Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ir tretiesiems asmenims V. K. bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. buvo operuota LSMU Kauno klinikų endokrinologijos skyriuje. Gydantis ir operavęs gydytojas V. K.. Atlikta THYROIDECTOMIA. 2017 m. balandžio 4 d. buvo intubuota ir perkelta į reanimacijos skyrių. 2017 m. balandžio 4 d. buvo pakartotinai operuota – revizuota žaizda, pašalinti krešuliai. Liaukos ložės sritis perdrenuota. Buvo gydoma reanimacijoje, po penkių parų ekstubavus nustatyta, kad gerklos hemoragiškai pakitusios, edemiškos, taip pat yra visos trachėjos imbibicija krauju. 2017 m. balandžio 17 d. operacijos metu atlikta chordotomija. Rastos balso klostės su hematomomis, ryškiai paburkę, su granulomomis, kurios pašalintos, lazeriu atliktos abibusės užp. chordotomijos, suformuojant 8 cm tarpą. Dėl išreikštų edeminių – trauminių gerklų pokyčių suformuota apatinė tracheostoma. Balso plyšys pralaisvėjo, tačiau balso klostės imbituotos krauju, padengtos fibrinu, granuliacijomis, kurios nuvalytos. Nutarta atlikti tracheostomą, tikintis, kad balso klosčių edema atslūgs ir galbūt išryškės, ar yra vienpusė, ar dvipusė parezė. Buvo įvestas N/7,5 vamzdelis, 2017 m. balandžio 19 d. tracheostominis vamzdelis pakeistas į NR 7,5 dvikanalį vamzdelį. 2017 m. birželio 15 d. stacionarizuota dėl į granuliomą panašaus darinio pašalinimo nuo balso klostės. 2017 m. rugpjūčio mėn. nustatyta 50 proc. darbingumo lygis. 2017 m. lapkričio 16 d. pripažinta darbinga. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pareiškėjai V. Z. nebuvo padaryta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akto Nr. EDG 70/2019 (01) išvadose nurodyta, kad: 1. Po 2017 m. balandžio 3 d. V. Z. atliktos operacijos nurodyti konkrečią kraujavimo iš dešinės viršutinės skydliaukės arterijos smulkios šakos priežastį nėra galimybės. Minėtas kraujavimas yra pasitaikanti skydliaukės šalinimo operacijos komplikacija, ir ją gali sąlygoti įvairios priežastys ar priežasčių visuma, t.y. atsinaujinęs kraujavimas ir pridegintų kraujagyslių padidėjus kraujo spaudimui ar bundant iš anestezijos, intubacinio vamzdelio ištraukimo metu, nuslinkus siūlei, kuri laikė perrištą kraujagyslę pakilus kraujo spaudimui, intensyvaus kosulio metu, po fizinės įtampos. Be to, neretai tikslaus kraujavimo šaltinio nerandama net ir po pakartotinos revizinės operacijos, valant krešulius iš operuotos vietos. 2. V. Z. kairės balso klostės paralyžius nėra siejamas su kraujavimu po 2017 m. balandžio 3 d. operacijos iš dešinės viršutinės skydliaukės arterijos smulkios šakos, nes susidariusios hematomos minkštuosiuose kaklo audiniuose spaudimas sukeltų grįžtamą gerklų nervo pakenkimą. Konkrečiu atveju V. Z. nustatytas ilgalaikis gerklų nervo pakenkimas, kurį, tikėtina, sukėlė ryškus skydliaukės kairiosios skilties padidėjimas dėl onkologinio proceso. 3. Gydytojo veiksmuose operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu klaidų nenustatyta. Atsižvelgiant į surašytą Kauno klinikų operacijų protokolą, operacija buvo atlikta tinkamai, nurodyta, kad be komplikacijų. Gydymo eigoje, nustačius pooperacines komplikacijas, jos buvo nedelsiant ir tinkamai gydomos. 4. Kraujavimas iš skydliaukės arterijų, grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra priskiriami prie galimai pasitaikančių specifinių skydliaukės pašalinimo operacijų komplikacijų, kurios nurodytos ir LSMUL VšĮ Kauno klinikų direktoriaus operacijų medicinai 2011 m. vasario 14 d. patvirtintam „Paciento sutikime chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai“, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindinta V. Z.. Dėl šios priežasties – V. Z. nustatytas kraujavimas iš dešinės viršutinės skydliaukės arterijos bei balso klosčių ir gerklų paralyžius yra vertinami kaip galimai pasitaikančios tokios operacijos komplikacijos, todėl nėra objektyvaus pagrindo vertinti kūno sužalojimu teismo medicinos požiūriu ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (žr. VTMT prie LRTM direktoriaus įsakymą „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro patvirtinimo 2011-08-26 Nr. 233 Vilnius p 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga ją įrodinėti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), tačiau egzistuojant kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Pažymėtina, jog nesant nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2017). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Tačiau teismas pažymi, jog pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010), o reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo neinformavimo apie galimas komplikacijas, tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydama, kad operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, dėl ko susidarė vidinis kraujavimas, nesiimta veiksmų skubiai šalinti komplikacijos priežastis. Ieškovė nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas pasireiškė neištyrimu arba padarytu sveikatos sutrikdymu operacijos metu.

Ieškovės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas operacijos komplikacijas atmestini. Ieškovė nurodo, kad nebuvo įspėta, jog operacija yra pavojinga gyvybei. Iš į bylą pateikto paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, matyti, kad V. Z. 2017 m. balandžio 3 d. buvo supažindinta su skydliaukės operacijos komplikacijomis. Sutikime nurodyta, kad „galimos komplikacijos: žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: operacijos metu ir vėliau gali kilti komplikacijų, kurios gali būti bendros bet kokiai chirurginei intervencijai arba specifinės šiai operacijai. Bendrosios: kraujavimas operacijos metu ir po jos,...“ (V. Z. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-5814371, 72 p.). Taigi, iš ieškovės sutikimo matyti, jog ji buvo supažindinta su galima komplikacija – kraujavimu po operacijos, iš kurio ieškovė ir kildina pavojingumą gyvybei. Pažymėtina, kad ieškovės teiginiai, jog ji galėjo nukraujuoti, neįrodyti. Kaip nurodė trečiasis asmuo V. K., skydliaukėje yra viena iš geriausių kraujotakos sistemų žmogaus organizme, todėl pažeidus kraujagyslę kraujavimas būtų buvęs gausus. Šiuo atveju kraujavimas buvo negausus ir sąlygojo tik trachėjos imbibiciją krauju. Tokius trečiojo asmens paaiškinimus patvirtino ir ieškovės kviesta liudytoja prof. R. P.. Duomenų, paneigiančių tokius į bylą pateiktus įrodymų, nepateikta. Kartu atmestini ir ieškovės teiginiai, kad operacija jai nebuvo būtina, daugiau kosmetinė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad operacija atlikta pagal absoliučias indikacijas. Be to, po operacijos diagnozuota papilinė skydliaukės mikrokarcinoma pT1a. Autoimuninis tiroiditas (V. Z. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-5814371, 86 p.).

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių bei trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimus, sprendžia, kad operacijos metu jokių komplikacijų nebuvo. Tai patvirtina operaciją atlikusio gydytojo V. K. 2017 m. balandžio 3 d. 13.05 val. įrašas V. Z. gydymo stacionare ligos istorijoje, 4 p. Be to, kaip jau minėta, tuo atveju, jei operacijos metu būtų buvusi pažeista kraujagyslė, kaip teigia ieškovė, kraujavimas būtų buvęs gausus. Todėl neįtikima, kad esant gausiam kraujavimui operuojantis chirurgas būtų baigęs operaciją, užsiuvęs žaizdą ir palikęs vidinį kraujavimą.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo kalti atsakovo veiksmai ar neveikimas po operacijos. Iš įrašų V. Z. gydymo stacionare ligos istorijoje, 4 -20 p. matyti, kad operavęs gydytojas aprašė atliktą operaciją, tą pačią dieną budintis chirurgas nurodė radiologui atlikti ir įvertinti krūtinės ląstos Rö dėl galimo pneumotorakso, kas ir buvo atlikta. Tos pačios dienos 19.15 val. įrašas patvirtina, kad pacientė skundžiasi oro trūkumu, bendru silpnumu, atliktas tyrimas, paskirti vaistai, pacientė perkelta į intensyvios priežiūros palatą stebėjimui. 2017 m. balandžio 4 d. 00.45 val. įrašas patvirtina, kad pacientei atsirado vis stiprėjantis stidaras, skubos tvarka intubuota. Be to, nurodyta, kad nėra aiškių kraujavimo požymių. Kiti įrašai patvirtina tolesnę ieškovės gydymo eigą ir pooperacinių veiksmų, siekiant pašalinti kilusią komplikaciją, visumą. Taigi, darytina išvada, kad operacija buvo atlikta ir pooperacinė priežiūra vykdoma laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dėlto nepageidaujamų padarinių nepavyko išvengti, tačiau jie nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, po 2017 m. balandžio 3 d. V. Z. atliktos operacijos nurodyti konkrečią kraujavimo iš dešinės viršutinės skydliaukės arterijos smulkios šakos priežastį nėra galimybės. Minėtas kraujavimas yra pasitaikanti skydliaukės šalinimo operacijos komplikacija, ir ją gali sąlygoti įvairios priežastys ar priežasčių visuma, t. y. atsinaujinęs kraujavimas ir pridegintų kraujagyslių padidėjus kraujo spaudimui ar bundant iš anestezijos, intubacinio vamzdelio ištraukimo metu, nuslinkus siūlei, kuri laikė perrištą kraujagyslę pakilus kraujo spaudimui, intensyvaus kosulio metu, po fizinės įtampos. Be to, neretai tikslaus kraujavimo šaltinio nerandama net ir po pakartotinos revizinės operacijos, valant krešulius iš operuotos vietos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akto Nr. EDG 70/2019 (01) išvada Nr.1).

Ieškovės subjektyvūs teiginiai, kad operavęs gydytojas ja nesirūpino, po operacijos prie jos nepriėjo, slėpė komplikacijas, neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymai, todėl vertintini kaip neįrodyti.

Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad pooperacinės komplikacijos niekaip neįtakojo ieškovės V. Z. kairės balso klostės paralyžiaus, nes kraujavimas po 2017 m. balandžio 3 d. operacijos buvo iš dešinės viršutinės skydliaukės arterijos smulkios šakos, o ieškovės dešinės balso klostės paralyžiaus nėra. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja prof. R. P..

Nagrinėjamu atveju nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadą teikę gydytojai specialistai, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė atsakovo klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, teismas neturi pagrindo abejoti gydytojų specialistų išvados ir ekspertizės akto išvadų teisingumu ar specialistų ir ekspertų kompetencija, o byloje nesant jų išvadas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl aplinkybė, kad ieškovei pooperaciniu laikotarpiu kilo komplikacijos pati savaime negali lemti atsakomybės taikymo gydymo įstaigai. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti ligoninės civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 14,64 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), 14,64 Eur (keturiolika eurų 64 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, V. Z. asmens sveikatos istoriją grąžinti į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.