Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2YT-1687-1081/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-03
Bylos Nr.: e2YT-1687-1081/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00422-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Pareiškėjas: R. A., R. M.
Suinteresuotas asmuo: J. A., I. A., K. S., R. M., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-1687-1081/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00422-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A., I. A., K. S., R. M., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai R. A. ir R. M. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jie po tėvo J. A. ir motinos O. A. mirties priėmė palikimą, t. y. tėvams priklausiusią turto dalį: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, stoginę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti. Taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. (A.), O. A. (A.), kurių pavardės dokumentuose (gimimo liudijimuose, santuokos liudijime, mirties liudijimuose) rašomos skirtingai, yra R. M., R. A. ir A. A. tėvas ir mama.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjų tėvas J. A., o (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjų mama O. A.. Santuokos metu pareiškėjų tėvai įgijo nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. J. A. vardu buvo registruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1999 m. vasario 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat J. A. vardu buvo registruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 1981 m. gegužės 25 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog sutuoktiniai J. A. ir O. A. susilaukė keturių vaikų: S. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris (duomenys neskelbtini) d. mirė; R. M., gim. (duomenys neskelbtini) d.; R. A., gim. (duomenys neskelbtini) d.; A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris (duomenys neskelbtini) d. mirė. Po J. A. mirties nei jo sutuoktinė, nei vaikai R. M., R. A., A. A. dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo nesikreipė. Pažymėjo, jog tuo metu R. M. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) į tėvo J. A. laidotuves grįžti neturėjo galimybės. I. J. A. mirties, o vėliau ir šiam mirus, abu tėvus rėmė finansiškai, kadangi pastarieji buvo garbaus amžiaus, turėjo sveikatos problemų, gaunamų pajamų pragyvenimui jiems neužteko, todėl siųsdavo šiems pinigus. R. A. gyveno kartu su tėvais, jų santuokos metu įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jis rūpinosi tėvų sveikatos priežiūra, nes J. A. tuomet jau sirgo. Taip pat padėdavo atlikti ūkio ir buities darbus, pagal poreikius remontuodavo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu R. A. ir R. M. faktiškai perėmė valdyti J. A. ir O. A. turtą, nes po vyro mirties O. A. sveikata ypatingai pablogėjo, ji nebesugebėjo pasirūpinti savimi. Pagal žodinį susitarimą tarp R. A. ir R. M. jie ir toliau rūpinosi tėvų nekilnojamuoju turtu.

Pareiškime pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog apsilankymo pas notarą metu paaiškėjo, jog dokumentuose skirtingai rašoma J. A., O. A. ir A. A. pavardės: santuokos liudijime nurodoma, kad susituokė J. A., K., ir S. O., J. Pavardės po santuokos yra „A.“, „A.“; Lietuvos Respublikos piliečio pase nurodomi duomenys O. A., tačiau pats asmuo pasirašė kaip „A.“; mirties liudijime nurodoma, kad mirė J. A.; mirties liudijime nurodoma, kad mirė O. A.; R. A., J., gimimo liudijime nurodoma, kad šios tėvas yra J. A., K., o mama A. O., J.; R. A. gimimo liudijime nurodoma, kad šio tėvas yra J. A., K., o mama yra A. O., J.; S. A., J., gimimo liudijime nurodoma, kad šio tėvas yra J. A., K., o mama yra A. O., J.; A. A. gimimo įraše nurodoma, kad šio tėvas yra J. A., o mama yra O. A.; 2008 m. vasario 1 d. testamente nurodoma testatorė O. A., mergautinė pavardė – S., jai priklausantį turtą palieka sūnums R. A. ir A. A.. Pažymėjo, kad tai, jog tėvo, motinos ir sūnaus anketiniai duomenys atitinkamuose dokumentuose yra įrašyti neteisingai, apsirikus, galimai užpildomi nepateikiant asmenybę patvirtinančių dokumentų, remiantis tik žodiniu pavardės pasakymu, įrašus dokumentuose darant pagal tartį, pareiškėjai gali patvirtinti tik pateikiamais dokumentais.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys K. S., R. M., J. A., I. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad atsisako priimti palikimą, atsiradusį po senelių J. A. ir O. A. (A.) mirčių. Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad minėtą turtą paveldėtų pareiškėjai, taip pat neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl giminystės ryšių.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjų prašymą, jeigu visapusiškai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis ir įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad R. A. ir R. M. priėmė savo tėvų J. A. ir O. A. palikimą, praktiškai pradėdami jį valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. A. (A.) ir O. A. (A.), kurių pavardės dokumentuose rašomos skirtingai, yra R. M., R. A. ir A. A. tėvas ir mama, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių, bei, kad pareiškėjai R. M. ir R. A. priėmė savo tėvų palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Dėl giminystės santykių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių, nes pareiškėjų tėvų asmens dokumentų ir civilinės būklės aktų įrašuose yra įrašytos skirtingos pavardės ir tik nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą bus galima nustatyti, jog pareiškėjai turi teisę į palikimą.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo matyti, kad J. A., K., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė su O. S., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) d. Sutuoktinių pavardės sudarius santuoką: A. ir A. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad R. A. (santuokinė pavardė M.) gimė (duomenys neskelbtini) d. Jos tėvai gimimo liudijime nurodyti A. J., K., ir A. O., J. Iš R. A. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) d. Jo tėvai gimimo liudijime nurodyti A. J., K., ir A. O., J. Iš A. A. gimimo įrašo matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) d. Jo tėvai gimimo įraše nurodyti O. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iš S. A. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) d. Jo tėvai gimimo liudijime nurodyti J. A., K., ir O. A., J.

Iš paso kopijos matyti, kad asmens dokumentas (duomenys neskelbtini) d. išduotas O. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. Iš (duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimo matyti, jog O. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Iš (duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimo matyti, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Iš (duomenys neskelbtini) d. testamento matyti, kad O. A. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko sūnums R. A. ir A. A..

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjų R. M. ir R. A. gimimo liudijimuose nurodyti tėvų vardai, tėvavardžiai sutampa su pareiškėjų tėvų santuokos liudijime nurodytomis pavardėmis ir tėvavardžiais, tuo tarpu pareiškėjų brolio A. A. gimimo įraše nurodyti tėvų vardai ir gimimo datos sutampa su kituose dokumentuose nurodytais duomenimis, tačiau skiriasi pavardės. O. A. pase ir mirties liudijime nurodytos gimimo datos sutampa su kituose dokumentuose nurodyta gimimo data, tačiau skiriasi pavardės. O. A. testamente išreikšta valia patvirtina, kad O. A. R. A. ir A. A. pripažino sūnumis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat anksčiau nurodytuose dokumentuose padarytus įrašus, nurodytus asmenų vardus, pavardes, tėvavardžius ir gimimo bei mirties datas, sprendžia, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina giminystei įrodyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., ir O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo R. M., R. A. ir A. A. tėvai pagal kilmę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų R. A. ir R. M. motina O. A. mirė (duomenys neskelbtini) d., o tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjų tėvų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjų tėvai įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, J. A. vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statiniai (gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šulinys, lauko tualetas, stoginė, tvora), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. O. A. sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis palieka sūnums R. A. ir A. A.. Byloje pateiktas A. A. medicininis mirties liudijimas Nr. 69, iš kurio matyti, jog A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. A. ir O. A. mirties nei vienas iš įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas R. A. ir R. M. pareiškime nurodė, kad jie faktiškai valdė savo tėvų turtą dar iki jų mirties ir po to, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Ignitis“ pateikti mokėjimo čekiai. Suinteresuoti asmenys K. S., R. M., J. A., I. A. pateikė atsiliepimus į pareiškimą nurodydami, kad po senelių J. A. ir O. A. (A.) mirties dėl paveldėjimo nesikreipė ir nesikreips.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. M. iki tėvų mirties gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tėvais rūpinosi remdama juos finansiškai, po tėvų mirties finansiškai prisidėjo prie tėvų turto išlaikymo ir jo priežiūros. Pareiškėjas R. A. gyveno kartu su tėvais adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tėvų fizine priežiūra, padėjo atlikti įvairius ūkio ir buities darbus, mokėjo mokesčius tiek pareiškėjų tėvams esant gyviems, tiek po jų mirties. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, turintys teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys, t. y. J. A. ir O. A. anūkai K. S., R. M., J. A., I. A. sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir pretenzijų pareiškėjams dėl šio palikimo priėmimo nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai R. A. ir R. M. priėmė savo tėvų J. A., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir O. A., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., ir O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo R. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai pagal kilmę.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. , gim. (duomenys neskelbtini) d., priėmė tėvų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., ir O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė