Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-133/2012

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 1-20-2-00044-2011-7

2012 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti kaltinimai ir išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., dėl to, kad jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00376-2009 pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., pats būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2010-12-09 perkeldavo jam priklausantį laivą - pramoginį katerį „Esprit 3950 AFT Cabin“ Nr. K-7483 į įvairias vietas, apie tai nepranešdamas ikiteisminį tyrimą atliekantiems Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir, nenurodydamas tikslių šių vietų adresų, bei, tokiu būdu nesuteikdamas jiems galimybės atlikti šio laivo apžiūrą, atsisakė šį ikiteisminį tyrimą atliekantiems Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti apžiūrai minėto laivo detales, t. y. sraigtus ir plunksnas, atsisakė įvardinti asmenį, pas kurį yra saugomi šie sraigtai ir plunksnos, laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2010-10-21 piktybiškai neatvykdavo kviečiamas apklausai į Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK.

Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, išteisindamas A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. padarymo, išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nenustačius, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal jo paties pareiškimą.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė tik teisme, parodydamas, kad jis nebuvo įpareigotas pranešti tyrėjai, kad perkeliamas laivas, sutarčių pateikti jo niekas neprašė, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį jokių raštiškų nurodymų, jokių kvietimų, šaukimų atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jokių prašymų susiderinti bent jau laiką, ar apžiūrėti, telefonu netgi nebuvo nei vieno suderinimo, nors tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00376-09 medžiagoje atlikti procesiniai veiksmai. Kaltinamojo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes net ir teisme duodamas parodymus, jis įžeidinėjo ikiteisminiam tyrimui vadovavusią ir ikiteisminį tyrimą organizavusią prokurorę. Pažymėtina, kad 2011-01-18 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. Š. atžvilgiu buvo skundžiamas Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, Kauno apygardos teismui. 2011-04-21 Kauno apygardos teismo nutartimi A. K. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, buvo atmestas. Be to, savo skunduose, rašytuose prokurorui, A. K. vis nurodydavo, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino to, kad A. K. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00376-09 buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo supažindintas su jo teisėmis, numatytomis BPK 28 str., kur numatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis turi teisę teikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Teismas visiškai nesigilino ir nevertino A. K. duotų parodymų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00376-09, kuriuose, būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, jis visiškai nebuvo suinteresuotas greitu ir objektyviu nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimu. Darytina išvada, kad teismas vienpusiškai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus suteikė pranašumą tik A. K. teisinantiems įrodymams ir dėl to padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

LR BPK nuostatos įpareigoja teismą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismo pareiga priimti byloje teisingą sprendimą. Teismo nuosprendyje abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismas kritiškai įvertino 2009-12-09 Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK tyrėjo A. V. tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad gauti prieštaringi duomenys nebuvo patikrinti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus – neapklaustas uosto vadovas S. G., neatlikta uosto teritorijos apžiūra. LR BPK 287 str. nustato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas gali atlikti bet kokį proceso veiksmą, tame tarpe liudytojų apklausas, todėl teismas galėjo savo iniciatyva iškviesti ir liudytoju apklausti S. G.. Teismas ne tik nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti visas kilusias abejones, bet ir atmetė prokurorės prašymą į teismą iškviesti papildomai apklausai tyrėją L. K., kai tuo tarpu kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas kviesti į apklausas liudytojus G. G. ir H. S. buvo patenkintas ir teismas, priimdamas nuosprendį jų parodymais rėmėsi, nors šie liudytojai jokių aplinkybių, susijusių su trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nepateikė.

Teismas neteisingai įvertino A. K. neatvykimą į apklausas. Teismas pažymėjo kad BK 231 str. 1 d. sudėtis neapima tokių veikų kaip vengimas atvykti į apklausą ir tai nelaikoma nusikalstama veika - už šiuos veiksmus gali būti skiriamos procesinės prievartos priemonės. Pažymėtina, kad A. K. neatvykimas į apklausas, suderinus laiką su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja L. K., tai jo tyčinių veiksmų perkelti laivą vis į kitą uostą, sąmoningai trukdant atlikti jo detalių apžiūrą, tąsa.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino to, kad, būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, ir susipažinęs su bylos medžiaga, t.y. žinodamas, kad byloje yra fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti numeruoti laivo įrengimai, t.y. plunksnos ir sraigtai, A. K. veikė tiesioginė tyčia, kuri pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog, trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti procesinį veiksmą-laivo ir jo dalių apžiūrą, t.y. vis jį perkeldamas į kitą uostą, nepranešęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei pats neatvykdamas į apklausas, trukdė atlikti ikiteisminį tyrimą greitai, išsamiai ir objektyviai ir tai suvokdamas norėjo taip elgtis, nes tik 2010-12-09 plunksnos ir sraigtai buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad pagal byloje turimus duomenis buvo sumontuotos ne naujos, kaip apklausose parodė nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00376-09 A. K., o tos pačios plunksnos, kurių vagyste A. K. apkaltino G. Š..

Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika nusikalstama veika pagal LR BK 231 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, A. K. veiksmai pilnai atitinka BK 231 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Teismo posėdyje, išklausius pirmininkaujančio teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius prokurorės apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – paties kaltinamojo, liudytojų L. K., G. Š., G. G., H. S. parodymus, rašytinę bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 231 str. 1 d., požymių, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktinių bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00376-2009 pagal LR BK 294 str. 1 d., baudžiamojoje byloje pats būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2010-12-09 perkeldavo jam priklausantį laivą – pramoginį katerį „Esprit 3950 AFT Cabin“ Nr. K-7483 į įvairias vietas, apie tai nepranešdamas ikiteisminį tyrimą atliekantiems Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir, nenurodydamas tikslių šių vietų adresų, bei tokiu būdu nesuteikdamas jiems galimybės atlikti šio laivo apžiūrą, atsisakė šį ikiteisminį tyrimą atliekantiems Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti apžiūrai minėto laivo detales, t. y. sraigtus ir plunksnas, atsisakė įvardinti asmenį, pas kurį yra saugomi šie sraigtai ir plunksnos, laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2010-10-21 piktybiškai neatvykdavo kviečiamas apklausai į Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK.

A. K. parodymais nustatyta, kad pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl laivo apvogimo kreipėsi su pareiškimu 2009 metais liepos mėnesį. Laivas tuo metu stovėjo Kauno žiemos uoste, Raudondvario plente, valstybinėje įmonėje, apie tai buvo informuota tyrėja, kur jis buvo apvogtas, kur buvo dingę daiktai, ten jis ir stovėjo. Stovėjo gan ilgą laiką, nuo 2009 metų liepos mėnesio iki 2009 metų lapkričio. 2009 metais buvo pranešta paimti laivą iš žiemos uosto, kadangi ten žiemoti negalima, nes visa teritorija užimta, ir reikia perstatyti jį į kitą – Uostadvario uostą, priklausantį tai pačiai valstybinei įmonei. Jis pats tuo metu spalio gale iki lapkričio pradžios buvo išvykęs į Egiptą atostogauti su vaikais. Paprašė vietinio uosto mechaniko, dar kelių žmonių, turinčių vairavimo teises, pervežti laivą į Uostadvarį ir pastatyti jį krante, organizuoti visas iškėlimo procedūras. Jie atliko tuos veiksmus ir lapkričio 2-ją ar 3-ją, laivas buvo pergabentas iš Raudondvario plento. Laivas ten stovėjo kažkur iki gegužės pabaigos, kadangi gegužės pirmąją prasideda navigacijos sezonas, bandė derinti sutartį su jais vasaros laiku stovėti laivui. Tokios sutarties Uostadvaris nepasirašė, kadangi pas juos navigacijos sezono metu yra švartuojami dideli keleiviniai laivai, jie neturėjo vietų. Jam liepė atlaisvinti teritoriją ir pasiieškoti sau kitos vietos. Laivą apžiūrėti buvo pakankamai galimybių. Beveik metus laiko jokių veiksmų dėl laivo apžiūros niekas nesiėmė. Jis jokio raštiško įpareigojimo iš nieko nėra gavęs, kad neturi teisės naudotis savu daiktu. Nėra gavęs reikalavimo, kad įpareigotas aprodyti, parodyti ar suteikti kažkokią tai reikalingą ar būtiną informaciją. Jokio įpareigojimo byloje nėra, nei vienoj byloj, nei kitoj byloj jis nebuvo nieko įpareigotas. Jis toliau naudojosi savo daiktu, ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo tęsiamas. Nuo 2010 metų gegužės mėnesio laivu naudojosi, buvo sudaręs sutartį su Šilutės vandens turizmo centru, Šilutėje stovėjo. Šilutėje stovėjo visą vasarą praktiškai, jokio skambučio, jokio prašymo apžiūrėti nebuvo. Šilutėje prastovėjo visą vasarą, paskui gavo raštą, turbūt 2010 metais spalio mėnesį, raginantį išsikelti, nes Šilutės uostas nėra saugomas nuo lapkričio mėnesio, žiemos metu nėra saugomas. Buvo priverstas ieškotis nedelsiant, kur išsikelti, kadangi gavo raginantį dokumentą. Laivą išsivežė į Klaipėdą. Klaipėdoje yra vienintelis Pilies uostas, pačiame Klaipėdos centre. Pastačius tenai tą laivą, buvo vėl skambutis, kažkur spalio - lapkričio mėnesiais. Paskambino tyrėja, paklausė, kur laivas. Pasakęs, kad Klaipėdos miesto centre, Pilies uoste. Paskui tyrėja jam skambino po valandos ar po pusės, sako tokio uosto nėra. Jis atsakęs, kad nežino tikslaus pavadinimo - Vandens kelių direkcija , ar Pilies, bet centre yra vienintelis uostas. Du skambučiai buvo tokio pobūdžio. Jis niekuo dėtas, kad Klaipėdos uosto kapitonas uždraudė narams tenai nerti, kadangi ten ypatinga zona, jokie darbai uosto teritorijoje nėra leidžiami. Telefonu informavo, kad ruošiasi, pervaręs laivą, jį išsikelti po savaitės gal dviejų, kadangi išsikėlimui reikalinga parengti tam tikrą komandą. Iškėlė laivą prieš žiemą, lapkričio mėnesį Iš karto pasakė, kad maždaug po savaitės, po dviejų laivas bus ant kranto ir bus galima apžiūrėti. Taip ir buvo padaryta, apžiūrėjo tuo ir baigėsi. Sraigtai ir plunksnos buvo nuimti žiemai tų žmonių, kurie pervarė laivą, jis jų anketinių duomenų neturi. Jo niekas neprašė pateikti anketinius duomenis. Prašė detales pateikti apžiūrai, jis pasakė, kad jų neturi, nurodė žmogų, jo telefoną ir vardą, daugiau nieko nežino. Tas žmogus buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti žiemos laikotarpiu ir žadėjo paruošti, uždėti ir taip pat nuleisti tą laivą į vandenį tik prasidėjus navigacijai, jis tą ir padarė. A. K. nurodė, kad jam nebuvo siunčiamas nei vienas šaukimas, nei viena šaknelė nebuvo įteikta. Tyrėjos L. K. kviečiamas buvo telefonu ir buvo pasakyta - kada galėsite, atvykite, nenurodant konkrečios dienos, taip pat nebuvo įpareigotas pranešti tyrėjai, kad perkeliamas laivas. Stovėjimo sutartis kai kurias buvo sudaręs iš anksto, kitas sudarė jau pastatęs, sutarčių pateikti jo niekas neprašė. Per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį jokių raštiškų nurodymų, jokių kvietimų, šaukimų atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jokių prašymų susiderinti bent jau laiką, ar apžiūrėti, nebuvo. Laivas ne tik daiktas, tai yra namas, trijų kambarių butas. Tai gan didelis laivas, jį apžiūrėti reikia atrakinti, atjungti signalizacijas. Jokių apribojimų nuosavybei nebuvo gavęs.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje tyrėja, tyrė baudžiamąją bylą dėl savavaldžiavimo, toje byloje kaltinamasis buvo nukentėjusysis, tačiau jis nuo pat tyrimo pradžios buvo nesuinteresuotas ikiteisminio tyrimo baigtimi, trukdė jį pabaigti. Kaltinamasis į apklausas buvo kviečiamas telefonu, žadėdavo atvykti, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių neatvykdavo. Jis atsisakė parodyti laivo detales, nuolat perkėlinėdavo tą laivą, ir jie patys susižinodavo, kur tas laivas yra. Tos detalės buvo apžiūrėtos tyrimo pabaigoje. Kiek jam šaukimų buvo įteikta, pasakyti negali, tvirtina, kad buvo įteiktas vienas šaukimas ir jis neatvyko. Jokio nutarimo apžiūrėti laivą nebuvo priėmusi, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Liudytojas G. Š. parodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis iš A. K. pasisavino kažkuriuos daiktus, tai yra televizorius, medieną, sraigtus, vairo plunksnas ir kitus daiktus. Jis remontavo kaltinamojo laivą Raudondvario plente esančiame žiemos uoste. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Tarp jų įvyko konfliktas, nes nesusitarė dėl pinigų. Tyrimui pateikė nuotraukas, nuotraukos buvo padarytos rugsėjo pradžioje, kada buvo uždėtos vairo plunksnos ir sraigtai. Tyrimas vyko apie 1,5 metų, jam kainavo labai daug nervų. Mano, kad buvo slepiami faktai, įkalčiai, todėl tas ikiteisminis tyrimas ir vyko ilgai, vilkino nukentėjusysis. Tyrimo metu su A. K. neturėjo jokių kontaktų. Tyrėjai pranešdavo kur laivas stovi ir tyrėja jau paskui susisiekdavo su kitomis tarnybomis ir kai viskas buvo suderinama, laivas pakeisdavo buvimo vietą. Oficialių sutarčių su A. K. jokių neturėjo. Nuo 2009 m. su A. K. santykių nėra jokių. Tai buvo tyrimo reikalas, o ne jo, ar A. K. turėjo nuspėti, kad atvyks apžiūrėti to laivo, ar ne. Nežino, ką tyrimas privalėjo derinti su A. K., ko neprivalėjo, tai yra ne jo sritis. Toks laivas žiemos metu būna iškeltas ant kranto. 2009 m. rudenį išsikėlęs laivą, A. K. nusisuko vairo plunksnas ir sraigtus ir juos išsivežė. Su tyrėja buvo kalba, kad ji negali pabaigti veiksmų, nes A. K. kliudo tyrimui, kad jis negali pateikti sraigtų, nes draugas, pas kurį sraigtai, yra išvažiavęs į užsienį, kur tas žmogus gyvena jis nežinojo, o, kad jis neišvykęs, pasakė tyrėjai, nes tą žinojo. Sraigtai nebuvo dedami, nes sraigtus gavo liepos pradžioje. Jam iš Klaipėdos paskambino žmogus ir pasakė, kad sraigtai yra ir jis tuos sraigtus paėmė ir sudėjo į A. K. laivą.

Liudytojas G. G. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstamas, žino, kad jis turi pramoginį katerį. Kai su kaltinamuoju 2009 m. lapkričio mėn. važiavo į Rusnę žvejoti, kaltinamasis pasiūlė užvažiuoti į Uostadvario uostą, kur matė kaltinamojo katerį, kuris buvo iškeltas ant kranto. Taip pat tą katerį matė ir 2010 m. balandžio 10-ą ar 15-ą dienomis.

Liudytojas H. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, jo žmona dirba pas kaltinamąjį. Žino, kad kaltinamasis turi pramoginį katerį dviejų aukštų. Katerį yra matęs Kuršių mariose plaukiojant, buvo atplaukęs prie Nidos. Jis su kaltinamuoju ir G. G. važiavo žvejoti 2009 m. lapkričio vidurį, po Vėlinių, grįžtant užsuko į Uostadvarį pažiūrėti katerio, kuris buvo iškeltas ant kranto. Taip pat ir 2010 m. balandžio mėn. kartu su kaltinamuoju buvo užsukę pažiūrėti katerio.

Vertindama A. K. išteisinimo pagal BK 231 str. 1 d. motyvus, kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė pareigūnui vykdyti procesinį sprendimą. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007). Trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys pareigūnui vykdyti veiklą ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: procesinio sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami procesiniu sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie priimtą tokio priimto sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (2009-01-06 LAT nutartis Nr. 2K-47/2009).

Prokuroro skundo argumentai, jog A. K. nebuvo suinteresuotas objektyvaus tyrimo atlikimu, tyrimą vilkino ir jam trukdė, apklausų metu nenurodydavo asmenų turinčių reikšmingos informacijos duomenų, pats neatvykdavo į apklausas, nenurodydavo konkretaus laivo buvimo uosto, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltinimas, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 1 d., yra grindžiamas iš esmės tik liudytojos tyrėjos L. K. parodymais bei jos tarnybiniais pranešimais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 231 str. 1 d. pradėtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-01-18 nutarimu (byla išskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.20-2-00376-09), įtarimai A. K. pareikšti 2011-05-20.

Kaip matyti iš 2009-09-30 apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-2-00376-09) A. K. laivas „Esprit“ buvo rastas stovintis vandenyje, todėl buvo nuspręsta laivą apžiūrėti vandenyje, pasitelkus narus.

Tik praėjus mėnesiui, 2009-11-05 Kauno m. Santakos PK viršininkas kreipėsi į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką dėl naro paslaugų suteikimo, siekiant apžiūrėti laivo dalis esančias po vandeniu iš anksto suderintu ir abiem pusėms tinkamu metu. Iš tyrėjos L. K. 2009-11-09 tarnybinio pranešimo, kuriuo informavo viršininką, matyti, jog 2009-11-09 nuvykus su narais į uostą, sužinojo, kad laivas perkeltas į kitą uostą, esantį Šilutės raj. 2009-11-13 VĮ Vidaus vandenų kelių direkcijos raštu ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta informacija, jog A. K. priklausantis kateris „Esprit“ iki 2009-10-31 buvo laikomas Kauno žiemos uoste, 2009-11-03 buvo sudaryta stovėjimo teritorijoje sutartis Nr. 6S-336, pagal kurią išnuomotas 52 m² Uostadvario vidaus vandenų uosto teritorijos plotas laivui laikyti sausumoje (Šilutės raj.).

Duomenų, kad laivo apžiūra buvo derinta ir su A. K., ar bent jis būtų informuotas apie numatomą laivo apžiūros datą byloje nėra. Todėl prokurorės skundo motyvas, kad A. K. tyrimui nepateikė 2009-11-03 sudarytos stovėjimo Uostadvario Vidaus vandenų uosto teritorijoje sutarties Nr. 6S-336, nepagrįstas, juolab, kad tiek Klaipėdos apskrities VPK Šilutės raj. PK tyrėjas A. V. teritorijos neapžiūrėjo ir vadovavosi Uostadvario vidaus vandens uosto kapitono S. G. žodžiais, kad laivo nėra (b.l. 36), tiek tyrėjos L. K. 2009-12-14 tarnybinis pranešimas (b.l. 37), jog ji skambinusi Vidaus vandens kelių direkciją, siekiant išsiaiškinti situaciją, kur nurodę, jog kur laikomas laivas jiems neaktualu, yra visiškai neinformatyvūs ir nesuteikiantys neabejotinų pagrįstų objektyvių duomenų (oficialių atsakymų byloje nėra), kaip ir nėra oficialaus užklausimo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai dėl laivo laikymo vietos sutarties, nors iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos policijos komisariato KPS viršininko 2009-11-23 atskirojo pavedimo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK KPS viršininkui (b.l. 34) akivaizdu, kad ikiteisminiam tyrimui apie šios sutarties egzistavimą neabejotinai buvo žinoma.

A. K., apklaustas 2010-01-18 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-2-00346-09, t. I, b.l. 189), apklausų metu nurodė laivo buvimo vietą Uostadvaryje, sausumoje bei nurodė aplinkybes, susijusias su laivo detalėmis – sraigtais ir plunksnomis.

2010-03-16 atskirasis pavedimas Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK viršininkui Nr. 20-24-S-3347 atlikti pakartotinę laivo „Esprit-3950 AFT“ apžiūrą, 2010-04-06 laivo apžiūros protokolas, 2010-10-07, 2010-10-21 tarnybiniai pranešimai patvirtina nustatytus duomenis. 2010-10-22 papildoma liudytojo (nukentėjusysis baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00376-2009) A. K. apklausa patvirtina, kad A. K. priklausantis laivas tuo metu buvo Šilutėje esančiame uoste, kurio tikslaus adreso jis nežinojo ir negalėjo nurodyti. Parodė, kad laivas yra vandenyje, todėl jis yra ir su sraigtais, ir su plunksnomis. Laivą planuoja iškelti lapkričio mėnesį.

UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ komercijos direktoriaus raštu patvirtinta, kad A. K. Šilutės prieplaukoje pramoginį katerį „Esprit-3950 AFT“ Nr. K-7483 laikė nuo 2010 m. birželio 28 d. (b. l. 61). Tyrėjos L. K. 2010-11-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sužinojus apie tai, kad laivas yra taikomas Šilutės mažųjų laivų uoste, buvo suderinta su Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais dėl laivo apžiūros su narų pagalba. 2010-11-16 susiskambinus su minėto uosto darbuotoju P. D., buvo sužinota, kad laivas 2010-11-11 išplukdytas į Klaipėdos mažųjų laivų uostą ir žiemos metu bus laikomas ten. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas laivo buvimo vieta domėjosi ir raštu informacijos užsiklausė 2010-10-22, praėjus 4 mėnesiams nuo laivo buvimo Šilutės prieplaukoje tai patvirtina gautas aukščiau paminėtas atsakymas. Siekiant gauti tikslią informaciją apie laivo buvimo vietą, internete buvo ieškoma tiksli informacija apie šį uostą, tačiau tokio uosto nerasta. Laivo savininkas A. K. tikslios laivo buvimo vietos adreso taip pat nežinojo, todėl narai buvo atšaukti. Buvo nustatyta, kad laivas yra AB „Klaipėdos laivų remonto“ prieplaukoje, adresu Klaipėda, Pilies g. 4, tačiau susiskambinus su Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotoju A. K., paaiškėjo, jog šiame uoste apžiūrėti narui minėto laivo sraigtus ir plunksnas, negalima, kad ten jų naras apskritai negalės nerti, nes to šiame uoste daryti negalima. Naro pagalba buvo atšaukta, sraigtai ir plunksnos neapžiūrėti (b. l. 62). Minėtos aplinkybės niekaip nesusiję su trukdymu, kadangi ne A. K. sprendimu uoste narų darbai negalimi.

2010-12-02 AB „Klaipėdos laivų remontas“ raštu Nr. 7.22-1922 nustatyta, kad A. K. priklausantis kateris „Cruiser 3950 Esprit“ šios bendrovės teritorijoje yra nuo 2010-11-12 ir kateris laikomas ant krantinės (b. l. 64). Laivo apžiūros protokolas patvirtina, kad laivo plunksnos ir sraigtai buvo apžiūrėti 2010-12-09 (b. l. 67-68).

Prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad informacija apie laivą buvo gaunama oficialiais raštais, o ne iš nukentėjusiojo A. K. apklausų ar pateiktų sutarčių, nėra pagrįsta neginčytinais duomenimis. Akivaizdu iš apklausų bei tarnybinių pranešimų, kad A. K. informaciją apie laivo buvimo vietą teikė, tačiau jis tik fizinis asmuo, todėl jo informacija ir negalėjo būti oficiali, juolab, kad laivo pergabenimo darbai buvo atliekami jam nedalyvaujant, o susitarus su kitais asmenimis. Tai, jog laivas buvo perkeliamas į skirtingus uostus, objektyviai paaiškinama pramoginės laivybos sezoniškumu, ką patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – UAB „Šilutės vandens turizmo centro“ 2010-11-02 raštas, adresuotas A. K., kuriame primenama, jog nuo 2010-11-01 baigėsi plaukiojimo sezonas, prašoma organizuoti katerio iškėlimą iš vandens Šilutės prieplaukoje (b. l. 191), UAB „Šilutės vandens turizmo centro“ 2010-12-02-10 raštas, adresuotas A. K. patvirtinantis, kad pramoginis kateris „Esprit-3950 AFT“ Nr. K-7483 Šilutės prieplaukoje buvo laikomas nuo 2010-06-28 iki 2010-11-01. Šio tipo katerius laikyti žiemos laikotarpiu nėra galimybės (b. l. 178), VĮ „Vidaus vandens kelių direkcijos“ sąskaitos-faktūros A. K. apmokėti 2009-10-30, 2009-11-30, 2009-12-31, 2010-02-26, 2010-05-31 už Kauno žiemos uosto ir Uostadvario uosto teritorijos nuomą (b. l. 179-183), 2009-11-03 Stovėjimo teritorijoje sutartimi Nr. 65-336 nustatyta, kad VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ įsipareigoja suteikti A. K. už užmokestį Uostadvario vidaus vandenų uosto teritoriją kateriui „Esprit-3950 AFT“ laikyti (b. l. 157-158, Laivų švartavimosi bei apsaugos paslaugų teikimo sutartis, kuria patvirtinama, kad UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ įsipareigojo teikti A. K. ilgalaikę katerio „Esprit“ švartavimo vietos bei apsaugos paslaugas (b. l. 159-161).

Tiek iš A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog A. K. davė nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja liudytojos L. K. parodymams, todėl pagrįstai galima teigti, kad A. K. pareigūnų sąmoningai neklaidino, o situacijos specifiškumas – laivo, kuriuo buvo naudojamasi, nesant jokių teisinių apribojimų, apžiūros procesinis įgyvendinimas dėl laivo laikymo ir naudojimosi ypatumų, ar jo apžiūros objektyvaus negalimumo (draudimas narams dirbti tam tikrame uoste), negali būti vertinamas kaip A. K. sąmoningas siekimas trukdyti pareigūnams atlikti pareigas.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai vertino A. K. neatvykimą į apklausas. Prokurorės teigimu A. K. neatvykimas į apklausas, suderinus laiką su tyrėja, buvo jo tyčinių veiksmų perkelti laivą vis į kitą uostą, trukdant atlikti jo apžiūrą, tąsa. Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BK 231 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis neapima tokių veiksmų, kaip vengimas atvykti į apklausą ir tai nelaikoma nusikalstama veika, juolab jog kaltinimas dėl tariamo piktybiško neatvykimo į apklausas apima tik 14 dienų laikotarpį, t.y. nuo 2010-10-07 iki 2010-10-21 ir kuris pateisinamas VšĮ Kauno ligoninės pažyma dėl A. K. gydymo stacionare (ikiteisminio tyrimo medž. Nr. 20-2-00376-09, T 2 b.l. 36,37).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir jokių aplinkybių, kurios patvirtintų duomenis apie tai, kad A. K. piktybiškai būtų trukdęs ikiteisminiam tyrimui, nepateikdamas reikalaujamų detalių ar nenurodydamas asmens, pas kurį laikomos detalės. Baudžiamojoje byloje tokio turinio reikalavimo A. K. nėra. Tad šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skundo argumentais, jog teismas nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino esminių prieštaravimų, tinkamai neanalizavo įrodymų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, preciziškai ir nuosekliai pasisakė dėl kiekvieno kaltinimo pagrįstumo bei tinkamai vadovavosi objektyviais bylos duomenimis, kurie teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Ištyrusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 231 str. 1 d., požymių, yra pagrįsta, todėl apeliacinio skundo dalis dėl bausmės skyrimo nenagrinėtina.

Įvertinus išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio atmesti.