Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-12-21 · Byla Nr. N1-283-175/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
N1-283-175/2010
Teisminio proceso Nr.
79-1-00603-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
O. B., M. Z.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Baudžiamoji byla Nr. N1-283-175/2010Proceso Nr. 79-1-00603-2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.11.9.;1.2.3.2.8.;1.2.20.7.;1.2.2.26.2.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam O. B., jo atstovei pagal įstatymą R. P., kaltinamajam M. Z., gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajam V. K.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-05-11 Prienų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 9 mėn. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.;

M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos II kurso moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., 237 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji O. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir M. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009-12-12 22.00 val. - 2009-12-13 03.00 val. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, turėdami menkavertę dingstį - supykę dėl P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio triukšmo, kartu prikibo prie nukentėjusiojo A. K. ir tyčia spyrė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, kojas, rankas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas abipus smilkininėse srityse priešais ausų kaušelius, kaktos kairėje, kaktos kairėje ties antakio lanko išoriniu galu, kairės plaštakos nugarėlėje ties V-u delnakauliu, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešinėje kojoje ties kelio girnelės viršutiniu - vidiniu kraštu, tris paviršines muštines žaizdas viršugalvyje bei pakaušio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis O. B. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų - demonstruodamas aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, turėdamas menkavertę dingstį - supykęs dėl P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio triukšmo, kartu su M. Z. prikibo prie nukentėjusiojo A. K., ir po bendrai su M. Z. nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu pavartoto smurto, viršydamas išankstinio susitarimo sumušti A. K. su bendrininku M. Z. ribas, tyčia dūrė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam A. K. nemažiau kaip vienuolika kartų į krūtinę, nugarą, kairį dilbį, kaktą, kairį skruostą, kairę blauzdą, kairę šlaunį ir padarė durtines - pjautines kiaurymines žaizdas krūtinės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje po dvi iš kairės ir dešinės, dvi durtines - pjautines kiaurymines žaizdas nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, durtinę - pjautinę aklą žaizdą kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, paviršinę pjautinę žaizdą kaktos plaukuotos dalies priekiniame krašte palei galvos vidurio liniją iš dešinės, kairiojo skruosto srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, ko pasėkoje nukentėjusysis A. K. dėl daugybinių - pjautinių kiauryminių krūtinės ir nugaros žaizdų, sukėlusių ūmų išorinį bei vidinį nukraujavimą į dešinę krūtinplėvės bei pilvo ertmes mirė, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. K., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

M. Z. 2009-12-12 22.00 val. - 2009-12-13 03.00 val. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmęs iš O. B. labai sunkaus nusikaltimo - nužudymo padarymo įrankį - peilį, jį tyčia užmetė ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, po ko, padėjo O. B. paslėpti A. K. kūną - kartu su O. B. tyčia nuvilko nukentėjusiojo A. K. kūną prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Prienuose, esančių šiukšlių konteinerių, tokiu būdu kartu su O. B. A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį išilginės krypties odos nubrozdinimais nugaroje ties dešine mentimi, juosmens srityje palei stuburą bei kryžmens srityje, po ko, palikęs A. K. kūną kartu su O. B. pasišalino, t. y. tyčia paslėpė O. B. padaryto labai sunkaus nusikaltimo - A. K. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų, pėdsakus ir įrankį - slėpė nusikaltimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 237 str. 1 d.

Kaltinamasis O. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad peiliu jis nedūrė, tai darė M. Z., o jis tik spyrė. 2009-12-12 apie 18 val. jam paskambino M. Z. ir pakvietė į barą išgerti alaus. Jie susitiko bare (duomenys neskelbtini) gatvėje. Z. gėrė alų, o jis iš pastarojo bokalo mažai išgėrė. Apie 21.00 val., užsidarius barui, jie nuėjo į miestą, ten kažkiek išgėrė alaus. Jis buvo šiek tiek apsvaigęs. Narkotikų nevartojo. M. Z. jau buvo labai girtas. Apie 23 val. jis Z. pasiūlė eiti pas jį, nes namie nebuvo tėvų. Atėję pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, valgė, o paskui išgirdo, kad gretimam bute kaimynai rėkauja. Jis vienas nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. 2 bute, kur gyvena B., rėkavo. Ten dar buvo N., K.. Nuėjęs ten, jis pasakė jiems nerėkauti, kad bus blogai. Šie tada nutilo, o paskui vėl pradėjo rėkauti. Tada jis pasiūlė Z. eiti juos nuraminti. Jie dviese nuėjo į tą butą, atidarė sklendę, nes buto durys ten nerakinamos, išdaužtas stiklas duryse, tai galima ranką per skylę įkišus atsidaryti taip duris. Jis įėjo pirmas, pasišvietė iš M. paimtu telefonu. Ant lovos sėdėjo K., prie lango N.. T. Z. spyrė K. nieko nesakęs, jis spyrė N., šis persivertė per fotelį ir nukrito. Tada jie abu nuėjo prie K., jį atsitempė prie išėjimo, spyrė jam į galvą gal po 3 smūgius abu. Tada jį nuvilko į virtuvę ir ten paliko. Z. jam dar spyrė kelis kartus. Tada jie išėjo atgal pas jį namus, žiūrėjo televizorių. Paskui vėl ten pradėjo rėkauti jie, tada Z. sako „duok man peilį, reikia juos pagąsdinti, kad tikrai nusiramintų“. Tada jis paėmė iš virtuvės peilį ir padavė Z., o paskui jie nuėjo atgal į B. butą. Jis vėl užkišo ranką per išdaužtą stiklą duryse, kad sklendę atkabinti, ir tada pajautė ant durų rankenos kažkieno ranką iš buto vidaus. Ten K. stovėjo, kai atidarė duris, jis spyrė jam iš karto į galvą koja, šis nukrito, tada nuvilko jį į koridorių, į kampą, jis spyrė K. kelienu 3 kartus. Z. spyrė koja K. gal 6 kartus į galvą. K. veidas buvo kruvinas. Tada M. Z. išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė A. K. į koją du kartus, 2-3 kartus į pilvą, paskui K. susilenkė, dejavo, tada dar į nugarą du kartus dūrė. K. nukrito, bet buvo gyvas, kvėpavo, širdis plakė. Jis sakė Z., kad reikia kviesti greitąją pagalbą, bet šis nenorėjo, sakė blogai čia bus, pasodins juos. Jis iš Z. po dūrių paėmė peilį ir įsidėjo į kišenę. Z. tada pasiūlė nutempti K.. Jie paėmė K. už pečių ir nutempė jį iki konteinerių kieme, kur paliko. K. pasiūlė eiti iki naktinės parduotuvės, o einant pro jo namus Z. paėmė iš jo peilį ir metė per save, užmetė ant stogo. Paskui parūkę, atėjo atgal prie konteinerio, bet K. nebuvo jau toje vietoje, kur jie šį paliko. Tada jie nuėjo namo. Ryte pamatęs prie namų policiją, paskambino Z. ir sakė „ką darom“. Z. jam sakė neišduoti, sakė „tu nepilnametis - mažiau gausi, o man daugiau neskambink“. Kriminalistams jis sakė, kad nieko nematė, nežino. Po to, kai jį uždarė, pradėjo jo atžvilgiu vartoti fizinį smurtą, liepė prisipažinti. Neiškentęs jis prisiėmė kaltę. Pirmą kartą apklausė be gynėjos. Advokatei nesiskundė dėl pareigūnų veiksmų, tik po 2,5 mėnesio pasakė, kad mušė ir liepė prisipažinti. Vėliau jis sakė tyrėjai, kad jį mušė, rašė, kad nori pakeisti parodymus, bet jo neatsiveždavo. Pareigūnų veiksmų jis neskundė, niekas nesakė, kad galima raštu skųstis. Narkotikų jis nevartojo, gėrė papildus, nes sportavo.

Kaltinamasis M. Z. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2009-12-12, jam būnant bariuke (duomenys neskelbtini) g., paskambino O. B. ir pasakė, kad ateina. Atėjęs atsigėrė iš jo bokalo alaus. Bariukui užsidarius, nuėjo į kitą barą, ten jis gal pora bokalų alaus išgėrė. Tada O. B. pakvietė jį pas save į namus. Jie sėdėjo prie televizoriaus, valgė, po kiek laiko B. pasakė, kad triukšmas iš kaimynų girdisi, sakė, kad čia taip būna, ne pirmas kartas jau, sakė „ einam juos apraminti“. B. atidarė 2 buto duris, įkišęs ranką per išdaužtą stiklą duryse, atrakino ten iš vidaus. Įėjus buvo labai tamsu kambaryje, vos matėsi kažkas. Buvo trys siluetai kambaryje, jie sėdėjo. O. B. spyrė kažkam, paskui jis spyrė 3-4 kartus, bet kam spyrė, nežino, veidų nematė, nepažinojo tų žmonių. Paskui atsistojo vienas, K. matyt, sakė – „kas čia jums darosi, dinkit iš čia“. Tada priėjo prie jo B. ir kirto, paskui jis kirto K. ir išėjo. Grįžus pas B., jis siūlė eiti į miestą, nes dar tie žmonės pasiskųs kam, bet B. sakė, kad niekam jie nesiskųs, kad jis juos žino. Sutarus, kad išeina, B. dar nuėjo kažkur. Jis išėjo pirmas, manė, kad B. iš paskos ateina. Išėjęs iš namo, jau lauke jis išgirdo riksmus iš namo, dar palaukė O.. Tada parbėgo atgal į namą, pamatė, kad koridoriuje kampe stovi vyras, o B. stovėjo prie jo ir mosikavo ranka, kumščiavo jam į šoną. Jis pamanė, kad jis kumščiu muša tą žmogų, o tada pamatė, kad tas vyras kruvinas ir aplinkui kraujas. Tada pas B. rankoje pamatė didelį peilį ilga geležte. Jis stvėrė B. iš rankų peilį, sakė – „debile, ką darai“. Paėmęs iš B. peilį, išbėgo į lauką ir būdamas labai išsigandęs užmetė tą peilį ant namo stogo. Išmetė tam, kad B. dar nedurtų. Grįžus atgal į koridorių, tas vyras gulėjo ir sunkiai kvėpavo. Jis sakė B., kad reikia kviesti greitąją, bet B. pradėjo verkti, sakė, kad tėvai grįš, kraujo yra, reikia kažką daryti, išsigando, kad nepamatytų. Tada jis padėjo B. išnešti tą žmogų iki kiemo šiukšlių konteinerių. Jis nešė paėmęs už pažastų, B. už kojų nešė. K. tuo metu buvo gyvas, skleidė kažkokius garsus. Paskui jie su B. nuėjo iki Prienų centre visą parą dirbančios parduotuvės, parūkė, o grįžę pažiūrėti, kaip tas vyras, jo toje vietoje, kur paliko, nerado. Pamatęs, kad nėra to žmogaus, apsidžiaugė, galvojo, kad nieko rimto neįvyko. Pamatę, kad kraujuoti jų rūbai, nuėjo pas B. apsivalyti. Netrukus jis išėjo namo. Jis pats negalėjo iškviesti greitosios, nes telefonas buvo išsikrovęs. Kai išėjo iš B. namo, pamatė, kad jo liemenė kruvina, tada nubėgo prie Nemuno ir išmetė ją. Jis girtas nebuvo, tik apsvaigęs, buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus. B. atrodė keistai, bet girtas nebuvo. Jis nesiūlė B. prisiimti kaltės. Jis peiliu nedūrė. Į to žmogaus butą jis buvo užėjęs vieną kartą, o paskui kada B. buvo ten dar užėjęs, jis nematė. Sekančią dieną po įvykio B. jam neskambino, su B. iki sulaikymo nebendravo.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad nužudytasis yra jo tėvas. 2009-12-13 ryte jam paskambino kaimynės dėdė, kur gyveno tėvas, ir sakė ateiti pakalbėti. Beeinat pro tą namą, ties (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė teritoriją aptvertą policijos ir prie šulinio tėvas gulėjo užklotas, jau negyvas. Jis matė, kad tėvas sumuštas. A. N. sakė, kad čia kaimynas ir dar vienas vaikinas galėjo taip padaryti. A. N. sakė, kad buvo bute N., tėvas bei B. trise ir du vaikinai atėjo. Sakė, kad tėvą subadė, apie kaimyną kažką kalbėjo. N. sakė, kad tėvą spardė ir subadė, bet jis buvo dar labai girtas, tai sunku buvo suprasti, ką jis kalba. Paskui pasakojo policijoje, kad O. B. prisipažino. Dėl Z. sakė, kad tėvai jį atvežė į policiją, nes šis pasipasakojo jiems parėjęs, kas nutiko. Turtinė žala atlyginta. Reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2009-12-12 vėlai vakare, jis, B. ir A. K. sėdėjo ir išgėrinėjo namie pas B. (duomenys neskelbtini). Durys nerakinamos bute, sklendė uždaroma. Ten stiklas duryse išdaužtas, tai tą sklendę gali bet kas atsidaryti. Atėjo du vyrai, bet ten tamsu buvo, tik nuo gatvės šviesa per langą buvo, veidų nesimatė, vienas mažesnis vyrukas, kitas didesnis. Kažkas jam kirto į veidą prie akies, jis nukrito nuo fotelio. Dar P. B. pastūmė kažkas, o paskui nesimušė, bet A. K. išėjo į koridorių su tais vaikinais, ten jis buvo su tais vyrais ir sakė - „vyrai ką darot“. Kas buvo su K. toliau, nematė. Jie su B. užsnaudė. Ryte atėjus pas kaimyną, šis pasakė, kad K. rado prie šulinio. Vaikinai į kambarį buvo atėję tik vieną kartą.

Liudytojas P. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio mėnesį buto durys buvo nerakinamos, tik sklende užstumiamos. 2009-12-12 pas jį buvo A. N. ir A. K., kuris paskutiniu metu pas jį gyveno. Jie sėdėjo, kalbėjosi. Bute buvo tamsu, šviesos pateko iš gatvės nuo lempos. Užėjo du jauni vyrai. Tamsoje nelabai matėsi, bet atrodo, kad šitie vaikinai - kaltinamieji. Tuo metu, kai atėjo jaunuoliai, jie negėrė, nes prieš tai buvo išgėrę. Atėję jaunuoliai užkirto N., K.. Jam irgi kirto vieną kartą. Jaunuoliai nesakė, ko atėjo, tik sudavė smūgius ir išėjo. A. K. turbūt nuėjo durų užrakinti ir negrįžo. Kai A. nuėjo durų užrakinti, jokio triukšmo negirdėjo. Sekančią dieną jam pasakė, kad A. K. rado kieme negyvą. O. B. jo kaimynas, bet prieblandoje jis jo nepažino, anksčiau jokių konfliktų su B. ar kitais jaunuoliais nebuvo.

Liudytojas J. Z. parodė, kad žmona jį pakėlė ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Sekančią dieną, t.y. 2009-12-13, jis kalbėjosi su sūnumi, kuris jam pasakė, kad buvo pas O. B.. Sūnus pasakojo, kad B. norėjo apraminti kaimynus, nes šie rėkavo. Sakė, kad buvo dviese nuėję pas kaimynus ir kažkam ten įspyrė. Sūnus sakė, kad paskui išėjo į lauką, o kai išgirdo riksmą, tai grįžo atgal. Sūnus sakė, kad O. dūrė peiliu. Jis atėmė peilį iš B. ir numetė. Sūnus sakė, kad tą žmogų jie nunešę palei konteinerį. Sūnus tada dar nežinojo, ar tas žmogus miręs. Jis sūnui liepė eiti į policiją ir viską papasakoti, bet tada atvažiavo policija.

Liudytoja D. Z. parodė, kad ryte atsikėlusi pamatė, jog sūnaus rūbai nešvarūs, batai murzini. Paklausus, kodėl rūbai murzini, sūnus pradėjo verkti ir sakė, kad matė, kaip draugas badė žmogų. K. verkė ir sakė, kad nieko nedarė. Apie tai, kad spardė, nešė žmogų, nesakė. Sūnui ryte niekas neskambino, jo telefonas buvo išsikrovęs.

2009-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiu namu, nuo kurio vakarinio - pietinio kampo 8,3 m atstumu ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinio krašto 2,4 m atstumu šiaurės kryptimi yra šulinys, kurio rytinėje pusėje ant žemės guli vyriškos lyties lavonas, kuris guli ant kairio šono, kairė ranka ištiesta per alkūnę, atitraukta nuo liemens 90°, ant jos padėta galva, dešinė ranka priglausta prie kairės. Lavonas dėvi rudos spalvos megztinį, tamsiai mėlynos spalvos marškinius, sportines žalios spalvos kelnes, po jom juodos spalvos kelnes, tamsiai mėlynomis trumpikėmis, juodais trumpaauliais batais, pilkomis puskojinėmis. Lavono nugaros kairėje ties apatiniais šonkauliais yra dvi durtinės-pjautinės žaizdos apie 2 cm., nugaros dešinėje, juosmens ir kryžmens srityse matomi odos nubrozdinimai. Lavono krūtinės ląstos kairėje žemiau kairio spenelio ties šonkaulių lanku, krūtinės ląstos dešinėje prie krūtinkaulio bei priekinėje pažasties linijoje ties šonkaulių lanku yra durtinės - pjautinės žaizdos, kairiame dilbyje bei kairės šlaunies apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje analoginės žaizdos, kaktos kairėje poodinė kraujosruva, iš nosies matomos kraujavimo žymės, kaukolės kaulai čiuopiant nelūžę. Lavono marškinių ir megztinio priekinė ir nugarinė pusės permirkę krauju. Prie lavono esančio uždengto šulinio skarda ties lavonu ištepta rausvos spalvos skysčiu. Nuo lavono statmenai vakarų kryptimi 9.20 m. atstumu paaukštintu pamatu yra medinis gelsvos spalvos namas su gyvenama mansarda, ant kurio pakabinta lentelė su gatvės pavadinimu (duomenys neskelbtini), į namą įėjimas iš vakarų pusės, pro medines atrakintas rudos spalvos duris, atsidarančias į vidų, ant jų laužimo žymių nėra. Įėjus pro duris patenkama į 3,30x1,80 m dydžio koridorių, kur ant lauko durų vidinės pusės, ant grindų ir ant dešinėje pusėje esančios koridoriaus sienos matomos raudonos spalvos netaisyklingos formos rausvos spalvos dėmės. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vakarinio - pietinio kampo yra medinis vieno aukšto namas, ant kurio užkabinta lentelė (duomenys neskelbtini), namo pietinėje pusėje yra medinė tvora, kurioje yra varteliai, pro kuriuos patenkama į vidinį (duomenys neskelbtini), namo kiemas, kuriame yra iš žemių suformuotos lysvės daržui. Nuo (duomenys neskelbtini), namo pietinės sienos 8,2 m. atstumu pietų kryptimi tarp lysvių ant takelio randamas virtuvinis juodos spalvos plastmasine rankena peilis, ant kurio geležtės matomos rausvos spalvos dėmės (t. l, b.l. 5-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1291/09 (02) konstatuota, kad A. K. mirties priežastis daugybinės durtinės - pjautinės žaizdos, sukėlusios ūmų išorinį bei vidinį nukraujavimą į dešinę krūtinplėvės bei pilvo ertmes. A. K. kūne konstatuota: 1) keturios durtinės -pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje po dvi iš kairės ir dešinės, bei dvi durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, padarytos aštriu duriančiu - pjaunančiu, tikėtina vienašmeniu daiktu ar įrankiu, šešių trauminių poveikių pasėkoje, bei tokio pobūdžio sužalojimai vertinant atskirai ir visumoje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju kaip visuma tapo priežastimi ūmaus išorinio bei vidinio nukraujavimo sukėlusio mirtį; 2) durtinė - pjautinė akla žaizda kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, paviršinės pjautinės žaizdos kaktos plaukuotos dalies priekiniame krašte palei galvos vidurio liniją iš dešinės, kairiojo skruosto srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, padarytos penkiais trauminiais poveikiais aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu ar įrankiu, šiuo atveju iš jų buvęs išorinis kraujavimas nežymia dalimi taip pat prisidėjo prie mirtinos traumos baigties; 3) poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos abipus smilkininėse srityse priešais ausų kaušelius, kaktos kairėje ties antakio lanko išoriniu galu, kairės plaštakos nugarėlėje ties V-u delnakauliu, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešinėje kojoje ties kelio girnelės viršutiniu -vidiniu kraštu susidariusios nuo šešių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, trys paviršinės muštinės žaizdos viršugalvyje bei pakaušio srityje susidariusios nuo trijų trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais; 4) platūs išilginės krypties odos nubrozdinimai nugaroje ties dešine mentimi, juosmens srityje palei stuburą bei kryžmens srityje susidarę nuo dinaminio, išilginio kūno ašies atžvilgiu, kontakto su gruoblėta plokštuma betarpiškai prieš pat mirtį ar ką tik mirus, būdingi kūno vilkimui ir galėjo susidaryti velkant A. K. kūną už kojų aukštielninką ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 50-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 39/10(01) konstatuota, kad keturiuose pavyzdžiuose iš įvykio vietos, ant fotelio detalės, peilio, tapeto iškarpos, medžiagos iškarpos, O. B. džemperio, M. Z. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas A. K. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe, O. B. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas priklauso O. B. su 99,99999999 % tikimybe, O. B. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas priklauso O. B. su 99,99999999% tikimybe, kitas nepriklauso A. K., M. Z. (t. 1, b. l. 62-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 35/10(01) konstatuota, kad A. K. muštinėse pakaušio žaizdose metalizacijos geležimi pėdsakų, nustatomų spalvotų cheminių reakcijų metodu, nėra.

Tikėtina, kad tirti pateiktos A. K. durtinės - pjautinės žaizdos Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, ir šonkaulių pažeidimas padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Kitose tirtose durtinėse - pjautinėse žaizdose užsifiksavo tik rūšinės ir plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, neatspindintys konkrečių geležtės savybių, todėl pasisakyti ar jos padarytos būtent šiuo ar kitu, panašių kontrukcinių savybių įrankiu, negalima.

Muštinės pakaušio žaizdos nepadarytos tirti pateiktu peiliu. Jos padarytos buku, ribotu paviršiumi, kurio konkreti forma neužfiksuota, todėl konkretaus žalojusio įrankio nustatymas negalimas.

Tikėtina, kad A. K. drabužių (megztinio, marškinių) durtiniai - pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b.l. 66-76).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00143)-IS1-8 konstatuota, kad kvapo pėdsake, kuris buvo paimtas 2009-12-13 nuo peilio rankenos, rastas O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kvapas.

Kvapo pėdsake, kuris buvo paimtas 2009-12-13 nuo peilio rankenos, M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) kvapo nerasta. (t. 1, b.l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS

Dėl O. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymo kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina aukščiau byloje išdėstyti įrodymai.

2009-12-13 O. B. įtariamojo apklausos metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir smulkiai bei detaliai nurodė visas bylos aplinkybes dalyvaujant gynėjai. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, O. B. parodė savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), P. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), P. B. kambarį, kur buvo A. K., P. B. ir A. N., savo virtuvę, iš kur paėmė peilį, P. B. buto duris ir būdą, kaip jis jas atidarė, namo koridoriuje vietą, kur M. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. K., o jis dūrė A. K. peiliu, ir vietą, kur nuvilko ir paliko A. K., bei vietą, kur M. Z. išmetė peilį, taigi visiškai ir tiksliai patvirtino savo 2009-12-13 duotus parodymus. (t. 2, b.l. 86-87, 97-100).

2009-12-24 O. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino aplinkybes, nurodytas per 2009-12-13 apklausą. (t. 2, b.l. 90-93).

Papildomos apklausos metu O. B. iš dalies parodymus pakeitė, nurodydamas, kad prisipažįsta kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne dėl nužudymo. Jis parodė, kad jam pasiūlius eiti dar kartą apraminti kaimynų, M. Z. liepė jam duoti peilį, ką jis ir padarė -paėmė peilį iš virtuvės ir iš karto jį padavė M. Z.. O. B. į koridorių išėjo pirmas, todėl nematė, ar M. Z. nešėsi peilį. O. B. atidarė kaimyno buto duris, iš vidaus atstumdamas sklendę ir kartu su M. Z. ištempė prie durų stovėjusį A. K. į koridorių. O. B. sudavė A. K. ne mažiau aštuonis spyrius į galvą. Stovėdamas koridoriuje, jis matė, kaip M. Z. sudavė daugybę dūrių peiliu, po kurių A. K. dar buvo gyvas. O. B. pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet M. Z. nesutiko, sakydamas, kad juos pasodins. Prieš išvelkant kūną, O. B. paėmė iš M. Z. peilį, kad šis dar labiau nesužalotų nukentėjusiojo A. K., ir įsidėjo jį į kišenę. Po to išmetė peilį ant kaimynystėje esančio namo stogo. Įvykio aplinkybes analogiškai aiškino ir teisminio nagrinėjimo metu. (t. 2, b.l.184 - 186).

Parodymų pakeitimo priežastimi jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip priversdamas O. B. save apkalbėti. Todėl jis išsigando ir prisipažino kaltu dėl A. K. nužudymo. Jis taip pat parodė, kad 2009-12-13 ryte, pamatęs prie savo namų daug policijos, paskambino M. Z., kuris pasiūlė jam, kaip nepilnamečiui, prisiimti visą kaltę, nes jam bus skirta švelnesnė bausmė, ir jam daugiau nebeskambinti. O. B. dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno tariamai neteisėtų veiksmų nesiskundė. Nors turėjo galimybę parodymus pakeisti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, to taip pat nepadarė. Savo parodymus O. B. pakeitė praėjus maždaug 6 mėn. po įtariamojo apklausos, vykdydamas jam skirtą kardomąją priemonę suėmimą ir supratęs jam gresiančios bausmės griežtumą.

Taigi, teisėjų kolegija mano, jog O. B. pirminių apklausų metu niekieno neverčiamas, savo noru prisipažino nužudęs A. K., o tai laikytina svariu jo kaltės įrodymu, kadangi asmuo iškart po nusikaltimo yra labiau pažeidžiamas ir dažnai streso būsenoje linkęs sakyti tiesą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 patvirtintą „Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgą", „Kaltinamojo prisipažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti pakankamas įrodymas. Tik, kai kaltinamojo prisipažinimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kaltinamajam galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį". Taigi, vien kaltinamojo prisipažinimo neužtenka, juolab, kad jis vėliau savo kaltę paneigė ir įrodinėjo, kad A. K. nužudė ne jis, bet M. Z.. Visgi, teismas laiko, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. K. nužudė būtent O. B..

Pirmiausia, M. Z. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso nagrinėjimo metu. Jie sutampa su pirminiais O. B. parodymais. O. B. parodymai keitėsi, buvo netikslūs, nenuoseklūs. Taip pat, būtent jis turėjo didesnę motyvaciją smurtauti prieš A. K., kadangi šis su savo draugais tariamai nuolat keldavo triukšmą jo kaimynystėje. Kaip parodė jis pats ir M. Z. - būtent O. B. pirmasis pasiūlė eiti apraminti kaimynų ir jis žinojo, kaip galima patekti į P. B. butą. Taip pat jam, o ne M. Z. galėjo būti žinoma tai, kad vyrai nėra fiziškai stipresni už juos, o būdami ligoti ir apgirtę, tikėtina, nesugebės jiems pasipriešinti. O. B. pasiėmė peilį iš savo virtuvės ir, kaip pats teigė, būdamas labai supykęs, nuėjo pas A. K. antrą kartą. Ant peilio, kuriuo buvo nužudytas A. K. ir kuris buvo rastas (dėl būtent to peilio panaudojimo sutinka abu kaltinamieji), specialisto išvadomis aptiktas O. B. kvapas, o M. Z. kvapo nerasta, ką galėjo nulemti tai, kad O. B. ir kaip peilio savininkas, ir kaip asmuo jį paskutiniu metu laikęs intensyviau ir stipriau, galėjo juo naudotis smūgiams į A. K., o smūgiuojant į asmenį reikalinga peilį stipriai suspausti. Priešingai M. Z. jį laikė trumpai, tik atėmė ir išbėgęs išmetė ant namo stogo. Abu vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, tačiau O. B. neadekvatiems situacijai veiksmams įtakos galėjo turėti ir jo šlapime rastos narkotinių medžiagų sudedamosios dalys (specialisto išvadomis - 9-karboksitetrahidrokanabinolio). Bylos duomenimis, būtent O. B. viršutiniai rūbai buvo labiau kruvini, o M. Z. kelnės labiau išsitepusios, kam galėjo turėti įtakos tai, jog būtent peiliu smūgiuojant į A. K. yra didesnė tikimybė išsikruvinti viršutinius drabužius, o vilkdamas iš nugaros A. K. prie konteinerių M. Z. galėjo išsikruvinti kelnes. Be to, O. B. yra teistas už plėšimą, kas rodo, jog jis yra linkęs į smurtą ir teistumas neišnykęs, mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai, o M. Z. nėra teistas ir tėvai nurodo, jį esant neagresyvų.

O. B. specialistų išvadomis dėl savo psichikos sveikatos būklės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai (pilnai) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. O. B. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Šiuo metu O. B. konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris jam netrukdo visiškai (pilnai) suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. (t. 2, b.l. 124-128).

Taigi, šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad O. B., smogdamas peiliu daugybę kartų A. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės (nepribaigė dar gyvo A. K., bet paliko jį be pagalbos, žinodamas, jog gresia pavojus jo gyvybei ir būdamas tiesiogiai dėl to atsakingas), tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009).

O. B. nuteistinas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. padaręs nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Jis nusikaltimą padarė be jokios svarbios dingsties, demonstratyviai ignoruodamas elementaraus elgesio taisykles ir moralės normas, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Dėl O. B. ir M. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.

Įvykio aplinkybės pačių kaltinamųjų, liudytojų P. B. ir A. N. parodymai (jog, į jų butą įsibrovė du jauni vaikinai - vienas aukštesnis, kitas žemesnis, kas atitinka kaltinamuosius) rodo, kad O. B. ir M. Z. iš anksto susitarę įsibrovė į P. B. butą ir panaudoję smurtą prieš ten buvusius A. K., P. B. ir A. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tariamai ėję „raminti triukšmaujančiųjų" iš tikrųjų savo įžūliais veiksmais sukėlė dar didesnį triukšmą. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008). Remiantis liudytojų P. B. ir A. N. parodymais, į butą buvo galima patekti pro išdaužtą langelį atkėlus sklendę, o po to, kai O. B. ir M. Z. įsibrovė į butą jame bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirtų nepatogumų. Juolab, kad viskas vyko nakties metu kelių gyvenamųjų butų name, kuriame būnantiems asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems, ypatingai nakties metu. Todėl P. B. butas po kaltinamųjų įsibrovimo į jį, esant praviroms durims, LR BK 284 str. 1 d. prasme laikytinas „viešąją vieta". Taigi O. B. gynėjos išsakyta pozicija, jog viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo, kadangi veiksmas vyko privačiame P. B. bute, o ne viešoje vietoje, ir prašymas išteisinti O. B. perkvalifikuojant kaltinimą dėl BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas laiko įrodyta, kad O. B. ir M. Z. rankomis ir kojomis trenkė A. K. kelis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Šios nusikalstamos veikos pripažintos atitinkančiomis LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus veiksmas" ir LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „mušimas, sukėlęs žmogui fizinį skausmą". Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų veikos, jeigu būtų kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d., yra O. B. ir M. Z. veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Šis reiškinys baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis - BK 140 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl O. B. ir M. Z. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-659/2004 ) ( Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p. 196-200).

Dėl M. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 237 str. 1 d.

Tiek paties M. Z. dalinis prisipažinimas, tiek O. B. parodymai, faktinės bylos aplinkybės vienareikšmiškai įrodo, jog M. Z. padėjo O. B. paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir įrankius, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 237 str. 1 d.

M. Z. neginčija fakto, jog atėmęs iš O. B. peilį, kuriuo jis pats matė, kaip O. B. ne vieną kartą duria A. K., šį peilį išbėgęs išmetė ant namo stogo, o paskui bijodamas galimų pasekmių, galimo kalėjimo, padėjo O. B. nutempti A. K. iki šiukšlių konteinerių ir jį ten, negalintį savimi pasirūpinti, paliko likimo valiai. M. Z. ginčija tik tai, jog iš O. B. peilį atėmė ir užmetė ant namo stogo ne norėdamas paslėpti nusikaltimą, o siekdamas užkirsti kelią rimtesniems padariniams, t.y. siekdamas, kad O. B. nebegalėtų jo toliau naudoti smurtui prieš A. K., o taip pat dar ir dėl to, jog sutrikęs tokioje situacijoje, nežinojo, kaip elgtis teisingai. Šie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, todėl teismas jais tiki.

Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji. Todėl šis nusikaltimas baigtas, kai atliekama bent viena alternatyvi veika. Nusikaltimo slėpimas -trunkamasis nusikaltimas, todėl jis tęsiasi, kol tyrimo organai išaiškina šį nusikaltimą arba kaltininkas pats atvyksta ir prisipažįsta. M. Z. savo noru neatvyko į policiją prisipažinti nei dėl savo veikų, nei dėl O. B. veikų, ir iš dalies prisipažino tik šį suėmus. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - kaltei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo, slėpdamas nusikaltimą, supranta: 1) savo veiksmų pobūdį; 2) kad trukdo normaliai teisingumą vykdančių institucijų veiklai; 3) slepiamo nusikaltimo pobūdį; 4) sąmoningai nukreipia savo valią slėpti nusikaltimą. Slėpdamas nusikaltimą asmuo vadovaujasi savanaudiškumu, gailesčiu, keršto baime, draugiškais jausmais ir pan. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas - tai iš anksto nepažadėtas asmens, padariusio sunkų nusikaltimą, slėpimas, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Šiuo atveju, M. Z. buvo pilnametis, specialistų išvadomis, pagal savo psichinio išsivystymo lygį ir amžių tarpsnio ypatumus, psichinės sveikatos būklę, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir gali visiškai valdyti savo veiksmus. (t. 2, b.l. 47-49). Taigi, net jei M. Z. atėmęs peilį iš O. B. ir mesdamas jį ant namo stogo veikė nesąmoningai ir neturėdamas tiesioginės valios jį nuslėpti, visgi tolimesni jo veiksmai (greitosios medicinos pagalbos neiškvietimas, nesikreipimas pagalbos pas kitus asmenis, pavyzdžiui, namo kaimynus ar asmenis gatvėje, taip pat tai, jog jis padėjo nutempti dar gyvą A. K. prie šiukšlių konteinerių ir ten kraujuojantį paliko, o po to nuėjo su O. B. į miestą ir pan.) rodo, jog jis suprato, savo veiksmų pobūdį, bei nepranešdamas apie nusikaltimą pareigūnams, - jog trukdo normaliai teisingumą vykdančių institucijų veiklai suprato, slepiamo nusikaltimo pobūdį, jog tai galėjo būti asmens sveikatos sutrikdymas arba to pasėkoje asmenį ištikusi mirtis, bei sąmoningai nukreipė savo valią slėpti nusikaltimą, t. y. slėpė asmenį, padariusį labai sunkų nusikaltimą, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Paneigtini M. Z. argumentai, kad jis nesuprato, jog kraujuojantis, ne vienu dūriu subadytas, dejuojantis ir bejėgiškos būklės žmogus gali mirti, kaltinamiesiems palikus jį atokioje vietoje, kur mažai tikėtina, jog tokiu paros metu kas nors be jų dar galėtų jam suteikti skubiai reikalingą medicininę pagalbą. Taigi M. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. K. prašo iš kaltinamųjų priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi tėvo mirtis sukėlė skaudžius išgyvenimus, jis neteko artimo žmogaus. LR CK 6.250 straipsnis nustato, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką, į tai, kad buvo nužudytas pats artimiausias žmogus ir tai sukėlė nukentėjusiajam didelius dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. K. pareikštas 50 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis ir mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Teismas pažymi, jog neturtinė žala nukentėjusiajam priteistina tik iš kaltinamojo O. B., kadangi būtent dėl jo neteisėtų veiksmų buvo nužudytas A. K..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Be to, skirdamas bausmę kaltinamajam O. B., atsižvelgia ir į LR BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybė teismas laiko tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o kaltinamasis O. B. ir nuo narkotinių medžiagų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam O. B., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis O. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, kitas labai sunkus. Labai sunkus nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, padaryta žala visuomenei. Abu nusikaltimai baigti. Nusikaltimai padaryti dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, demonstruojant niekinantį požiūrį į aplinkinius ir panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo O. B. asmenybę, kuri apibūdinama neigiamai. O. B. vieną kartą baustas administracine tvarka už girtų nepilnamečių pasirodymą viešose vietose, 2010-05-11 nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d., t. y. už smurtinio pobūdžio nusikaltimą- plėšimą. Prienų jaunimo mokyklos direktoriaus charakterizuojamas neigiamai. Motinos charakterizuojamas kaip geras, draugiškas, tačiau nenuspėjamo elgesio konfliktiškas vaikas. Taip pat reikia atsižvelgti į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. Nors LR BK 284 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias bausmes, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam O. B. už šio nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, mano, kad laisvės atėmimo bausmė už LR BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą skirtina aukščiau sankcijos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis O. B. yra nepilnametis, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė pagal LR BK 90 str. 5 d. negali viršyti dešimt metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Z. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei - kaltinamojo tyčinius veiksmus, paslepiant labai sunkaus nusikaltimo -nužudymo dėl chuliganiškų paskatų pėdsakus ir įrankį, taip pat aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - administracine tvarka baustas septynis kartus, iš jų keturis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, vieną kartą už viešosios rimties trikdymą, vieną kartą už neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ar laikymą, vieną kartą už KET pažeidimą. Anksčiau teistas nebuvo. Kauno maisto pramonės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai. Tėvų charakterizuojamas kaip geras ir jautrus vaikas. Reikia atsižvelgti į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijos vidurkį (LR BK 61 str.2 d.), paskirtosios bausmės vykdymą atidedant. (LR BK 75 str. 1 d.).

Kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su 2010-05-11 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsitesėjimo palikti tą pačią.

Priteisti iš O. B. 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) nukentėjusiajam V. K. neturtinei žalai atlyginti, o jam neišgalint, subsidiariai iš įstatyminės atstovės R. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistojo O. B. pasą išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 237 str. 1 d., ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 ( dviems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius ) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, atsiprašyti nukentėjusiojo V. K..

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009-12-13 iki 2009-12-15.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistojo M. Z. pasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. Z..

Daiktinius įrodymus: peilį, linoleumo dalį, vatos tamponus, antklodės dalį, tapeto iškarpą, lėkštę, fotelio apdailos lentelę, A. K. megztinį, A. K. marškinius, A. K. dvejas kelnes, A. K. batų porą, A. K. trumpikes, A. K. nagų nuokarpas, plaukų lyginamuosius pavyzdžius ir kraujo lyginamąjį pavyzdį - saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

O. B. batų porą, kelnes, megztinį, striukę, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti įstatyminei atstovei R. P..

O. B. dešinės ir kairės rankų nuokarpas, lyginamąjį DNR pavyzdį, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

M. Z. kelnes, kepurę, švarkelį, megztinį, batų porą, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. Z..

M. Z. dešinės ir kairės rankų nuokarpas, lyginamąjį DNR pavyzdį, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Du CD kompaktinius diskus, esančius prie bylos, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam O. B. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis