Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3761-949/2014 pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei D. J., tretiesiems asmenims L. G. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Šis butas nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso atsakovams atsakovei D. J., V. G. ir Č. G. (4–5 b. l.). Su minėtais asmenimis paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės susidariusius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK bendrosios ir specialiosios normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, o taip pat LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Minėto įstatymo 21 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). LR Civilinio proceso kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos įmonė įsipareigoja pateikti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01). Šios normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus (LR CK 6.391 str.).

Tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų gali susiklostyti prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu bendraturčiai turi pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, arba reikalauti tokių prievolių įvykdymo iš trečiųjų asmenų. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovei D. J., V. G. ir Č. G. priklausantis butas turi vieningą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsiskolinimą priteisė solidariai (4–5 b. l.). Solidariąją skolą įvykdęs bendraskolis turi teisę reikalauti iš kito bendraskolio regreso tvarka susigrąžinti, ką jis įvykdė, atskaičiuojant jam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Nors šalys vandens tiekimo sutarties nepasirašė, tačiau ieškovo prievolė tiekti vandenį namo gyventojų buitinėms reikmėms kyla pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, laikytina, kad atsakovė pagal teisės normas įgijo pareigą atsiskaityti už patiektą vandenį ir nuotekų šalinimą (CPK 6.384 str. 1 d., 6.393 str. 1 d.).

Iš teismui pateiktų geriamojo vandens apskaitos prietaiso rengimo, pakeitimo ar patikrinimo bei sanitarinių-techninių patogumų lygio nustatymo ir geriamojo vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų nutraukimo/pajungimo bute (individualiame name) aktų (toliau – Aktas) matyti, kad ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ AAPD vandens apskaitos kontrolierė B. G. 2013-01-15 ir 2014-07-24 atliko suvartoto karšto iš šalto vandens skaitiklių patikrinimą bute adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu užfiksuoti karšto ir šalto vandens skaitiklių rodmenys, 2013-01-15 akte nurodyta, jog buto kaimynai patvirtino ginčo bute gyvenant vieną asmenį, o 2014-07-24 – gyvenant du asmenis (25, 66 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp ginčo šalių susiklostė vandens tiekimo – vartojimo santykiai. Nors rašytine forma vandens tiekimo sutartis ir nebuvo sudaryta, tačiau jos buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti vandenį, realizuota konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.71 str.). Kad ginčo bute buvo naudojamasi ieškovo teikiamomis paslaugomis patvirtina ieškovo pateikti Aktai, todėl už šias paslaugas turi būti atsiskaityta. Atsakovė D. J. pateikė teismui 450 Lt skolos sumokėjimo kvitą, tokiu būdu pripažindama vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį sudarytą (60 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė D. J. pareigą apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas įvykdė iš dalies ir liko skolinga ieškovui 768,84 Lt (4 b. l.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad aplinkybė, jog atsakovė negyvena ginčo bute, neatleidžia ją nuo pareigos rūpintis jai dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tinkamai įgyvendinti visas su šiuo turtu susijusias teises ir pareigas.

Apeliaciniame skunde atsakovė D. J. nurodė, kad 2014-08-14 pareiškime ji atsisakė paveldėjimo dalies į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsisako rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti (90 b. l.).

Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė D. J. 1/3 dalį buto, esančio, (duomenys neskelbtini), įgijo 2006-10-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė palikimą yra priėmusi, todėl privalo šiuo turtu rūpintis, o taip pat jį išlaikyti. Nors atsakovė D. J. yra parašiusi teismui pareiškimą, kad ji atsisako paveldėto turto, tačiau šis jos pareiškimas laikytinas nepagrįstu. LR CK 5.60 straipsnio 1 dalies norma numato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 str. 3 dalis). Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad atsakovė, norėdama atsisakyti palikimo dalies, pareiškimą turėjo pateikti notarui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas klausimų dėl palikimo atsisakymo nesprendžia, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.