- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- Ik-563-562/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00393-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. K. V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-734; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Pensijų skyrius) nemokėti dalies pensijos; 3) įpareigoti Pensijų skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisingai sumažintą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d.
Skunde (b. l. 1–2) pareiškėja paaiškino, kad Pensijų skyrius nuo 2010 m., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jai kaip dirbančiai pensininkei neteisėtai sumažino paskirtą pensiją. Pareiškėja 2010 m. pradžioje kreipėsi į Pensijų skyrių dėl neteisėto pensijos sumažinimo ir jos nepriemokos grąžinimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kurį apskundė VSDFV, tačiau ir ši 2011 m. vasario 1 d. sprendimu skundo nepatenkino. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. lapkričio 22 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. nutarimais ir mano, kad Laikinasis įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė tenkinti pareiškėjos skundą.
Šalies argumentai
Atsakovas Pensijų skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 15?18) nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, bei Laikinuoju įstatymu. Paaiškino, kad Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį – 650 Lt (3 straipsnio 1 dalis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 Lt. Pareiškėjos 1 301,27 Lt dydžio 2009 m. gruodžio mėnesio senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija perskaičiuota šia tvarka ir yra 1 164,58 Lt (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 635,38 Lt – papildoma pensijos dalis (808,07 Lt : 1488 Lt x 1170 Lt), 97,20 Lt – priedas už 9 metų stažą, viršijantį 30 metų). Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje - pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis ir pensijos bylos dokumentais, E. A. nuo 2010 m. sausio 1 d. turi draudžiamųjų pajamų, todėl, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjai mokama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, apskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai, vykdant Laikinąjį įstatymą, perskaičiavo pareiškėjai senatvės pensiją ir nuo 2010 m. sausio 1 d. moka teisingo dydžio perskaičiuotą pensiją. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės VSDFV teritoriniams skyriams reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir tuo pagrindu įstatymo nevykdyti. Pensijų skyriaus tarnautojų veiksmai, tinkamai taikant Laikinąjį įstatymą, laikytini teisėtais – jie negalėjo veikti kitaip negu nustatyta įstatymo, t. y. neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo, todėl E. A. reikalavimai panaikinti Pensijų skyriaus sprendimą nemokėti pareiškėjai pensijos dalies ir VSDFV 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-734 bei priteisti jai nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtą pensijos dalį yra nepagrįsti. Pareiškėja kaip vieną iš skundo juridinių pagrindų nurodo ir Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą. Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam teismui. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu dėl Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo išaiškino tam tikras šių ankstesnių nutarimų ir sprendimo nuostatas. Kadangi Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl Laikinojo įstatymo (ar jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, šis įstatymas yra galiojantis ir privalomas vykdyti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 77).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 10–12) išdėstė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas. Akcentavo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui (Konstitucijos 102 straipsnis), kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 straipsnis). Konstitucinis Teismas nenagrinėjo Laikinojo įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų, susijusių su socialinio draudimo pensijų perskaičiavimu ir mokėjimu asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, atitikties Konstitucijai, todėl šio įstatymo nuostatos yra galiojančios ir jų vykdymas yra privalomas. Laikinąjį įstatymą taikiusios institucijos – Pensijų skyriaus – veiksmai vykdant tinkamai paskelbtą galiojantį įstatymą, kurį ši institucija, vykdydama viešojo administravimo funkcijas, privalėjo vykdyti, yra teisėti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Pensijų skyriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 13-17-5072 pareiškėjai E. A. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neterminuotai paskirta 1 301,27 Lt senatvės pensija (b. l. 21), Pensijų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 13-17-6938 nuo 2010 m. liepos 1 d. paskirtos senatvės pensijos dydis yra 1 366,66 Lt (b. l. 24), šiuo sprendimu perskaičiuotos pensijos dydis – 1 220,61 Lt (b. l. 24). Pareiškėja kreipėsi į Pensijų skyrių su prašymu grąžinti jai nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtą pensijos dalį, tačiau Pensijų skyrius prašymo netenkino. Nesutikdama su Pensijų skyriaus sprendimu pareiškėja 2011 m. sausio 24 d. pateikė skundą VSDFV (b. l. 13). Išnagrinėjusi skundą VSDFV 2011 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-734 (b. l. 14–15) netenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai 2010–2011 metais neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, susidariusios dėl 2009 m. gruodžio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.
Ginčo santykius reglamentuoja Pensijų įstatymas bei Nuostatai, be to, 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Laikinasis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta remiantis ne tik Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, bet ir 8 straipsnio 1 dalimi atsižvelgiant į jos gautas draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-07-13) nustatė, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-07-13) buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, nurodytiems Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Pažymėtina, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėja šioje byloje reiškia reikalavimus dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemokos nuo 2010 m. sausio 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. Nors tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, tačiau tai nepaneigia jos teisės į dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo neišmokėtos pensijos dalies priteisimą. Šią teismo poziciją atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai (pvz., 2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).
Remiantis anksčiau minėtomis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išvadomis spręstina, kad pareiškėjai kaip asmeniui, gavusiam draudžiamąsias pajamas, senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį buvo ribojama nepagrįstai, todėl ši jos pažeista teisė turi būti ginama. Iš į bylą pateikto Pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (1.14)3-142778 matyti, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 366,66 Lt, o nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 1 418,02 Lt (pažymos antroji grafa „Paskirtos pensijos dydis“), todėl per šiuos laikotarpius jai turėjo būti išmokėta 32 365,41 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija sumažinta atitinkamai iki 1 220,61 Lt ir 1 263,30 Lt. Šiuo pagrindu pareiškėjai E. A. pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri Konstitucinio Teismo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dar kartą buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiškėjos turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Taigi pareiškėjai E. A. minėtu laikotarpiu nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 20 049,66 Lt (turėjo būti išmokėta 28 918,44 Lt, o išmokėta 8 868,78 Lt). Ši neišmokėtos pensijos dalis priteistina pareiškėjai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Kartu pažymėtina, kad pažymoje pareiškėjai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo pensijos bei neišmokėtos jos dalies sumų atsakovas neginčija.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į VSDFV biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Nuostatais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, lygią 20 049,66 Lt, turi išmokėti Pensijų skyrius.
Mokant pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo pensiją ginčo laikotarpiu Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis galiojo ir galėjo būti taikoma. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino 2013 m. sausio 10 d. ir 2013 m. kovo 12 d. nutartyse analogiškose administracinėse bylose (Nr. A502-683/2013 ir Nr. A552-432/2013) šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Pensijų skyriaus ir VSDFV sprendimus atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį skyrių išmokėti E. A. 20 049,66 Lt (dvidešimt tūkstančių keturiasdešimt devynis litus ir šešiasdešimt šešis centus) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. 2011 m. gruodžio 31 d.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.