „Anot Kelių direkcijos, viešasis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3), iš Programos visumos žiūrovui turėtų būti suprantama, jog asfaltuojamas bus tik kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete. Sprendime taip pat nurodyta, jog tiksliausia būtų teigti, kad bus tvarkoma dalis konkretaus kelio, visgi tai nepaneigia fakto, kad ir ši kelio dalis veda į Naisius iš Pakruojo, todėl toks konkretaus ruožo nedetalizavimas negali būti laikomas esminiu netikslumu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę; viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tinkamai identifikavo kelią Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai, kuris iš tiesų veda į Naisius, taip pat nors konkrečiai neįvardijo asfaltuojamo kelio ruožo, tačiau Programoje pateiktas LAKD atstovo komentaras ir patikslinimas, jog bus remontuojamas 10 km kelio ruožas, sudaro aplinkybes informacijos gavėjams suprasti, kad asfaltuojamas ne visas kelias, o tik jo ruožas, jungiantis Lygumų gyvenvietę ir Pakruojo miestą; kartu ši atkarpa yra kelio, kuris veda tiesiai į Naisius dalis. Sprendimu nenustatyta, jog šis ginčijamas teiginys neatitiktų tikrovės; nenustačius šio būtino faktų visumos elemento, pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas negali būti konstatuotas.

Sprendime vertinta, jog paskelbus teiginį „Anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai, nors tūkstančiai kitą šalies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“ (toliau – ir Teiginys Nr. 4) nebuvo pažeistos VIĮ nuostatos, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo įvardinta tikrovės neatitinkančia teiginio dalis (jog kelias veda tiesiai į Naisius), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra neteisinga, neatitinkanti tikrovės.

Sprendime teiginys „Susisiekimo ministras aiškina, kad kelią buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esą su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ (toliau – ir Teiginys Nr. 5) vertintas kaip kategoriška, konstatuojamojo pobūdžio žinia apie susisiekimo ministro išdėstytą poziciją; spręsta, kad teiginys yra tikrovę atitinkanti informacija, atsižvelgiant į tai, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teisingai perteikė susisiekimo ministro mintis, niekaip neiškraipė jo pozicijos; pažymėta, jog žodeliu „esą“ nereiškiama jokia ironija ar dvejonė, o literatūriškai perteikiama kalbančiojo pozicija siekiant vientisos sakinio konstrukcijos.

Sprendime teiginiai „Šalia kelio gyvenantys mano, jog kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“ (toliau – ir Teiginys Nr. 6) ir „Gyventojai džiaugiasi dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali būti susiję su rinkimais“ (toliau – ir Teiginys Nr. 7) vertinti kaip skelbiamos žinios apie pakalbintų gyventojų išsakytą poziciją. Nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teiginiai neatitinka tikrovės ar yra pateikti neobjektyviai, iškraipytai. Paaiškinta, jog iš gyventojo V. komentaro „nu tai aš sakyčiau bendrovės „K. – I.“, kurie daugiausia, kurią technika čia iš važinėja“ (toliau – ir Teiginys Nr. 8) akivaizdu, kad jo nuomone, kelias svarbus pareiškėjui; iš gyventojo V. komentarų „Čzo K. stebuklas“ (toliau – ir Teiginys Nr. 9) ir „Jo, taip, prieš rinkimus. Nu daba žinot, prisireikė, kad jam būtą išrinktą jį vėl į Seimą, vo taip galbūt“ (toliau – ir Teiginys Nr. 10) (žurnalistei pasitikslinus, ar tai stebuklas prieš rinkimus) matyti, jog gyventojas kelio pasirinkimą asfaltuoti neabejotinai sieja su pareiškėju, mano, kad tai susiję su artėjančiais rinkimais. Taip pat paaiškinta, jog jeigu kalbinti gyventojai yra iš gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikšminga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto.

Sprendimu daryta išvada, jog informacija Programoje pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę, apie viešąjį asmenį viešojo intereso tema, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog paskelbiant Programą buvo pažeistos VIĮ nuostatos ar sumenkinta Pareiškėjo garbė ir orumas, remiantis šiomis aplinkybėmis: 1) pareiškėjas yra aukščiausio lygio viešasis asmuo, kuris turi toleruoti jo atžvilgiu reiškiamą kritiką, neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus; 2) Programoje analizuojama tema yra neabejotinai viešojo intereso, kadangi visai visuomenei aktualus asfaltuojamų žvyrkelių pasirinkimo objektyvumas, prioritetiškumas bei skaidrumas, ir nors Programoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nedetalizavo asfaltuojamo kelio ruožo, vis dėlto visuomenė turi realų socialinį interesą žinoti, ar kelio, kuris veda į Naisius, atkarpa pasirinkta asfaltuoti objektyviai, pareiškėjui neturint suinteresuotumo, kad bent dalis kelio į Naisius būtų padengta asfalto danga; nors ir nesama jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kaip nors daręs įtaką kelio parinkimo procesui, tačiau vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindą kelti įtarimus dėl veiklos neobjektyvumo ir pristatyti juos visuomenei, siekiant juos pašalinti, ypatingai rinkimų laikotarpiu; 3) rinkimų laikotarpiu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti visuomenę apie būsimų kandidatų elgesį, galimą jo netinkamumą ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti viešojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikšmingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsą; todėl laikytina, kad Programoje paskelbta viešąjį interesą tenkinančia informacija buvo siekiama ne sumenkinti Pareiškėją, o iškelti galimus jo veiklos trūkumus ir siekti juos pašalinti; 4) informacija Programoje pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę (Programoje suteikta teisė Pareiškėjui pateikti savo poziciją, Programoje pateikti ir kompetentingų asmenų komentarai, kurie patvirtina, jog kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei, kad kelias jau keletą metų buvo eilėje, o pareiškėjas su pasirinkimu niekaip nesusijęs).

Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr. LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011). Toks vertinimas, be kita ko, dera ir su EŽTT pateiktais išaiškinimais. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).

Kita vertus, saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją). LAT jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (ginčui aktuali redakcija, galiojusi reportažo rengimo ir visuomenei pateikimo metu), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Pagal VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktus, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, privalo būti objektyvūs ir nešališki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. VIĮ 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 84 punktas). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.

Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinių paskleidimo faktas, faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją, faktas, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės ir faktas, jog paskleisto žinios žemina asmens garbę ir orumą. Tarp šalių iš esmės ginčo nėra, jog Reportaže paskleistos žinios apie pareiškėją.

Pareiškėjas iš esmės skunde teigia, jog LNK paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad už valstybės pinigus buvo planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį būtent į pareiškėjo gimtinę Naisių kaime, Šiaulių rajone, ir tuo pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, pakenkė jo reputacijai, todėl naikintinas ŽEIT Sprendimas, kuriuo spręsta, jog nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, atitinkamai nebuvo pažeistos VIĮ nuostatos ar sumenkinta pareiškėjo garbė ir orumas.

Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į asmens garbės ir orumo gynimą ir įvertinti, ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: „nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“ (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, LAT 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2005).

Taigi nagrinėjamu atveju, vertintina, ar atsakovė pagrįstai Sprendime darė išvadą, jog Reportažu nebuvo paskleista tikrovės neatitinkančios bei pareiškėjo garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (žr. LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-104/2014, 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207261/2015, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).

Pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinka informacija, nurodanti, kad už valstybės pinigus, neatsitiktinai ir nesąžiningai bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris neva veda būtent tiesiai į pareiškėjo globojamus Naisius (Šiaulių raj.). Pareiškėjas pabrėžia, jog Reportaže neatskleista esminė aplinkybė, kad ketinta remontuoti tik kelio ruožą Pakruojo rajone tarp Pakruojo ir Lygumų (planų asfaltuoti kelio ruožą nuo Lygumų iki Naisių nebuvo).

Nėra ginčo, kad LAKD 2020 m. birželio mėn. paskelbė viešąjį pirkimą „Rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ (ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vertindama Teiginio Nr. 1 atitiktį tikrovei, atsakovė rėmėsi viešojo pirkimo „Rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ dokumentuose nurodytais duomenimis apie Reportaže aptarto kelio ruožo kapitalinio remonto sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė, jog kelias, kurio ruožą buvo planuojama remontuoti, veda į Naisius, pagrįstai teigė, jog kelio pavadinimas demonstruoja jo kryptį į Naisius. Nėra pagrindo teigti priešingai, kadangi kelio pavadinimas demonstruoja jo faktinę geografinę padėtį (kryptį), t. y. jog aptariamas kelias jungia Pakruojį su Naisiais per Lygumus.

Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovė, vertindama Teiginio Nr. 1 („Pakruojo rajone esantis kelias dar šiemet gali būti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus. Jis veda būtent į R. K. globojamus Naisius“) atitiktį tikrovei, išsamiai įvertino reikšmingas aplinkybes bei nustatė, jog Teiginys Nr. 1 nėra visiškai tikslus, nenurodžius konkretaus remontuojamo kelio ruožo, bei gali būti suprantamas kaip teiginys apie viso aptariamo kelio remontą. Teismo vertinimu, atsakovė motyvavo ir pagrindė, kodėl minėtą netikslumą nelaikė esminiu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę. Atsakovė Sprendime šį teiginį iš esmės grindė tuo, jog Reportaže buvo pateikti oficialaus asmens - LAKD atstovo komentarai apie numatomą remontuoti objektą („Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestą su Lygumų gyvenviete“ (Teiginys Nr. 2), „Anot Kelių direkcijos, viešasis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu“ (Teiginys Nr. 3)), nurodantys tiek aplinkybę, kad planuojamo remontuoti kelio ruožas yra tarp Pakruojo ir Lygumų, tiek ir aplinkybę, jog planuojama remontuoti viso labo 10 kilometrų kelio ruožas. Teismo vertinimu, Reportažo Teiginys Nr. 2 ir Nr. 3 paneigia pareiškėjo argumentą, jog Reportaže nebuvo atskleista esminė informacija apie tai, jog planuojama remontuoti tik dalį rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai, ir vertinant Reportažo informaciją kaip visumą, nėra pagrindo iš savarankiško teiginio (šiuo atveju Teiginio Nr. 1) spręsti, jog nebuvo informuota apie būtent dalies kelio remontą. Atitinkamai atmestini ir pareiškėjo teiginiai, jog Reportaže nebuvo pateikta informacija nei apie kelio pavadinimą, nei apie planuojamą asfaltuoti jo ruožą. Atmestinas pareiškėjo teiginys, jog atsakovė nepagrįstai vertino, kad žiūrovai turėjo susiprasti, kad planuota remontuoti tik dalį kelio. Vertinant visą Reportažo turinį, o ne pavienius pasisakymus, frazes, nekyla abejonių, jog kalbama apie nurodyto kelio ruožo remonto darbus.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Teiginį Nr. 1 laikyti klaidingu, nurodančiu tikrovėje neegzistavusius faktus. Atsakovės išvada dėl Teiginio Nr. 1 atitikties tikrovei, t. y. jog nėra pagrindo laikyti šį teiginį neatitinkančiu tikrovės, yra motyvuota ir pagrįsta. Teismas sprendžia, jog paskelbdamas Teiginį Nr. 1 informacijos skleidėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų, ir tuo pareiškėjo garbės ir orumo nepažemino.

Pareiškėjas kaip neatitinkantį tikrovės taip pat ginčija Teiginį Nr. 4 („Anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį kelią tvarkyti pasirinkta sąžiningai, nors tūkstančiai kitą šalies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“) nurodė, kad tikrovės neatitinka teiginio dalis „tiesiai į Naisius vedantį kelią“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl Teiginio Nr. 1 atitikties tikrovei, Teiginio Nr. 4 dalies („tiesiai į Naisius vedantį kelią“) atžvilgiu taip pat darytina išvada, jog nėra pagrindo ją pripažinti neatitinkančia tikrovės, bei pažeidžiančia pareiškėjo garbę ir orumą. Be to, šis teiginys perteikia nurodyto kito viešo asmens pasisakymo turinį Reportaže nagrinėjamu klausimu, už kurį informacijos rengėjui ir skleidėjui netaikytina atsakomybė.

Be to, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

LVAT yra išaiškinęs, jog nustatant, ar asmuo yra viešasis asmuo, būtina remtis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtintu viešojo asmens apibrėžimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 78 dalį, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Taip pat teismų praktikoje formuojamas reikalavimas sprendžiant, ar asmuo laikytinas viešuoju asmeniu, nustatyti, kad asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021 43 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka aiškinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nubrėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet netgi verslininkai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 10520/02), 36 p.); taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją (Nr. 3), 37 p.; 2010 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Flinkkila ir kt. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 25576/04) 83 p.; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją (pareiškimo Nr. 27306/07), 53-54 p.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) 7 punkte įtvirtinta, jog viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje veikloje). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmens viešumo ir žinomumo apimtis daro įtaką apsaugai, kuri taikoma jo privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su asmens teise į privataus gyvenimo apsaugą ir teise į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022). Esminis skirtumas privalo būti nustatomas tarp atvejų, kai pranešami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kai paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 63 p.). Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais, šis vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 64 p.) .

Atkreiptinas dėmesys, kad tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki kritiška informacija negali pažeminti viešojo asmens garbės ir orumo, nes jų atžvilgiu kritikos laipsnis yra aukštesnis (žr. pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-87-756/2022).

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog Reportažas buvo parengtas nesąžiningai, iš esmės turint tikslą ne informuoti visuomenę apie pareiškėją ir jo veiklą viešojo intereso klausimais, bet siekiant visuomenei sudaryti neigiamą įspūdį apie pareiškėją, įtikinti žiūrovus, kad kelio asfaltavimą neteisėtu būdu įtakojo būtent pareiškėjas. Nurodo, jog informacija buvo pateikta manipuliatyviai (neatskleista esminė aplinkybė, jog ketinta remontuoti kelio atkarpą Pakruojo rajone, tarp Pakruojo ir Lygumų; Reportaže buvo rodomi įvairūs asmenys, kurie piktinosi tokiais neva buvusiais planais asfaltuoti žvyrkelį į Naisius; valstybės institucijų atstovų paaiškinimai Reportaže pateikiami kaip pasiteisinimai; žurnalistai suklaidino pareiškėją, kuriam paskambino ir teiravosi apie kelio, vedančio „tiesiai į Naisius“, remontą; žurnalistų kalbinti gyventojai buvo suklaidinti, kadangi manė, kad planuojama asfaltuoti praktiškai nenaudojamą žvyrkelį šalia Naisių; žurnalistai suklaidino ir kitus pašnekovus, ką patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Č. G. teiginiai Reportaže, jog „Dalis kelio atkarpos patenka ir į Šiaulių rajoną, savivaldybės atstovai teigia, kad šis kelias jiems iki šiol tikrai nebuvo prioritetinis“ (Teiginys Nr. 11); Reportaže pateikiama susisiekimo ministro pozicija, kurią žurnalistai Reportaže komentavo su ironija ar dvejone vartodami žodį „esą“).

Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuotu aiškinimu, jog Reportažu paskelbtai informacijai netaikytinas absoliutaus tikslumo reikalavimas, o tik reikalavimas elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas laikytinas viešuoju asmeniu, o Reportaže pateikta informacija apie pareiškėją ir jo veiklą laikytina viešojo intereso klausimais, ypatingai priešrinkiminiu laikotarpiu, kuomet visuomenės susidomėjimas yra didesnis.

Teismas pažymi, jog ginčijamu Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, kuris Reportažo paskelbimo metu ėjo Seimo nario pareigas, laikytinas ex officio viešuoju asmeniu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ir į aplinkybę, jog Reportažo paskelbimo metu pareiškėjas buvo valstybės politikas, neabejotinai sutiktina su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjas laikytinas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, taigi nagrinėjamu atveju vertinant Reportaže paskeltos informacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams, atsižvelgtina į aukščiau minėtas specialiąsias teisės normas ir susijusią teismų praktiką.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, visuomenė turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti apie pareiškėją, kuris Reportažo paskelbimo metu buvo valstybės politikas, ir jo veiklą, aiškinantis galimas jo sąsajas su planuojamu kelio ruožo remontu, atsižvelgiant į tai, jog viešo intereso klausimu pripažintinas tiek regioninio kelio ruožo remonto prioriteto nustatymas, tiek pareiškėjo kaip valstybės politiko veiklos skaidrumo klausimai. Taigi vertintina, jog Reportaže pateikta informacija žiniasklaidai atliekant savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, turint tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.

Teismas, įvertinęs Reportažo turinį ir kontekstą, sprendžia, kad Reportaže iš esmės keliamos dvejonės ir svarstoma apie galimai nevisiškai skaidrų rajoninių kelių remonto prioritetų nustatymo procesą, siekiant identifikuoti galimas sąsajas su viešaisiais asmenimis, įskaitant pareiškėju. Kaip matyti iš Reportažo turinio, jame naudojami teiginiai nėra kategoriški, pareiškėjas nėra kaltinamas, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, keliama abejonė, kad planuojamas remontuoti kelio ruožas gali būti naudingas vienam iš viešas pareigas užimančių asmenų. Teiginyje Nr. 1 ir Teiginyje Nr. 5 nenustatyta tikrovei neatitinkančios informacijos. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei Reportažo turinį sprendžiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti apie galimas prielaidas, susijusias su kelio ruožo remonto finansavimo procesu, skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai neabejotinai tenkinantys viešąjį (bendrą) interesą. Atsakovas tinkamai detaliai įvertino Reportažo teiginių atitiktį tikrovei, tiek nustatydamas informavimo apie faktus teisingumą, tiek ir įvykusių faktų teisingą ir adekvatų pateikimą.

Teismo vertinimu, nepaisant kritiško Reportažo pobūdžio, Reportaže informacija pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę: buvo suteikta teisė pareiškėjui pateikti savo poziciją aptariamu klausimu, Reportaže pateikti kompetentingų asmenų komentarai, kurie patvirtina, jog kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei kad kelias jau keletą metų buvo eilėje (Teiginys Nr. 2 ir Nr. 5).

Kadangi Reportaže buvo naudojama nemaža dalis kitų asmenų pasisakymų, teismas daro išvadą, jog informacijos skleidėjas atleistinas nuo atsakomybės dėl informacijos netikslumų ar agresyvios atakuojančios kritikos, iš esmės nenustačius nesąžiningo veikimo bei nustačius, jog Reportažo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį - pareiškėją, jo veiklą viešojo intereso klausimais, suteikiant galimybę ir jam pačiam atsakyti į Reportaže keliamas abejones ir pateikiant oficialių institucijų atstovų informaciją apie Reportažo objektą.

Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, iš esmės nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog paskelbiant Reportažą buvo paskleista klaidinga ar tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją, kuri žemintų jo garbę ar orumą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų administraciniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šis skundo argumentas yra deklaratyvus, nes ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodytos sprendimui priimti reikšmingos faktinės aplinkybės, individuali argumentacija, padarytos išvados yra pagrįstos argumentais ir įrodymais, kaip to reikalaujama teismų praktikoje vertinant individualaus administracinio akto pagrįstumą ir teisėtumą, dėl ko nėra pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu, nepagrįstu, neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo administracinio sprendimo argumentais ir motyvais, nesudaro pagrindo jį laikyti neargumentuotu ar pateiktų sprendime išvadų nemotyvuotomis.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nėra išsamus ir priimtas neįvertinus VIEK priimto sprendimo. Nustatyta, kad ŽEIT dalį pareiškėjo skundo perdavė pagal kompetenciją nagrinėti VIEK. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-20/21 (toliau ir VIEK sprendimas), kuriuo nusprendė pripažinti, jog programos „Žinios“ reportaže apie galimą kelio į Naisius tvarkymą („LNK“, 2020-06-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 str. Taip pat išaiškinta LNK, kad ji privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą televizijos programoje „LNK“. Pažymėtina, kad ŽEIT ir VIEK yra savarankiški viešojo administravimo funkcijas atliekantys subjektai jiems priskirtose kompetencijos ribose. ŽEIT nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas. VIEK, vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, priima sprendimus dėl profesinės etikos pažeidimų. Atitinkamai pagrįstai dalis pareiškėjo skundo pagal kompetenciją buvo perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuri dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymusi, yra priėmusi sprendimą. Tad dalis pareiškėjo teismui skundo argumentų, susijusių iš esmės su visuomenės informavimo etikos reikalavimais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutikdamas su Reportažo vertinimu per visuomenės informavimo etikos prizmę pareiškėjas turi galimybę ginčyti VIEK atlikto vertinimo visapusiškumą ir išsamumą. Atsakovo šioje byloje kitos institucijos priimtas sprendimas nesaistė priimant skundžiamą administracinį sprendimą, kadangi savo kompetencijos ribose ŽEIT privalo savarankiškai atlikti vertinimą ir tyrimą, surinkti reikšmingus duomenis ir savarankiškai priimti administracinį sprendimą. Šis pareiškėjo skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo administracinio sprendimo.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes nebuvo skundžiamame sprendime pasisakyta dėl pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo - Komunikacijos analizės. Pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba privalo savarankiškai atlikti tyrimą, surinkti reikšmingus duomenis ir pateikti vertinimą. Pareiškėjo nurodomas dokumentas parengtas pareiškėjo užsakymu UAB „Mediaskopas“, nenurodant konkrečių komunikacijos analizę atlikusių asmenų (specialistų), apėmė viešoje erdvėje pareiškėjo ir kelio link Naisių asfaltavimo paminėjimų dinamikos išanalizavimą, įvertinta auditorijos reakcija, paminėjimų tonas, žiniasklaidos tipai, pateikta pranešimų suvestinė. Dėl to pareiškėjo užsakymu parengta Komunikacijos analizė negali būti laikoma reikšmingu įrodymu nustatant, ar buvo padarytas garbės ir orumo pažeidimas, ir atitinkamai ŽEIT neturėjo pagrindo pateikta analize vadovautis. Pažymėtina, kad nurodomas dokumentas parengtas kitu tikslu (asmens įvaizdžio žiniasklaidoje pokyčio įvertinimui) nei skundžiamo administracinio sprendimo nagrinėjimo dalykas. Dėl to Komunikacijos analizėje pateiktos išvados apie pareiškėjo įvaizdžio suprastėjimą ir komunikacijos įtaką auditorijai niekaip nepaneigia skundžiamu sprendimu padarytų išvadų, jog Programoje analizuota visuomenei aktuali tema, jog pareiškėjas yra viešas asmuo, jog programoje nepateikti tikrovės neatitinkantys faktai ir pan. Tad vien tai, kad eksplicitiškai atsakovas skundžiamame sprendime nepaminėjo pareiškėjo visų pateiktų dokumentų, kurie nekeistų savarankiškai atsakovo atlikto vertinimo, neduoda pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, kadangi tyrimo metu atsakovas nesiaiškino pirminio Reportažo šaltinio. Pareiškėjo manymu, Reportažas gimė po skunde nurodomo aršaus pareiškėjo kritiko pasisakymų socialiniuose tinkluose. Pažymėtina, kad teismo ištirtame Reportaže pareiškėjo nurodomas kitas asmuo nebuvo minimas. Sutiktina, kad pirminio šaltinio, jo patikimumo nustatymas galėtų būti vertintinas tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) cituoja ar remiasi kito šaltinio suteikta informacija bei kai sprendžiamas redakcinės atsakomybės išimties taikymo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju Programoje pareiškėjo nurodytas asmuo necituojamas, nesiremiama kitų asmenų socialinių tinklų įrašais, todėl ŽEIT neturėjo pagrindo išplėsti tyrimo pareiškėjo nurodytu aspektu.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pagrįstai skundžiamame sprendime nustačius, kad reportaže informacija pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę, apie viešą asmenį visuomenei aktualia tema, nepaskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, - nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo administracinio sprendimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Reportaže paskelbtos informacijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo R. K. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.