Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovės atstovui V. Z. ir

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad teismas nagrinėjamu atveju turėtų nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. L. ir KAM, atstovaujama gen. mjr. J. V. Ž. – Lietuvos kariuomenės vado, sudarė 2015 m. birželio 10 d. profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PKT-59, pagal kurią KAM įsipareigojo karį (šiuo atveju – pareiškėją) priimti į profesinę karo tarnybą iki 2020 m. birželio 10 d. (b. l. 26–27). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė krašto apsaugos ministrui prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Jame prašė nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį dėl to, jog tarnybos eigoje pasikeitė jo asmeninis požiūris į ginklo naudojimą su tikslu žudyti ar sužeisti; jis suvokė, kad karinio konflikto metu nesugebėtų pakeisti savo įsitikinimų ir tuo labiau agituoti priešingai savo pavaldinius (b. l. 5–6). Krašto apsaugos ministras priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1–2 punktais pareiškėją atleido 2017 m. gruodžio 30 d. iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono II mechanizuotosios pėstininkų kuopos I mechanizuotojo pėstininkų būrio vado pareigų ir 2017 m. gruodžio 31 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju bei išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Įsakymo 3 punktu nurodyta pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas (962,00 Eur) iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadu Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį. Įsakymo 4 punktu pareiškėjas paskirtas atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Įsakymo 5 punktu pareiškėjas įpareigotas per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių pagal gyvenamąją vietą. Įsakymo 6 punktu pavesta įrašyti pareiškėją į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su pareikėjo tarnyba rezerve (b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčijamo Įsakymo 3–6 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Įsakymo 3 punktu mokymosi išlaidos jam paskaičiuotos nepagrįstai ir jis neprivalo jų grąžinti atsakovei.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 44 straipsnis reglamentuoja kario parengimo išlaidų atlyginimą. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2015 m. birželio 10 d. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė krašto apsaugos ministrui prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nuo 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. neištarnavus viso sutartyje numatyto laiko. Pažymėtina tai, kad minėta sutartis buvo sudaryta vadovaujantis įstatymu – Įstatymo 31 straipsniu, įtvirtinančiu, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutartis, sudaryta įstatymo pagrindu, pasižymi tuo ypatumu, kad jos šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo sąlygas, didžiąją dalimi nulemia Įstatymas ir su šiuo įstatymu susijęs teisinis reglamentavimas bei tikslai, kuriems pasiekti ji sudaryta. Tiek šalių diskrecija susitarti dėl sutarties vykdymo sąlygų, tiek galimi šalies (pareiškėjo) tam tikri subjektyvūs lūkesčiai yra reglamentuojami viešosios teisės (konkrečiu atveju – administracinės teisės) normų, todėl ginčams, kilusiems iš tokios sutarties įgyvendinimo, tarp jų ir dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, paprastai negali būti taikomos privatinės (civilinės, darbo, kt.) teisės normos ir principai. Pareiškėjas, tiek sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5053-492/2017).

Bylos duomenimis, pareiškėjas, būdamas profesinės tarnybos kariu, tobulino profesinį parengimą Lietuvos kariuomenės generolo A. R. kovinio rengimo centre, t. y. 2015 m. rugsėjo 7–27 d. dalyvavo šaudyklų valdymo ir taktinio kovinio šaudymo vadovų 4–5 etapų kursuose (b. l. 29–30). 2016 m. rugsėjo 19–27 d. pareiškėjas Lietuvos kariuomenės generolo A. R. kovinio rengimo centre išklausė žemesnio nei bataliono lygmens pratybų aplinkos apsaugos kursus (b. l. 35–36). Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartyje nurodyta, kad karys įsipareigoja iki 2020 m. birželio 10 d. tinkamai vykdyti visas kario pareigas (šios sutarties 1, 3 punktai). Pažymėtina tai, kad pareiškėjo dalyvavimas atsakovo organizuojamuose mokymuose laikytinas neatsiejama profesinės karo tarnybos sutarties vykdymo sąlyga, tai laikytina pareiškėjo pareiga ir negali būti siejama su jo laisvu valiniu pasirinktu tiek mokymų pobūdžio, tiek sutikimo į juos vykti aspektu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad mokymai jam nebuvo reikalingi ir nedavė jokios naudos, be to, į tuos mokymus buvo nusiųstas prievarta, yra atmestini.

Pagal krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.1 papunktį svarbiomis priežastimis, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos šios svarbios nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys: 2.1.1. karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti; 2.1.2. mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2.1.3. kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys siekia šeimos vientisumo; 2.1.4. kario šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio)) mirtis. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (b. l. 5–6), nurodydamas, kad tarnybos eigoje pasikeitė jo asmeninis požiūris į ginklo naudojimą su tikslu žudyti ar sužeisti, taip pat jis suvokė, kad karinio konflikto metu nesugebėtų pakeisti savo įsitikinimų ir tuo labiau agituoti savo pavaldinius kovai. Teismo vertinimu, šias pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. prašyme nurodytos profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo priežastis atsakovė pagrįstai įvertino kaip nepatenkančias į svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, numatytų krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 2.1 papunktyje, sąrašą. Sutiktina su atsakove, kad pareiškėjo nurodytos priežastis pripažintinos subjektyviomis (asmeninėmis) priežastimis, praradus vidinę motyvaciją ir pasiryžimą tarnauti valstybei ir aukotis dėl jos.

Vertindamas, ar ginčijamo Įsakymo 3 punkte nurodyta suma pagrįsta, teismas atsižvelgia į Įstatymo 44 straipsnio 4 dalies ir Aprašo nuostatas ir atkreipia dėmesį, jog iš 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas pažymos Nr. FS-73 matyti, jog 962,08 Eur išlaidų suma pareiškėjui paskaičiuota pagrįstai (b. l. 22–23, 73–81). Nors pareiškėjas su minėta pinigų suma nesutinka, tačiau, teismo vertinimu, minėtame rašte pateiktas detalus mokymų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, apskaičiavimas yra teisingas ir teismas neturi pagrindo juo abejoti, todėl konstatuoja, kad krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, Įsakymo 3 punkte pagrįstai nurodė pareiškėjui grąžinti išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, jos yra apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai. Atsakovė taip pat pagrįstai teigia, kad Įstatymo 44 straipsnio 2–4 dalyse, kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), jog atleistas profesinės karo tarnybos karys, įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taip pat paminėtose Įstatymo 44 straipsnio nuostatose nėra numatytos sąlygos, kad nuo šios pareigos yra atleidžiama ir kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (Įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Taigi Įstatymo 44 straipsnyje nėra nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti jo mokymui išleistas lėšas.

Svarbu paminėti tai, kad tuo atveju, kai pareiga atlyginti kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas nustatyta įstatymu, sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio ir pagrįstumo reikšmingomis laikytinos tos sąlygos, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme. Aptariamu atveju tai reiškia, kad išlaidų atlyginimas ribojamas tam tikrais terminais ir jos turi būti susiję su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, tačiau pareiga atlyginti išlaidas įstatyme nėra siejama su konkrečios profesijos ar kvalifikacijos įgijimu, karinio laipsnio gavimu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad paskirti kursai jam buvo visiškai nereikalingi ir nedavė jokios naudos, nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad mokymosi sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, jis nebuvo informuotas, kad neištarnavus viso laiko teks grąžinti mokymosi išlaidas. Vertindamas šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties 8 punkte (b . l. 26) buvo nustatyta, kad karys, savo iniciatyva nutraukdamas sutartį prieš terminą, įsipareigoja krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti per paskutinius 3 tarnybos metus krašto apsaugos sistemos turėtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atvejus, kai sutartį nutraukia dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Nustatyta, kad pareiškėjas šią sutartį pasirašė asmeniškai (b. l. 27), todėl preziumuojama, kad jis susipažino su visais joje nurodytais punktais, tuo pačiu ir su minėto punkto reikalavimu. Taigi pareiškėjo argumentas, jog jis nebuvo įspėtas, kad reikės susimokėti mokymosi išlaidas, neištarnavus 3 metų po kursų baigimo, laikytinas nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su skundžiamo Įsakymo 4–6 punktais, pasakytina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais punktais, nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir teisinių pagrindų, dėl kurių, jo manymu, minėti Įsakymo punktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Akcentuotina tai, kad karo tarnyba rezerve Karo prievolės įstatyme apibrėžta kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (2 straipsnio 20 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Asmenys nuo 19 m. iki 55 m., kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą – karo prievolę (2 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. privalo atlikti teisės aktų nustatytą pareigą valstybei. Taigi pareiškėjas pagal paminėtas įstatymų nuostatas teisėtai yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pareiškėjas yra sumokėjęs 30,00 Eur žyminį mokestį, nors skundai dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais žyminiu mokesčiu neapmokestinami (36 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui gražintina 30,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. L. 2017 m. sausio 4 d. sumokėtą žyminį mokestį – 30,00 Eur (trisdešimt eurų).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.