Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kreditų valdymo grupė“ pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuotieji asmenys – antstolė S. K., skolininkas R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Sprendžiant, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog naujajam kreditoriui UAB „Kreditų valdymo grupė“ perėjo išieškotojo materialioji reikalavimo teisė, todėl nepagrįstai patenkino prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Kaip tvirtina bylos duomenys, pradinis išieškotojas D. C. savo reikalavimo teisę į apeliantą (skolininką) naujajam kreditoriui UAB „Kreditų valdymo grupė“ perleido 2015-09-15 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-141-684/2015).

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmiau minėtos 2015-09-15 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties nėra gavęs ir apie reikalavimo teisių perleidimą bei jo kreditoriaus pasikeitimą jam nėra žinoma. Teismo vertinimu, tokius apelianto argumentus patvirtina civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0056/12/01502 duomenys, kadangi jose nėra duomenų apie tai, kad apeliantui buvo pranešta apie reikalavimų perleidimo faktą. Pareiškėjas UAB „Kreditų valdymo grupė“ kartu su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pateikė teismui 2015-09-15 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir, be kita ko, Lietuvos paštui 2015-09-17 pateiktų pašto korespondencijos siuntų sąrašą, iš kurio matyti, kad tą dieną UAB „Kreditų valdymo grupė“ įteikė paštui gavėjui R. K. adresuotą pašto korespondencijos siuntą (b. l. 8). Tačiau šis įrodymas, teismo vertinimu, nepatvirtina pranešimo skolininkui apie kreditoriaus reikalavimo perleidimą fakto, be to, atlikus registruotos pašto siuntos (duomenys neskelbtini) paiešką internete, matyti, kad ši siunta buvo grąžinta siuntėjui 2015-10-21. Be to, ši siunta buvo siųsta apeliantui ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ne atskirajame skunde nurodytu apelianto gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantui apie pradinio kreditoriaus D. C. reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui UAB „Kreditų valdymo grupė“ faktą nebuvo pranešta, todėl šiuo atveju reikalavimo perleidimo faktas negalėjo būti panaudotas prieš skolininką, atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi negalėjo pakeisti pradinio išieškotojo naujuoju vykdymo procese.

Be to, apylinkės teismo nutartis, paliekant ją galioti, sudarytų pagrindą ginčams dėl dvigubo skolos mokėjimo kreditoriams, kas taip pat patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0056/12/01502 duomenų, antstolė S. K. 2015-12-18 patvarkymu patenkino skolininko R. K. prašymą ir įskaitė 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą vykdomojoje byloje. Po šio įskaitymo susidarė išieškotojui permokėta 258,40 Eur suma, kurią antstolė 2015-12-18 patvarkymu įskaitė palūkanų dengimui (v. b. l. 195-197). Antstolė S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. vykdomasis įrašas yra pilnai įvykdytas D. C. naudai. Taigi skolininkas savo prievolę jau yra įvykdęs pradiniam išieškotojui D. C., kad skolininkui nebuvo žinoma apie pradinio kreditoriaus D. C. reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui UAB „Kreditų valdymo grupė“ faktą, todėl reikalavimo pranešti skolininkui apie prievolės perleidimo faktą nevykdymas sukėlė tokias pasekmes, kad po reikalavimo perleidimo skolininkas įvykdė prievolę senajam kreditoriui. Teismas, nustatęs, kad reikalavimo perleidimo faktas negalėjo būti panaudotas prieš skolininką, t.y. jam nėra žinoma apie reikalavimo perleidimą, neturėjo pagrindo tenkinti naujojo kreditoriaus prašymo dėl skolininko pakeitimo, turėjo įpareigoti naująjį kreditorių pateikti duomenis byloje, jog skolininkui apie kreditoriaus pasikeitimą pranešta, tik tuomet tenkinti kreditoriaus prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Nesant šio įrodymo, pareiškimas patenkintas nepagrįstai. Paaiškėjus aplinkybei, jog skolininko prievolė pradiniam išieškotojui jau įvykdyta, kad nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo keisti išieškotoją vykdomojoje byloje, nutartis naikintina, atmetant naujojo kreditoriaus prašymą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, todėl apskųstoji nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Kreditų valdymo grupė“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmesti.