- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- AS-525-524-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00393-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 69.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-jam pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-734;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus 3-jo pensijų skyriaus (toliau – ir Skyrius) sprendimą nemokėti jai pensijos dalies;
3) įpareigoti Skyrių apskaičiuoti ir išmokėti neteisingai sumažintą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 21/2011 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 99 straipsnio 2 punktą, į tai, kad pareiškėja skundžia atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, priimtus vykdant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820), įsigaliojusio nuo 2010 m. sausio 1 d. 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas dėl pensijų perskaičiavimo turintiems draudžiamųjų pajamų (dirbantiems) pensininkams, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-794-243/2010) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-1517-602/2011) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymais, inter alia, ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria numatomas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams (atitinkamai Konstitucinio Teismo bylos Nr. 124/2010 ir Nr. 21/2011), konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvados dėl nurodytų Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų konstitucingumo turi principinę reikšmę bylos pagal pareiškėjos E. A. skundą teisingam išnagrinėjimui, todėl administracinė byla Nr. I-2138-562/2011 stabdytina, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims nutarimą byloje Nr. 21/2011.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį ir skundą grąžinti nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teigia, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimo matyti, kad 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas ta dalimi, kuria dirbantiems ar verslu besiverčiantiems pensininkams pensijos sumažintos didesniu mastu nei tiems, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS63-286/2006) ir pažymi, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad panaši byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui. Nurodo, jog bylų analogiškumas neturi nieko bendro su prejudiciniu ryšiu, nagrinėjant jos skundą. Teismas galėtų sustabdyti bylą tik tuo atveju, jeigu jis pats kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS556-217/2009, AS146-397/2010), sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais ir pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu teismas abejoja teisės akto atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis pats nagrinėjamoje byloje turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir tada tokią bylą sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, byla gali būti sustabdyta tokiu pagrindu, jeigu yra nustatoma, kad kita nagrinėjama byla ir joje priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Kitaip tariant, turi būti nustatytas toks ryšys tarp kitos nagrinėjamos bylos ir stabdytinos bylos, kuris sudarytų pagrindą spręsti, jog stabdytina byla negali būti teisingai ir tinkamai išnagrinėta, kol nebus priimtas teismo sprendimas kitoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, rėmėsi būtent ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad tokios įstatymo nuostatos sudaro pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės teismo kreipimąsi analogiškoje byloje.
Išimtinai lingvistiškai aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėtų būti pritarta pareiškėjos pozicijai, kad ši įstatymo nuostata nesudaro pagrindo teismui sustabdyti bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priims nutarimą kitoje analogiškoje byloje.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. AS858-443/2011), kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o aiškinant šias normas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, remiantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turinį, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį. Todėl administracinis teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą.
Darytina išvada, jog šiuo atveju skundžiama teismo nutartis turėtų būti vertinama kaip pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje I-1517-602/2010 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas, inter alia, ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) (Žin., 2009. Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria numatomas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 bei 2 dalyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria numatomas jau paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 bei 2 dalyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas ta apimtimi, kuria nenumatytas sumažintų senatvės pensijų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, pareiškėjos skundo argumentus ir nurodyto kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši administracinė byla turi būti sustabdyta iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą kreipimąsi, nes kreipimesi nurodytos teisės aktų nuostatos turės būti taikomos ir šioje byloje, o tai gali turėti įtakos šios bylos išsprendimui.
Papildomai pastebėtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas negali tiesiogiai remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimu, nes šiame sprendime nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatų. Taip pat nėra pagrindo tiesiogiai remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010m. balandžio 20 d. sprendimu, nes jame yra numatyta, kad esant atpatinkamoms sąlygoms pensija gali būti mažinama.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai sustabdė administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos E. A. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.