Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams S. P., S. P. ir A. P. dėl iškeldinimo iš buto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7.3. atsakovei S. P. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios pagal oficialią paskirtį nėra gyvenamosios, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jos yra įrengtos kaip gyvenamosios patalpos, todėl atsakovams išsikelti į gatvę neteks. Atsakovė S. P. turi ne tik sūnų (atsakovą A. P.), bet ir dukrą I. J. (gimimo data (duomenys neskelbtini)), kuri taip pat gali pasirūpinti savo garbaus amžiaus motina. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad atsakovai neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nesuteikia atsakovams teisės be jokio pagrindo naudotis butu ir tokiu būdu riboti ieškovės, kaip buto savininkės, teises ir teisėtus interesus;

8.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2610-545/2018 yra nagrinėjamas ginčas dėl to, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei, tai yra ginčijamas pradinio kreditoriaus 2018-08-10 sprendimas neturint nė vieno iš skolininkų sutikimo perleisti ieškovei reikalavimo teises, kilusias iš Nordea bank Finland PLC kredito „Laisvai“ sutarties, nors 2017-01-03 buvo duoti abiejų skolininkų sutikimai šias reikalavimo teises perleisti S. P. ir pradinis kreditorius apie tai žinojo, taip pat prašoma kreditoriaus teises tomis pačiomis esminėmis finansinėmis sąlygomis perkelti atsakovei S. P.;

8.3. Atsakovei S. P. yra nustatyti didelio lygio specialieji priežiūros poreikiai, ji ilgą laiką gyvena ginčo bute, iš kurio skundžiamu sprendimu yra iškeldinama, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Sprendime nurodytos patalpos (duomenys neskelbtini) yra komercinės paskirties ir nėra tinkamos gyventi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo

13. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y., perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas.

14. Kartu su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo pateiktas 2018-09-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio prašoma iškeldinti atsakovus, savininku tapo T. P. pagal 2018-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog T. P. yra tinkamas ieškovės procesinių teisių perėmėjas, todėl prašymas dėl procesinių teisių perėmimo tenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

15. Atsakovė S. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-06-14 raštą Nr. 3997 ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos 2018-06-12 nutarimą Nr. 10-817; 2) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-06-20 raštą NR. 4-4136; 3) Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-02-12 raštą Nr. 12(12.19)-2-1949, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016-01-08 šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-4, 2017-01-09 šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-6/2017, 2018-02-23 šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-131/2018; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį dėl rūpybos skyrimo ir rūpintojo paskyrimo ir 2014-07-04 įgaliojimo kopijas. Nurodė, jog kartu su atsiliepimu teikiamų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštų pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes jie buvo gauti jau pateikus apeliacinį skundą. Kitų įrodymų prijungimo būtinumo atsakovė nepagrindė.

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą. Atsakovė S. P. nepagrindė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovės S. P. teikiami nauji įrodymai – Vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštai, būtų susiję su ginčo objektu šioje byloje, kitus apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus atsakovė S. P. turėjo galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovės S. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus papildomus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos atsakovei (CPK 312, 314 straipsniai). Atsakovas T. P. 2018 m. lapkričio 8 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Šie papildomi paaiškinimai ir įrodymai nepriimami, nes pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos 2018 m. spalio 12 d. rašytiniame teismo posėdyje pabaigos (CPK 251 straipsnis, 302 straipsnis).

Dėl bylos esmės

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pradinei ieškovei I. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2018-01-11 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-16-8-456-10 pagrindu (T. I. el. b. l. 45). Pagal 2018-08-29 pirkimo pardavimo-sutartį Nr. 3553 minėto buto savininkas yra ieškovas T. P.. .

18. Atsakovas A. P. 2007 m. birželio 7 d. sudarė kredito sutartį Nr. LL 07/06/32D su Nordea Bank Finland Plc (dabar Luminor Bank AB), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 937 500 Lt kreditas, o kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui A. P. ir jo sutuoktinei priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kredito sutartis buvo nutraukta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykdymo veiksmai pradėti 2011 m. gruodžio 30 d., antstoliui Irmantui Gaideliui priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nordea Bank AB su pradine ieškove sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir hipotekos teisės perleidimo sutartį, kurių pagrindu pradinė ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovą A. P. pagal kredito sutartį su visomis prievolės užtikrinimo priemonėmis. 2018 m. sausio 11 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-16-8-456-10, kurio pagrindu nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), perėjo pradinei ieškovei.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškiniu reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.

20. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negatorinio ieškinio aplinkybės byloje yra įrodytos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pradinė ieškovė pagal 2018 m. sausio 11 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-16-8-456-10 įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, nuo 2018-08-29 ginčo butas nuosavybės teise registruotas ieškovo T. P. vardu. Byloje nėra duomenų, jog tarp pradinės ieškovės ar naujo ieškovo ir atsakovų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo butu (CPK 178 straipsnis). Atsakovai apie pareigą išsikelti iš ginčo buto yra įspėti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovai ginčo bute gyvena be teisėto pagrindo, kas neabejotinai pažeidžia buto savininko teisę savo nuožiūra valdyti butą, jį naudoti, todėl tokia buto savininko teisė turi būti ginama.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2610-545/2018 turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, todėl būtina stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

23. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2610-545/2018 pagal atsakovo A. P. ieškinį atsakovams AB Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB) ir I. P. dėl juridinio fakto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys I. D. P., S. P., antstolis I. Gaidelis. Byla nagrinėjama pagal ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvirtinimą apie reikalavimo teisių perleidimą priėmimą ir juo patvirtintą juridinį faktą apie 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, iš kurios atsirado prievolė naujajam kreditoriui, kaip pažeidžiančius CK 6.102 straipsnio 1 dalies, CK 6.101 straipsnio 5 dalies, CK 6.107 straipsnio 1 dalies ir CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, nurodytoje civilinėje byloje atsakovas A. P. ginčija ne 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvirtinimą apie reikalavimo teisių perleidimą – priėmimą. Toks ieškinio reikalavimas, jei jis būtų patenkintas, jokių tiesioginių teisinių pasekmių 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimui nesukels. O 2018 m. sausio 11 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-16-8-456-10, kurio pagrindu pradinė ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje apskritai nėra ginčijamas.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytų bylos sustabdymo pagrindų nėra.

25. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. 2-18691-1080/2018 pagal atsakovės S. P. ieškinį atsakovei I. D. P. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi šį ieškinį laikė nepaduotu. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d.

26. Apeliacinio skundo argumentai dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės taip pat nėra reikšmingos vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

tenkinti ieškovės I. P. ir T. P. prašymą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo.

Pakeisti byloje pradinę ieškovę I. P. jos teisių perėmėju ieškovu T. P..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.