- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- e2-2917-475/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15901-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarai Indraja Jackevičienė, Mindaugas Statkevičius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Viktorija Skridailaitė Gribėnienė
dalyvaujant ieškovui G. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei Gribėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl oficialiojo testamento nuginčijimo, tretieji asmenys notarai Indraja Jackevičienė, Mindaugas Statkevičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas G. Š. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) J. V. Š. pasirašytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti iš atsakovės E. Š. (toliau – atsakovė) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini)mirė ieškovo mama J. V. Š.. Ieškovas yra vienintelis vaikas, kurio susilaukė ieškovo tėvai G. Š. ir J. V. Š.. Mirus J. V. Š. paaiškėjo, kad ji pakeitė iki tol buvusį oficialųjį testamentą kitu, apie kurio egzistavimą ieškovui nebuvo žinoma. Atsakovė gyveno su ieškovu ir jo mama, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi E. Š. gyveno testatorės bute, jos išlaikymu ir apmokėjimu už mokslus rūpinosi jos tėvas G. Š. ir jos močiutė J. V. Š..
1.2. 2001 metais J. V. Š. susirgo (duomenys neskelbtini). 2001 m. vasario 6 d. pašalinus (duomenys neskelbtini), ieškovo mamos sveikata dar labiau pašlijo, smarkiai nukrito jos svoris iki 38 kg, pablogėjo ir psichinė sveikata. Psichinės sveikatos pablogėjimas pasireiškė tuo, jog ji net nepripažino, jog buvo gydyta dėl (duomenys neskelbtini), ar, kad jai buvo atliekamos operacijos, itin dažnai pamiršdavo ką prieš akimirką darė. Dėl susilpnėjusios psichinės sveikatos būklės J. V. Š. pradėjo kambaryje kaupti įvairiausias maisto pakuotes (nuo sulčių, majonezo indelius ir kitas tuščias pakuotes). J. V. Š. rūbus plovė vaikiškame naktiniame puoduke, nepriklausomai nuo to, kad namuose buvo veikianti skalbimo mašina. Ieškovui vis užsimenant, jog J. V. Š. turi psichikos sutrikimų, jos sveikata dėl padidėjusios įtampos tik pablogėdavo, ji pasidarydavo nervinga, isteriška, todėl tokių pokalbių ieškovas vengė.
1.3. Pokalbių su mama metu, ji nėra nei karto paminėjusi, jog ieškovui turi priekaištų ar kad yra surašiusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą palieka anūkei, kuri gyvena Klaipėdoje ir jau pakankamai ilgą laiką nesimatė bei visiškai nesirūpino močiute J. V. Š.. Ieškovui buvo žinoma apie mamos J. V. Š. valią, jai priklausantį turtą padalinti pusiau, t.y. paliekant 1/2 turto ieškovui ir 1/2 anūkei E. Š.. Ieškovas buvo susitaikęs su tokia mamos valia ir šio testamento neskatino keisti. Tačiau mirus mamai paaiškėjo, kad mama bijojo ne tik sūnui bet ir giminaičiams pasakyti, kad pakeitė (duomenys neskelbtini) testamentą ir slėpė buvusios marčios apsilankymus. J. V. Š. niekada nieko neslėpdavo nuo ieškovo, todėl toks jos elgesys galimai buvo iššauktas realių grasinimų arba S. V. apgaulės, ją įtikinant nebūtais dalykais.
1.4. 2018 m. liepos 18 d. J. V. Š. greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta ir stacionarizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos skyriuje, kur gelbstint jos gyvybę, atliktas (duomenys neskelbtini). J. V. Š. gydyta iki 2018 m. liepos 27 d. Manytina, kad tiek E. Š., tiek ir S. V. nesitikėjo, kad J. V. Š. pasveiks ir grįš namo. Taip teigtina, nes, tuo metu, kai ieškovo mama gulėjo ligoninėje, ieškovas vieną dieną grįžęs po darbo negalėjo įeiti į butą, nes durys buvo užrakintos iš vidaus, o raktas - spynoje. Po kurio laiko duris atrakino S. V., kuri į butą buvo atėjusi su savo mama. Bute matėsi išversti daiktai, lyg kažko ieškota. Tada S. V. pareiškė, kad mama (J. V. Š.) jau nebegrįš, todėl ieškovas neva tai privalo išsikraustyti iš buto. Ji pagrasino, kad jei ieškovas neišsikraustys gražiuoju, bus pasamdyti „berniukai“, kurie iškraustys. Grįžusi iš ligoninės mama pasigedo kažkokių dokumentų, paminėjo ir tai, kad neranda testamento, kambarys po S. V. ir jos mamos apsilankymo buvo sujauktas, tikėtina, kad jos ieškojo būtent naujojo testamento.
1.5. Ieškovui buvo keista, kad tik grįžusi iš ligoninės J. V. Š. karštligiškai ieškojo testamento, žinoma tuo metu ieškovas nežinojo, kad jis jau buvo pakeistas ir buvo ieškoma 2016 m. spalio 19 d. testamento. Iš mamos draugių pasakojimų, ieškovui tapo visiškai aišku, kad mama manė, jog tam, kad būtų galima pakeisti prieš tai sudarytą testamentą ji turi turėti jo originalą ir tik su juo kreiptis pas notarą. Po šio incidento J. V. Š. paprašė išsikraustyti E. Š. iš namų, ką ši ir padarė. Išsikraustant močiutė pareikalavo, kad anūkė grąžintų jai buto raktus. Ieškovui mama pasakė, kad E. jai buto raktus grąžino, tačiau po testatorės mirties paaiškėjo, kad S. V. įėjo į testatorės butą, atsirakinusi duris savo turimais raktais. Tuo metu ji, S. V., paaiškino, kad tai yra E. Š. raktai. Vadinasi, S. V. buvo iš anksto pasidariusi raktų dublikatą. Esant šiai aplinkybei manytina, jog S. V. galėjo daryti spaudimą velionei bei įtakoti jos apsisprendimą dėl testamento sudarymo.
1.6. Paminėtina ir tai, kad E. Š., gyvendama pas močiutę, dažnai su ja konfliktuodavo. Močiutė dažnai priekaištaudavo anūkei dėl jos netinkamo elgesio. Manytina, kad toks J. V. Š. poelgis, t.y. E. Š. išvarymas iš namų, tik dar kartą patvirtina ieškovo nuomonę apie valios išraiškos trūkumą sudarant (duomenys neskelbtini) testamentą.
1.7. Ieškovas yra tikras, kad mamos J. V. Š. valia susiformavo psichologinės prievartos, suklydimo išdavoje, o pats oficialusis testamentas sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovo mamos sveikata buvo silpna, jai dažnai dingdavo atmintis, tam tikrus dalykus prisimindavo tik iš dalies, kai ko iš viso neprisimindavo. Dėl silpnos sveikatos ji nors ir galėjo savimi pasirūpinti, t. y. nueiti į tualetą, pasiimti valgyti, tačiau visi kiti priežiūros rūpesčiai krisdavo ant ieškovo pečių. Ieškovas tam, kad galėtų rūpintis mama dirbdavo apytiksliai po 170 valandų per mėnesį, tačiau pajamos nebuvo tokios, kad pasirūpinus mamos ir savo esminiais poreikiais ieškovas galėtų susitaupyti piniginių lėšų nuosavo būsto įsigijimui ir tai buvo žinoma ieškovo mamai. Didžioji dalis ieškovo uždirbtų piniginių lėšų buvo išleidžiamos mamos vaistams, dukros (atsakovės) išlaikymui bei maistui.
1.8. Tai, kad būtent S. V. yra suinteresuota ieškovo mamos turto įgijimu, aišku nebūtinai savo vardu, o dukros E. Š., yra mažų mažiausiai akivaizdu, nes visus su paveldėjimu susijusius klausimus sprendžia būtent S. V., o ne E. Š.. Pažymėtina, jog po testamento skaitymo, S. V. liepė ieškovui kuo greičiau atlaisvinti butą, kuriame jis ir šiai dienai gyvena, bei moka mokesčius. Mirus J. V. Š. buvo atvykusi S. V., kuri pasisavino mamos santaupas 4 500 JAV dolerių ir 1 500 Eur sumą, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė tik dar kartą įrodo, jog S. V. dar iki J. V. Š. mirties žinojo, kad turtas po jos mirties atiteks jos dukrai, o ne įstatyminiam paveldėtojui - sūnui.
1.9. Ieškovo manymu valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai datuojami 2015 m. kovo 27 d. ir 2016 m. vasario 3 d., parengti VĮ „Registrų centras“ dirbančios registratorės S. V. (buvusi – Š.) patvirtina, kad S. V. rinko duomenis apie ieškovo mamai priklausantį turtą iki testamento pakeitimo, galimai ir po jo pasirašymo, kas patvirtina, kad būtent S. V. galimai turėjo tiesioginį suinteresuotumą ne tik rinkti duomenis, bet ir galimai užvaldyti ieškovo mamos turtą.
1.10. Mirus mamai, kaimynai ir mamos draugai pasakė, kad ieškovo buvusi sutuoktinė – S. V. dažnai apsilankydavo pas buvusią uošvienę. Šie apsilankymai vykdavo ieškovui esant darbe. Ieškovo teigimu, E. Š. su mama S. V. ne tik slėpė faktą apie naujai sudarytą testamentą, bet ir J. V. Š. laidotuvių dieną melavo ieškovo tetai V. P. apie tai, kad nesilankė velionei priklausančiame bute po jos mirties, nors šį faktą patvirtino kaimynai. Tiesos slėpimas arba melas yra sietinas su apgaule, kurią galimai panaudojo J. V. Š. atžvilgiu, bei siekiu nuslėpti tikruosius E. Š. ir S. V. tikslus - siekį užvaldyti J. V. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.
1.11. Ieškovui kyla pagrįstu abejonių dėl oficialiojo testamento pasirašymo momento, nes jis pasirašytas (duomenys neskelbtini) 11 val. 30 min., t.y. praktiškai pietų metu. Įvertinus aplinkybę, kad tokiu metu ieškovas dirba, o S. V., dirbančiai VĮ „Registrų centras“, galimai yra oficialūs pietūs, labai tikėtina, jog būtent ji apgaule arba esant piktavališkam susitarimui su E. Š., pasirūpino ieškovo mamos atvykimu į Kauno 11-ąjį notarų biurą bei prieš jos (t. y. J. V. Š.) valią bei jai nesuvokiant savo veiksmų prasmės ir esmės, įtikino sudaryti naują oficialųjį testamentą anūkės naudai.
1.12. Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą sudarant ginčijamą testamentą, t. y., kad atsakovės motina S. V. būtų atlikusi kokius nors tyčinius nesąžiningus veiksmus tyčia siekdama suklaidinti testatorę, dėl ko, ji būtų sudariusi testamentą. Vien tik ieškovo išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai tik įtarinėjant atsakovės motiną - buvusią palikėjos marčią, negali patvirtinti, kad testatorė testamentą sudarė tomis aplinkybėmis, kaip mano ieškovas. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 1 dalies nuostatą įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui, ir tai savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės naudojimo testatorės atžvilgiu. Todėl ieškovo įtarimai dėl tariamo atsakovės motinos nesąžiningumo, kad ji neva dažnai, turint tikslą apsilankydavo pas buvusią uošvienę ieškovo motiną tik ieškovui esant darbe, ši aplinkybė nedaro testamento negaliojančiu. Atsakovės motina - buvusi palikėjos marti ir ateidavo aplankyti, kad pasidomėti ieškovo motinos, atsakovės močiutės sveikata, ir, kiek galėjo padėjo sergančiai ieškovo motinai, ko nesugebėjo padėti pats ieškovas.
2.2. Šiuo atveju, paties ieškovo netinkamas elgesys su savo motina ir sąlygojo tai, kad testatorė nusprendė turtą palikti vienintelei savo vaikaitei - ieškovo dukrai. Būtent ieškovas netinkamai elgėsi savo motinos atžvilgiu, nuolat girtavo, nedėjo jokių pastangų rūpintis buitimi, todėl jo santykiai su motina - testatore J. V. Š. nebuvo normalūs ar geri, tarp jų vyravo nuolatinė įtampa, ginčai. Ieškovo motina dėl jo asocialaus gyvenimo būdo dažnai neįsileisdavo į namus, jis daužydavo duris, šūkaudavo, dėl ko ne kartą buvo kreiptasi į policiją dėl pagalbos. Dėl šios priežasties, palikėja suprato, kad dėl neatsakingo ieškovo elgesio - dėl jo nuolatinio girtavimo, bet kokio turto valdymo jam ar nuosavybės jam patikėti negalima. Ieškovo motinos iniciatyva ieškovas buvo išdeklaruotas iš šio buto, jam nebuvo duoti net namų raktai. Įvykus nelaimei, kuomet ieškovo motina mirė, ieškovas negalėjo patekti į namus, duris atrakino ugniagesiai.
2.3. Dar daugiau, pats faktas, kad tiek atsakovei (anūkei), tiek testatorės buvusiai marčiai S. V., palikėja dažnai guosdavosi dėl sūnaus netinkamo elgesio motinos atžvilgiu, kad nuolat ji įžeidinėjama, koliojama, dėl sūnaus piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo sergančia motina, palikėja sakydavo, kad turtą paliks anūkei, kas patvirtina, jog palikėja buvo nusprendusi pakeisti testamentą ir turtą palikti anūkei, ir savo valią aiškiai išdėstė testamente.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas ieškinį grindžia melagingais teiginiais, kad neva tai S. V. pasisavino jo motinos santaupas 4 500 JAV dolerių ir 1 500 Eur sumą, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, tačiau prie ieškinio nepateikė jokių objektyvių įrodymų, be to, tai neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Tiesa yra ta, jog mirus ieškovo motinai, jis dėl priklausomybės alkoholiui, nesugebėjo net sutvarkyti privalomų dokumentų - gauti mirties faktą patvirtinantį išrašą, nei organizuoti laidotuvių. Būtent tuo tikslu į S. V. kreipėsi mirusios pusseserė, bei atėjus raginti ieškovo eiti tvarkytis dokumentų, buvo rasti minimi pinigai. Dalis piniginių lėšų buvo panaudota ieškovo motinos laidotuvėms, kiti yra pas atsakovę, tačiau šis faktas niekaip nėra susijęs su testatorės valia palikti savo nuožiūra palikimą.
2.5. Aplinkybė, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų (2001 m. J. V. Šiberekova susirgo tiesiosios žarnos vėžiu, vėliau - 2018 m. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos skyriuje atliktas stentavimas), neleidžia daryti jokių išvadų, kad testatorė negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Visiškai tikrovės neatitinka ieškovo nurodytos aplinkybės apie, tai jog neva S. V. bandė įtikinti testatorę parduoti dviejų kambarių butą ir persikraustyti į vieno kambario butą, o likusias lėšas investuoti į atsakovės dizaino studijos veiklos vystymą ir steigimą. Tokių nei kalbų, nei planų niekada nebuvo.
2.6. Iki pat mirties J. V. Š. buvo labai šviesaus proto, pakankamai guvi, kalbėdavo įvairiomis temomis, turėjo savo nuomonę, skaitė laikraščius, žiūrėjo publicistines laidas, diskutuodavo politikos ar aktualiomis temomis, beveik iki paskutinės dienos valdė savo pinigus, puikiai orientavosi aplinkoje. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog testatorė sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl reikalavimas dėl šio testamento nuginčijimo šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.
2.7. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl esminio suklydimo testatorei sudarant sandorį (testamentą), iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad testatorę J. V. Š. buvo siekiama tyčia suklaidinti dėl psichologinės prievartos ir taip ją palenkti sudaryti sandorį.
2.8. Nagrinėjamu atveju, testamentas yra pagrįstas testatorės valia. Testamentą tvirtino notarė Indraja Jackevičienė. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, privalo įsitikinti testatorės veiksnumu. Taigi prieš patvirtindama testamentą notarė padarė viską, kiek tai įmanoma atitinkamomis aplinkybėmis ir kiek tai priklauso nuo notarės valios bei jos galimybių, kad įvertintų ir sandorio sudarymo momentu įsitikintų testatorės veiksnumu. Tikėtina, jog notarė bendravo su testatore (buvo užduodami klausimai, susiję su testatorės asmeniu, šeimos sudėtimi) bei įsitikinus jos veiksnumu buvo pradėta notarinio veiksmo atlikimo procedūra, kuomet pirmiausia notarė balsu perskaitė testamento turinį testatorei.
2.9. Atsakovė pažymi, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.
2.10. Šiuo atveju, labiau tikėtina, kad tik ieškovo nepagarbus elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesirūpinimas mamos sveikata, kai jai dėmesys labiausia buvo reikalingas, įtakojo testatorės apsisprendimą pakeisti testamentą ir turtą palikti savo anūkei. Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinio skyrimo nesutapo su ieškovo samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią.
Atsiliepimas
2.11. Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ieškinį prašė atmesti.
3. Trečiasis asmuo notarė Indraja Jackevičienė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad testatorė gebėjo rašyti, prieš sudarant ir tvirtinant testamentą patikrino Neveiksnių asmenų registrą. Notarė paaiškino, kad asmeniui atvykus dėl testamento sudarymo, notaras turi išsiaiškinti testatoriaus valią – ką ir kam palieka. Stebima ir vertinama kaip žmogus atsakinėja.
4. Trečiasis asmuo Mindaugas Statkevičius atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje nustatyta, kad testatorė J. V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Mirusioji J. V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei anūkei E. Š., kuri (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė. Ieškovas G. Š. yra mirusios J. V. Š. sūnus ir atsakovės E. Š. tėvas.
6. Byloje kilo ginčas dėl testatorės (duomenys neskelbtini) testamento, kaip sudaryto testatorei nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti (CK – 1.89), pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo. Ieškovas testamento negaliojimą ginčija ir kaip sudarytą dėl apgaulės ir nesąžiningumo testatorės atžvilgius (CK 1.91 straipsnis).
7. Asmuo turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kam po mirties atiteks jo turtas. Tokios valios išraiškos forma yra testamentas. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testatorius savo nuožiūra gali visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18 straipsnio 1 dalis, 5.19 straipsnis). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbiama, gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.
8. Sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą (įstatymą) tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra testatorės sūnus. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Šiuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo ieškinys dėl testamento nuginčijimo, jam atsirastų teisę priimti palikimą kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui, taigi ieškovas turi reikalavimo teisę pareikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo.
Dėl testamento negaliojimo CK 1.89 straipsnyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu
10. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. V. Š. testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimas nekonstatuojamas; J. V. Š. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Šiuo atveju ekspertės išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017 45 punktas).
12. Ekspertizės akte nurodyta, kad remtasi J. V. Š. pateikta medicinine dokumentacija, iš kurios apibendrinus nustatyta, kad J. V. Š. po 2001 metais taikyto chirurginio gydymo dėl įtartos (duomenys neskelbtini) joks psichikos sutrikimas neišsivystė, nedebiutavo. 2015 metų laikotarpiu testatorė reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Juridiškai reikšmingu laikotarpiu, likus 5 mėnesiams iki testamento sudarymo, konsultacijos metu minima „(duomenys neskelbtini)“, joks (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimas neįtariamas ir nekonstatuojamas. Konsultacijų metu 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. lapkričio 8 d. šeimos gydytojo bei kardiologo diagnozuojama (duomenys neskelbtini) liga be (duomenys neskelbtini). Matyti, kad juridiškai reikšmingu laikotarpiu lankėsi pas gydytojus, diagnozuota (duomenys neskelbtini), joks psichikos sutrikimas neįtartas ir nėra konstatuotas; išrašytas (duomenys neskelbtini) medikamentas.
13. Nors ieškovo atstovė teigė, kad neaišku kokia metodika buvo taikoma atliekant ekspertizę, tačiau nurodydama šiuos argumentus, ieškovo atstovė nenurodė, kaip šiuo atveju metodikos nurodymas galėjo įtakoti ekspertizės kategorišką išvadą. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad atliekant ekspertizę remtasi buvo tik medicininiais duomenimis, tačiau nenurodė, kokių bylai reikšmingų duomenų, esančių byloje, ekspertė nevertino ir kaip šie duomenys galėtų įtakoti ekspertizės išvadą. Teismo vertinimu ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
14. Pažymėtina, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
15. Teismo vertinimu, liudytojų testatorės pusseserių V. S., V. P., testatorės kaimyno V. M. parodymai dėl palikėjos sveikatos būklės nėra išsamūs vertinant testatorės psichinę būklę būtent ginčijamo testamento sudarymo metu bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti ekspertės išvadas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad testatorė buvusi „keista“, taupi, rinko įvairias pakuotes, parsinešdavo rūbus nuo konteinerio, kartą būdama svečiuose, pasimetė, tačiau tai nereškia, kad testatorės psichinė būklė buvo tokios stadijos, kad trukdytų jos suvokimui. Pažymėtina, kad testamento sudarymo metu, ji gyveno viena, reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoja, disponavo savo pajamomis, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčijamas testamentas yra trečias testatorės sudarytas testamentas, taigi ji žinojo, kad gali išreikšti savo valią, o norint ją pakeisti. Be to, atsakovė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad močiutė jai 2018 metais pasakė apie sudarytą testamentą jos naudai, atidavė raktus ir testamentą. Nors liudytojai testatorės pusseserės ir kaimynas nurodo tam tikras aplinkybes, susijusias su testatorės psichine būsena, tačiau aplinkybių, kad testatorė dėl savo psichinės būklės nebūtų galėjusi savimi pasirūpinti nenurodė. Kita vertus liudytojai nėra profesionalai, kad galėtų nustatyti, jog testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti testamento sudarymo metu, todėl teismas sprendžia, kad apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma bei šalių paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, pagrįstomis objektyviai gautais duomenimis.
16. Teismo vertinimu medicininiai įrašai patvirtina, jog testatorės būklė dėl diagnozuotų fizinės sveikatos sutrikimų palaipsniui sunkėjo, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2001 m. dėl to taikytas chirurginis gydymas, nuo 2015 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reguliariai lankėsi pas gydytojus, skundėsi (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) vaistais, tačiau duomenų, sudarančių pagrindą abejoti jos gebėjimais suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nenustatyta – ji nebuvo konsultuota psichiatro, jos psichikos būklė nebuvo vertinta jos būklę objektyvizuojančiais testais. Niekas iš artimųjų dėl testatorės galimo neadekvatumo į atitinkamas institucijas nesikreipė.
17. Testamentą tvirtinusi notarė patikrino duomenis dėl J. V. Š. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir neradusi žinių apie J. V. Š. neveiksnumą (kaip jau minėta, jai neveiksnumas niekada nebuvo nustatinėjamas), atliko notarinį veiksmą. J. V. Š. būklė notarei įtarimų nesukėlė.
18. Vertinant sandorio pagrįstumą, byloje nustatyta, kad atsakovė testatorės anūkė gyveno su testatore nuo 2014 metų, kuria, kaip pripažįsta pats ieškovas, testatorė rūpinosi. Kaip jau minėta iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad testatorė buvo sudariusi tris testamentus, pirmuoju savo turtą paliko anūkei, antruoju – anūkei ir sūnui, o trečiuoju – vėl anūkei. Be ieškovo ir atsakovės, testatorė įpėdinių daugiau neturėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir testatorės santykiai buvo konfliktiški. Iš byloje esančių nuosprendžio ir nutarimų matyti, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš testatorę (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nuketėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovo atžvilgiu; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovo atžvilgiu; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovo atžvilgiu; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš savo motiną J. V. Š.). Nors ieškovas teigė, kad atsakovė nesutarė su anūke, testatore jai priekaištaudavo dėl netinkamo elgesio, tačiau tokio pobūdžio nesutarimai galimi ir įprasti tarp artimų šeimos narių. Ieškovas teigė, kad susipykęs su drauge, apsigyveno su testatore, jai padėdavo, tačiau buto raktų neturėjo, taigi testatorė juo nepasitikėjo. Esant tokioms aplinkybėms, abejonių dėl testamento pagrįstumo nėra.
Dėl testamento negaliojimo CK 1.91 straipsnyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu
19. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas byloje turėjo įrodyti, kad atsakovė ir jos motina apgavo ir suklaidino testatorę.
20. Ieškovas testamento negaliojimą ginčija ir CK 1.91 straipsnio pagrindu . Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.
21. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog ieškovas šio testamento negaliojimo pagrindo ar atsakovės ir jos motinos S. V. piktavališko susitarimo, neįrodė. Ieškovas teigė, kad S. V. apgaule arba esant piktavališkam susitarimui su E. Š. pasirūpino ieškovo mamos atvykimu į Kauno 11-ąjį notarų biurą bei prieš jos (t. y. J. V. Š.) valią bei jai nesuvokiant savo veiksmų prasmės ir esmės, įtikino sudaryti naują oficialųjį testamentą anūkės naudai. Tai, kad namie nebuvo rastas oficialusis testamentas, dėl kurio yra kilęs ginčas, tik dar labiau patvirtina ieškovo abejones dėl mamos vidinės valios susiformavimo ir jos išreiškimo pas notarą laisva valia. Ieškovas teigė, kad dar esant jo mamai ligoninėje, jis netikėtai mamos bute rado S. V., kuri tartum kažko ieškojo, ji atspausdino Nekilnojamojo turto išrašus apie testatorei priklausiusį butą, atsakovės motina lankydavosi pas buvusią uošvienę ieškovo motiną tik ieškovui esant darbe. Teismo vertinimu šios ieškovo nurodomos aplinkybės yra tik jo subjektyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. S. V. paaiškino, kad testatorei būnant ligoninėje, ji jos paprašė atnešti iš namų jai reikalingus daiktus, davė raktus. Nekilnojamojo turto registro išrašus ji atspausdino, nes to prašė testatorė, kuriai jų prireikė greičiausiai norint panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaraciją bute. S. V.taip pat paaiškino, kad ji rūpinosi testatorės laidotuvėmis, testatores bute rastus pinigus panaudojo testatorės laidotuvėms, o ieškovas jose nedalyvavo, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui, ir tai savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės naudojimo testatorės atžvilgiu (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Ieškovo įtarimai dėl atsakovės ir jos motinos nesąžiningumo ar apgaulės naudojimo testatorės atžvilgiu nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl CK 1.91 straipsnio pagrindu testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu.
22. Apibendrinant darytina išvada, kad J. V. Š. sprendimas visą savo turtą palikti vienai atsakovei E. Š., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog testatorė adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ir ši valia yra gerbtina. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
23. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų. Į bylą pateikta atsakovės atstovės ataskaita, kurioje nurodyta, kad už ieškinio ir tripliko parengimą paskaičiuota 500 Eur, už atstovavimą 400 Eur. Į bylą pateikta 2021 m. birželio 14 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas 400 Eur sumai, taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad atsakovė yra apmokėjusi 400 Eur sumą, tačiau 500 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 400 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 16,15 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
25. Ieškovas į teismo depozitinę sąskaita sumokėjo 500,00 Eur avansą už paskirtą pomirtinę ekspertizę, kadangi už ekspertizę ekspertizės įstaigai sumokėta 386,50 Eur, Kauno apylinkės teismo finansų skyrius sprendimui įsiteisėjus įpareigotinas ieškovui grąžinti 113,50 Eur.
26. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos (CPK 150 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,15 Eur (šešiolikos eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti Kauno apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 113,50 Eur (vieno šimto trylikos eurų 50 ct) 2021 m. balandžio 22 d. sumokėto avanso.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą palikėjos paveldėjimo bylą tvarkančiam Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Statkevičiui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės Indrajos Jackevičienės, iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2917-475/2021 (buvęs Nr. e2-24700-475/2020).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.